Kurortologijos moksliniams tyrimams įgyvendinti telkiamas tarpsektorinis bendradarbiavimas. Sausio 7 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus prof. Rimanto Benečio iniciatyva Universitete vyko diskusija apie kurortologijos mokslinių tyrimų plėtrą Lietuvoje.
Diskusijai susibūrė platus įvairių sričių atstovų ratas: LSMU Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė, prodekanė prof. Daiva Petruševičienė, mokslininkai prof. Raimondas Kubilius ir doc. Lina Varžaitytė, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir šios asociacijos direktorė Kristina Citvarienė, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda ir šios asociacijos valdybos nariai dr. Rokas Navickas bei Rimantas Černauskas, Druskininkų mero pavaduotojas Linas Urmanavičius ir Druskininkų savivaldybės gydytoja Eglė Sadauskaitė.
Pabrėžė jungtinių pastangų svarbą
Susitikime dalytasi mintimis dėl kurortologijos mokslinių tyrimų plėtros, naujų mokslinių iniciatyvų, mokslo įrodymais grįstų natūralių gamtinių veiksnių pritaikomumo visuomenei ir bendradarbiavimo galimybių kurortologijos srityje.LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė, jog, siekiant plėtoti Lietuvos kurortinius veiksnius, aktualius kurortologijos mokslinius tyrimus, pavienių asociacijų iniciatyvų nebepakanka. LSMU, sėkmingai kaupiantis mokslo įrodymais grįstos kurortologijos patirtis, imasi lyderystės vienyti šias pastangas, telkti mokslinį, praktinį bei reabilitacijos ir gydymo įstaigų potencialą. „Būtina sujungti mokslininkų pastangas, kad kurortologija įgytų svaresnį, mokslo įrodymais grįstą gamtinių gydomųjų veiksnių poveikio taikymą kasdienėje reabilitacijoje“, – kalbėjo LSMU rektorius.
Kurortologija: istorija, galimybės, perspektyvos
Susitikimo metu LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius skaitė pranešimą apie kurortologijos raidą ir ateities iniciatyvas: apžvelgė kurortologijos istoriškumo ištakas, Lietuvos kurortologijos ypatumus Europos kontekste, pristatė naujas kurortologijos iniciatyvas. „Šiandien balneoterapijos, arba gydomųjų kurortinių įvairių veiksnių procedūrų, mokslinis praktinis potencialas telkiasi Rytų ir Centrinėje Europoje. Kurortologija kaip sveikatinimo rūšis tampa svarbia medicininio turizmo dalimi. Daugelyje šalių kurortiniai veiksniai pripažįstami terapiniais, jų taikymas kai kur visiškai arba iš dalies valstybės kompensuojamas“, – pastebėjo LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas.
Pasak profesoriaus, mokslo įrodymais grįstų kurortinių veiksnių tyrimų pradžia daugumoje šalių buvo šio amžiaus pirmasis dešimtmetis, o svariausių mokslinių publikacijų metai – 2015-ieji. O štai Lietuvoje produktyviausi mokslinės kurortologijos metai prasidėjo jau praėjusio amžiaus 6–7 dešimtmečiais ir tęsėsi bemaž 30 metų. Vėliau kurortologijos moksliniai tyrimai buvo atnaujinti po ilgokos pertraukos, 2014 m. Dar po 3 metų, 2017 m., Reabilitacijos klinika sėkmingai įgyvendino Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Kurortinių veiksnių įtaka sveikatai“ bei ėmėsi akademinės lyderystės toliau plėtojant kurortologiją.Po diskusijos nuspręsta plėtoti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir pasirašyti trišalę bendradarbiavimo sutartį, kuri padėtų sutelkti išteklius kurortologijos moksliniams tyrimams įgyvendinti.