Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 935,3 tūkst. turistų – 18,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. Augimas fiksuotas tiek vidaus, tiek atvykstamojo turizmo segmentuose.
Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose per pirmąjį 2026 m. ketvirtį apsilankė 311,1 tūkst. turistų. Kadangi detali 2025 m. statistika savivaldybių ir atskirų atvykstamųjų rinkų pjūviu dar nėra paskelbta, tiesioginio palyginimo su praėjusiais metais pateikti kol kas nėra galimybės. Vis dėlto, lyginant su 2024 m. pirmuoju ketvirčiu, kai kurortuose ir kurortinėse teritorijose apsilankė 225,2 tūkst. turistų, jų skaičius šiemet išaugo beveik 86 tūkst., arba 38,2 proc.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose taip pat registruota beveik 650 tūkst. nakvynių, arba daugiau kaip trečdalis visų Lietuvoje suteiktų nakvynių. Šie rodikliai atskleidžia reikšmingą kurortų ir kurortinių teritorijų indėlį į bendrus šalies turizmo rezultatus bei jų svarbą nacionalinei turizmo sistemai.
Tarptautinės rinkos tampa vis svarbesnės
Nors detali 2025 m. statistika pagal atskiras užsienio rinkas kol kas dar nėra paskelbta, 2026 m. pirmojo ketvirčio duomenys jau leidžia įžvelgti keletą aiškių tendencijų. Skirtingi Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos išlaiko savitą tarptautinių rinkų profilį, o tai rodo, kad jų pasiūla orientuota į skirtingus turistų segmentus.
2026 m. I ketvirčio duomenys rodo, kad Lenkija ir toliau išlieka viena svarbiausių užsienio rinkų daugeliui Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų. Latvijos turistai tradiciškai sudaro reikšmingą lankytojų dalį Palangoje, Anykščiuose ir Zarasuose, o Vokietija išlaiko stabilias pozicijas kaip viena svarbiausių užsienio rinkų daugumai Lietuvos kurortų.
Didžiausi užsienio turistų srautai 2026 m. I ketvirtį registruoti Druskininkuose ir Palangoje. Druskininkuose ryškiausios buvo Lenkijos, Latvijos, Vokietijos ir Izraelio rinkos, Palangoje – Latvijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Danijos ir Norvegijos rinkos. Kituose kurortuose ir kurortinėse teritorijose taip pat matyti aiškūs prioritetinių rinkų profiliai, kurie atspindi jų geografinę padėtį, paslaugų pasiūlą ir susiformavusius turistų srautus.
Nors kiekvieno kurorto tikslinės rinkos skiriasi, bendra tendencija išlieka ta pati – Lietuvos kurortai sėkmingai pritraukia turistus iš kaimyninių valstybių bei svarbiausių Europos rinkų. Tai sudaro prielaidas nuosekliam tarptautinio turizmo augimui ir leidžia kryptingiau planuoti rinkodaros veiklas ateityje.