Kuršių marių ir Baltijos jūros skalaujamo pusiasalio istorija siekia laikus, kuomet dar gyveno milžinai. Legenda byloja, kad Kuršių neriją supylė geraširdė milžinė Neringa, sukurdama vietos žvejams saugų prieglobstį nuo rūstaujančių jūros pabaisų. Ištisus šimtmečius ši legenda įkvepia čia gyvenančius, dirbančius ir kuriančius žmones, pasižyminčius tvirtu charakteriu, patikimumu ir svetingumu. Ne vieną amžių šis kraštas traukia keliautojus ir menininkus iš viso pasaulio. Neringos legenda savo kraštovaizdžiais ir unikaliomis tradicijomis tarsi mūza įkvepia tapytojus, fotografus bei rašytojus.

Tarptautiniu mastu pripažinti itin švarūs Neringos balto smėlio pajūrio paplūdimiai, nuo 2002-ųjų metų kasmet apdovanojami Mėlynąją vėliava. Tai aukščiausius aplinkosaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus atitinkantis ženklas. Vienas iš įtakingiausių turizmo leidinių „Lonely Planet“ Kuršių nerijos paplūdimius įtraukė į 2015 m. geriausių Europos paplūdimių dešimtuką. 2014 m. Kuršių nerijai suteiktas Kranto kokybės (Quality coast) sertifikatas, tais pačiais metais ji įtraukta į Pasaulio darnaus turizmo vietovių šimtuką.

Gydomieji faktoriai

Pajūris.

Jodo ir druskų prisotintas jonizuotas ypatingai švarus pajūrio oras, saulėtas pajūrio mikroklimatas, pasižymintis labai specifiniais temperatūros, slėgio, drėgmės, vėjuotumo ir kontrastingumo ypatumais. Jūros krantų oras veikia kaip milžiniškas inhaliatorius, papildo organizmą gyvybiškai svarbiais aerozoliais, elektrolitais ir mikroelementais. Pažymėtina, kad Neringa, kaip ir kiti Baltijos jūros salose ir pakrantėse įsikūrę kurortai, pasižymi didesniu saulėtų valandų ir dienų skaičiumi, negu toliau nuo jūros nutolusios vietovės.

Vandens telkiniai.

Kuršių marios ir Baltijos jūra su 45 km ilgio ir 30-40 m. pločio itin švariais smėlio paplūdimiais, tinkamais pasyviai ir aktyviai rekreacijai, taip pat vandens ir oro temperatūros kontrastingumas, paplūdimių ir atabrado švara ir litologija, bangavimas. Maudantis jūroje atsiveria poros ir odos receptoriai yra prisotinami įvairiausiais mikroelementais, organinėmis medžiagomis, mineralinėmis druskomis.

Gamtovaizdis.

Kuršių nerijos miškai, atvira palvė turtinga augalų, turinčių lakiųjų junginių – gubojų, čiobrelių, kadagių, erškėčių ir kt.  Miškai apima 70 procentų Kuršių nerijos teritorijos, kurių didžiąją dalį (80 procentų) sudaro spygliuočiai: pušynai, kalnapušynai, kadagynai. Daugelis augalijos buveinių (brandūs pušynai, rekreaciniai parkai, vaistažolių ir aromatinių augalų pievos) turi didelį teigiamą poveikį žmogaus organizmui ir psichologinei būklei.

Ką galima nuveikti?

Populiariausios Neringoje yra lauko pramogos. Šiltuoju metų laiku siūlomos vandens pramogos – tai įvairios trukmės išvykos pramoginiais laivais, jachtomis, senovine burvalte – kurėnu, kanojomis ir irklentėmis. Kiekvienais metais daugėja ekstremalaus sporto – jėgos aitvarų – mėgėjų.

Neringoje puikios sąlygos dviračių turizmui. Per visą kurortą vingiuoja viena ilgiausių šalyje dviračių trasų, kuri įsilieja į Pajūrio dviračių žiedą bei tarptautinę trasą „Eurovelo 10“. Dviračių take gausu poilsio aikštelių, kuriose galima atsikvėpti ar pasistiprinti. Aktyvaus poilsio mėgėjams – pėstiesiems ir dviratininkams – visoje Neringoje įrengti orientavimosi sporto parkai. Čia ras ką veikti ne tik sportininkai, bet ir pradedantys pažintį su žemėlapiu vaikai. Šiaurietiško vaikščiojimo entuziastams bei gamtos mylėtojams Neringa siūlo puikiai įrengtus pažintinius pėsčiųjų takus: pažintinį – dendrologinį taką Juodkrantėje, pažintinį taką Naglių gamtos rezervate bei Parnidžio pažintinį taką prie Nidos. Viena populiariausių lauko atrakcijų „Blokart“ vėjaračiai (žiemos metu tampantys ledrogėmis) Jums siūlo palenktyniauti su vėju sausumoje.

Neringoje taip pat galite išbandyti šias pramogas: žvejybą, mini golfą, lauko treniruoklius, krepšinio aikšteles, teniso kortus ir kt.