Anykščiuose tave pakerės mėlynos ežerų akys ir atgaivins tyras Anykščių šilelio oras. Ne veltui šis romantiškas miestas vadinamas Lietuvos literatūros lopšiu – čia užaugo trys didieji literatūros ąžuolai: Antanas Baranauskas, Antanas Vienuolis–Žukauskas ir Jonas Biliūnas. Jų kūrybos paunksnėje brendo daugelis kitų rašytojų, poetų, menininkų bei mokslininkų.
Kiekvienas ežerėlis, upelis ar kalva šiame krašte turi savo legendą. Pasakojama, kad senovėje nuo kalno viršūnės į Rubikių ežerą žvelgę protėviai sakydavo: „Kaip delnas“, o iš jo ištekantį upelį vadindavo „Kaip nykštys“. Kita istorija mena ūkininko dukrą, kuri, skalbdama žlugtą prie upelio ištakų, užsigavo nykštį ir sušuko: „Ai nykštį, ai nykštį!“ – taip esą gimęs ir Anykščių vardas.
Miesto žavesį papildo nuostabi gamta, darni ūkinė veikla ir gausybė kultūrinių objektų. Už keliolikos kilometrų driekiasi beveik 1000 ha ploto Rubikių ežeras su 16 salų, kurį supa trys piliakalniai. Vakarinėje šilelio dalyje stūkso garsusis Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį Lietuvoje. Netoliese – Šeimyniškėlių piliakalnis, menantis pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo pilį Vorutą.
Anykščiai vilioja ir technikos paveldo mėgėjus – čia iki šiol veikia siaurabėgis traukinukas, kurio kelias vingiuoja link paežerės poilsiaviečių. 1999 m. rudenį jis atšventė savo šimtmetį. Nuotykių ieškotojus traukia vasaros rogučių trasa – veiksmui čia nėra blogo oro: galima leistis ir lyjant, ir sningant.
Nedaug rasime kitą Lietuvos kraštą, siūlantį tiek daug lankytinų vietų, muziejų ir gamtos paminklų. Būtent šios vertybės 2007 m. Anykščiams pelnė kurortinės teritorijos statusą.
Populiariausi objektai – Šv. Mato bažnyčia, Puntuko akmuo ir J. Biliūno antkapis „Laimės žiburys“, tačiau tai tik pradžia – kiekvienas čia atras savo Anykščius.
