Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 935,3 tūkst. turistų – 18,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. Augo tiek vietinių, tiek užsienio turistų skaičius.
Lietuvos kurortuose ir kurortinių teritorijų savivaldybėse per pirmąjį 2026 m. ketvirtį apsistojo apie 311,1 tūkst. turistų. Tai sudarė 33,3 proc. visų Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų. Per tą patį laikotarpį šiose savivaldybėse registruota apie 649,9 tūkst. nakvynių – 34,3 proc. visų šalyje suteiktų nakvynių.
Daugiau kaip trečdalis šalies turizmo koncentruojasi kurortuose ir kurortinėse teritorijose
2026 m. pirmojo ketvirčio rezultatai dar kartą patvirtina reikšmingą Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų vaidmenį šalies turizmo sistemoje. Daugiau kaip kas trečias turistas ir daugiau kaip kas trečia Lietuvoje registruota nakvynė tenka būtent šioms teritorijoms. Šie rodikliai rodo, kad kurortai ir kurortinės teritorijos išlieka svarbia nacionalinio turizmo dalimi, generuojančia reikšmingą turistų srautų ir nakvynių dalį bei prisidedančia prie regionų ekonominio aktyvumo.
Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų pasiūla išsiskiria savo įvairove – nuo sveikatinimo ir medicininio turizmo iki aktyvaus laisvalaikio, gamtos, kultūros ir pažintinių patirčių. Būtent ši įvairovė leidžia pritraukti skirtingus lankytojų segmentus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.
Tarptautinės rinkos išlieka augimo pagrindu
2026 m. pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad Lenkija ir toliau išlieka viena svarbiausių užsienio rinkų daugumai Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų. Latvijos turistai tradiciškai sudaro reikšmingą lankytojų dalį Palangoje, Anykščiuose ir Zarasuose, o Vokietija išlaiko stabilias pozicijas kaip viena svarbiausių užsienio rinkų Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose.
Didžiausi užsienio turistų srautai pirmąjį 2026 m. metų ketvirtį registruoti Druskininkuose ir Palangoje. Druskininkuose ryškiausios buvo Lenkijos, Latvijos, Vokietijos ir Izraelio rinkos, Palangoje – Latvijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Danijos ir Norvegijos rinkos. Kituose kurortuose ir kurortinėse teritorijose taip pat išryškėja saviti tarptautinių rinkų profiliai, atspindintys jų geografinę padėtį, paslaugų pasiūlą ir ilgalaikes rinkodaros kryptis.
2025 m. metiniai rezultatai rodo spartesnį augimą nei šalies vidurkis
2025 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 4,26 mln. turistų – 3,7 proc. daugiau nei 2024 m. Bendras nakvynių skaičius šalyje išaugo 11 proc. ir pasiekė 9,59 mln. Kurortuose ir kurortinių teritorijose 2025 m. apsistojo 1,634 mln. turistų – 33,7 proc. daugiau nei 2024 m. Nakvynių skaičius padidėjo 21 proc. ir pasiekė 3,892 mln. Taigi pagal pateiktus duomenis, turistų ir nakvynių skaičius analizuojamose savivaldybėse augo sparčiau nei bendras Lietuvos rodiklis.
Ypač sparčiai augo atvykstamasis turizmas – užsienio turistų skaičius padidėjo 42,1 proc., o jų nakvynių skaičius – net 50,3 proc. Tai rodo didėjantį Lietuvos kurortų patrauklumą tarptautinėse rinkose.
2025 m. Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose apsistojo 38,4 proc. visų šalies turistų, o čia registruota 40,6 proc. visų Lietuvoje suteiktų nakvynių.
Pagrindinės tendencijos
Analizuojant 2025-2026 m. duomenis ryškėja nuosekli tendencija – Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos išlaiko stiprias pozicijas šalies turizmo sistemoje ir tampa vis svarbesni tarptautiniams turistų srautams. Pastebima, kad didžiausią augimo impulsą suteikia atvykstamasis turizmas. Užsienio turistų nakvynių skaičius didėja sparčiau nei turistų skaičius, todėl galima teigti, kad tarptautiniai lankytojai Lietuvos kurortuose praleidžia daugiau laiko, ko pasekoje sukuria didesnę ekonominę vertę.