Balandžio mėn. 15 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus prof. Rimanto Benečio iniciatyva su Lietuvos kurortų bei Nacionaline sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijomis pasirašyta tarpsektorinė medicininės kurortologijos bendradarbiavimo sutartis, apimanti net tik aktyvią tarpdisciplininę veiklą, bet ir naujas mokslines iniciatyvas.
Pabrėžė jungtinių pastangų svarbą
LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pasirašydamas sutartį pabrėžė, jog siekiant plėtoti Lietuvos kurortinių veiksnių paveldą, aktualius kurortologijos mokslinius tyrimus, pavienių institucijų iniciatyvų nebepakanka. LSMU imasi lyderystės vienyti šias pastangas, telkiant mokslinį, praktinį bei reabilitacijos ir gydymo įstaigų potencialą. „Būtina sujungti mokslininkų pastangas, kad kurortologija įgytų svaresnį, mokslo įrodymais grįstą gamtinių gydomųjų veiksnių poveikio taikymą kasdienėje reabilitacijos be sveikatinimo praktikoje“, – pabrėžė LSMU rektorius prof. R. Benetis.
Kurortologija: istorija, galimybės, perspektyvos
„Kurortinis sanatorinis gydymas yra neatsiejama nacionalinės sveikatos sistemos dalis. Kurortuose esantys natūralūs gamtiniai ištekliai – tokie kaip mineralinis vanduo, purvas – naudojami sanatorijose atlieka ypatingai svarbų vaidmenį žmogaus organizmui ir sveikatos atstatymui. Šiandien kurortai ir kurortinės teritorijos savo viešąsias erdves bei infrastruktūrą siekia maksimaliai pritaikyti sveikatinimo reikmėms. Lietuvos kurortų asociacija yra Europos kurortų asociacijos (ESPA) narė – šioje bendruomenėje nuolat dalijamasi naujausia patirtimi ir matome, kokią didelę svarbą kurortologiniams moksliniams tyrimams teikia tokios šalys kaip Slovėnija, Slovakija, Čekija, Vengrija. Turime ambiciją, kad Lietuva taptų balneotapinio gydymo centru Rytų Europos regione – tam reikalinga suvienyti jėgas bei skirtingas kompetencijas“.– į svarbias sveikatos stiprinimo aktualijas atkreipė dėmesį Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė p. Nijole Dirginčienė
„Dešimtys tūkstančių užsieniečių kasmet atvyksta į Lietuvą dėl mūsų aukščiausio lygio sanatorinio gydymo paslaugų ir ypač dėl mūsų gydomojo purvo bei mineralinio vandens poveikio. Tą poveikį jaučia ir mūsų kurortus mėgstantys lietuviai. Todėl norime aktyviai prisidėti prie mokslinių tyrimų ir sudaryti reikiamas sąlygas mokslininkams, kad kuo labiau galėtume mokslo įrodymais grįstus kurortinius veiksnius taikyti kasdienėse sveikatos gražinimo ir stiprinimo programose. Pirmosios mokslinio bendradarbiavimo patirtys leidžia tikėtis esminio proveržio kurortinėje medicinoje“, – po sutarties pasirašymo pabrėžė Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda.
Kurortinė medicina aktyviai buvo plėtojama šalyje daugiau nei 30 m. iki 1992 m. šalyje veikiant Mokslo akademijos Kurortinių tyrimų laboratorijai. Pasaulyje naujas mokslinių tyrinėjimų atgimimas stebimas praėjusiame dešimtmetyje, kuomet reikšmingai išaugo mokslinių tyrinėjimo ir mokslinių publikacijų apimtys.
„Labai svarbu gydytojams ugdyti naujas kompetencijas, sudaryti galimybes pirminę bei antrinę lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją praturtinti naujomis kurortinės medicinos tekiamomis galimybėmis. Akivaizdu, kad sunkiai valdomi naujieji populiaciniai – aplinkos užterštumo kietosiomis dalelėmis, padidėjęs aplinkos triukšmas – rizikos veiksniai, šiandien pripažįstami didžiaisiais širdies ir kraujagyslių ligos rizikos veiksniais. Todėl kurortinių vietovių išnaudojimas ir prevencijos priemonių išplėtimas mokslo įrodymais grįstų kurortinių veiksnių taikymu jau greitos ateities galimybės“, – kurortinės medicinos aktualumu neabejoja LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas prof. R. Kubilius.
Naujos podiplominės studijos: miško terapija
Atsižvelgiant į tai, jog visuomenėje sparčiai populiarėja sveikos gyvensenos principai, žmonės siekia vis daugiau laiko praleisti natūralioje gamtoje, miške, LSMU Reabilitacijos klinika pristato naują, rudenį startuosiančią didelio populiarumo sulauksiančią tobulinimo studijų programą „Gamtos veiksnių terapijos pagrindai ir poveikis sveikatai“. Šioje studijų programoje kartu su įvairių sričių dėstytojais bei mokslininkais, dėstys ir pasaulinis autoritetas, japonų imunologas, miško medicinos ekspertas prof. Qing Li. Populiarios mokslinės knygos „Miško maudynės“ autorius, daug metų studijuodamas miško poveikį žmogaus sveikatai, įrodė, kad buvimas tarp medžių mažina kraujospūdį ir stresą, didina energijos kiekį, stiprina imunitetą.