Šiandien nuotoliniu būdu vykusiu visuotinio Lietuvos kurortų asociacijos suvažiavimo metu naująja asociacijos prezidente dviejų metų kadencijai išrinkta Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. Šias pareigas jai perleido pastaruosius dvejus metus asociacijai vadovavęs Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. Asociacijos viceprezidentu tapo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Asociacijos prezidento kadenciją baigęs Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas džiaugėsi per praėjusį laikotarpį asociacijos ir visų kurortų ir kurortinių teritorijų labui nuveiktas darbais, kurių vienas svarbiausių – teisinės kurortų bazės parengimas. Parengtas Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas, kurio rengimo idėja brendo bemaž nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Vieningo kurortų ir kurortinių teritorijų veiklą reglamentuojančio dokumento parengimas ir jo suderinimas su veikiančia įstatymine baze yra ypač reikšmingas žingsnis, sprendžiant Lietuvos kurortų bei kurortinių teritorijų ateities klausimą.
Lietuvos kurortų asociacijai nuo 2019 m. vadovavo Ričardas Malinauskas, Druskininkų savivaldybės meras, kuris savo kadencijos etapą pažymėjo svarbiais asociacijai ir kurortų bei kurortinių teritorijų veiklai darbais.
Padėkodamas asociacijos nariams už bendradarbiavimą, jis pažymėjo svarbiausius praėjusio laikotarpio asociacijos darbus: bendros problematikos išskyrimą, svarbiausių atvykstamojo turizmo rinkų identifikavimą ir bendrų narių interesų atstovavimą. Kaip pastebėjo jis, jo kadencijos metu svarbiausios kurortų ir kurortinių teritorijų problemos buvo teisinės bazės ir tikslinio finansavimo trūkumas, neatsižvelgimas į kurortus, kaip į esminę turizmo sektoriaus grandį šalies mastu, kurortoginių mokslinių tyrimų stygių ir nežinomybę dėl ateinančio ES 2021 – 2027 m. finansavimo laikotarpio. Šiems klausimams spręsti buvo dedamos didelės pastangos.
Vienas svarbiausių jo kadencijos darbų – LR Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projekto parengimas. Šis įstatymo projektas 2021 05 13 registruojamas Seime. Svarbiausieji kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros tikslai yra šie: sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas, užtikrinančias ilgalaikę kurortų ir kurortinių teritorijų plėtrą; turimų gamtinių gydomųjų išteklių racionalų naudojimą ir apsaugą ir išsaugojimą ateities kartoms; sudaryti visuomenei tinkamas sąlygas naudotis rekreaciniais ištekliais; įgyvendinti valstybės turizmo politiką, orientuotą į atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą; įgyvendinti valstybės regioninės politikos nuostatas.
Priimtas įstatymas taps stipria atspirtimi ne tik kurortų, bet ir visos šalies ekonomikos vystymuisi ir konkurencingumo didinimui. Įstatymo projekto pagalba bus pašalintas neaiškumas ir nepakankamumas, atsispindintis šių dienų įstatyminėje bazėje.
Kaip pastebėjo kadenciją bebaigiantis asociacijos vadovas, iki šiol formuojant savivaldybių biudžetus nėra atsižvelgiama į kurortų kuriamą pridėtinę vertę, ekonominę naudą bei indėlį šalies įvaizdžio formavimui. Kurortų infrastruktūra per metus aptarnauja net iki 30-ies kartų daugiau žmonių, negu juose yra gyventojų, todėl būtina skirti papildomų lėšų įvairioms investicijoms infrastruktūros palaikymui ir plėtrai, aplinkos apsaugai. Kurortų asociacija teikė siūlymus dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirstymo ir Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo. Tačiau šiems siūlymams pritarta nebuvo.
Taip pat Seimui ir Vyriausybei pateiktas siūlymas didinti finansavimą visoms savivaldybėms – GPM dalies perskirstymas įvedant rodiklį „Turizmo plėtros skatinimas“. Dėl šio pasiūlymo dar vyksta diskusijos.
Asociacija siūlė 2021-2027 m. ES finasiniame laikotarpyje kurortus ir kurortines teritorijas išskirti kaip prioritetines. Šių finansavimo priemonių pagalba Lietuvos kurortai bei kurortinės savivaldybės turėtų galimybę susitvarkyti didelių investicijų reikalaujančius infrastruktūros objektus, apleistus pastatus ir teritorijas, modernizuotų viešąsias erdves, atnaujintų esamus ir nutiestų naujus dviračių takus ir pan. Tačiau institucijos laikosi nuomonės, kad kurortai ir kurortinės teritorijos turi galimybes gauti ES lėšas per Regioninę politiką.
ES šalys turizmo sektoriui skiria daug dėmesio, numato jam skatinti reikalingas priemones, yra įtraukusios turizmą kaip atskirą ūkio šaką į Vyriausybės planus, ES investicijų programas. Remiantis kitų šalių pavyzdžiu, buvo siekiama turizmą įtraukti prie ūkio šakų. Nors šis siūlymas atmestas, tačiau dabar asociacija siekia turizmo kaip atskiro komponento įtraukimo į nacionalinį RRF planą.
Kurortų asociacija taip pat teikė savo siūlymus dėl Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo, dėl teisingų statistinių duomenų teikimo mechanizmo užtikrinimo, Dėl finansavimo kurortiniam sanatoriniam gydymui didinimo.
Birštono merė Nijolė Dirginčienė padėkojo R. Malinauskui už atkaklų darbą: „Didžiausias pasiekimas – iki Seimo pavyko nunešti kurortams ir kurortinėms teritorijoms aktualaus įstatymo projektą. Turime užtikrintą pradžią“.
„Idėjų, siūlymų, norų buvo labai daug, dalį jų pavyko įgyvendinti. Linkiu, kad nauja vadovybė tęstų pradėtą darbą, pasiektų tuos tikslus, kuriuos visi išsikėlėme, neabejoju, kad užteks noro toliau aktyviai imtis iniciatyvos, kad prioritetai turizmui būtų atrasti“, -sakė R. Malinauskas.
Asociacija vienija Lietuvos kurortus ir kurortines teritorijas: Birštono, Druskininkų, Neringos, Palangos, Anykščių raj., Ignalinos raj., Kauno raj., Trakų raj. bei Zarasų raj. savivaldybes.
Lietuvos kurortų asociacijos ir Druskininkų savivaldybės informacija.