Š.m. vasario mėn. 10 d. vyko nuotolinis Lietuvos kurortų asociacijos ir LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos susitikimas.
„Aptarėme nemažai svarbių temų, nuo kurių priklausys Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų gyvenimas artimiausiu laikotarpiu, o taip pat atsigavimas po COVID-19 pandemijos. Svarbiausios jų – Kurortų ir kurortinių teritorijų įstatymo sukūrimas, papildomas kurortų finansavimas, turizmo, kaip ūkio šakos iškėlimas bei kurortų prioritetizavimas 2021-2027 ES finansavimo laikotarpyje, kurortologinių tyrimų vykdymas. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad 2020 metais buvo parengtas kurortams skirtas įstatymo projektas. Šis įstatymas apibrėš esminius klausimus, užtikrinančius kurortų ir kurortinių teritorijų ilgalaikę plėtrą, finansavimo šaltinius, unikalios rekreacinės aplinkos ir gamtinių gydomųjų veiksnių racionalų naudojimą ir išsaugojimą, sudarys sąlygas sveikatinimo paslaugų bei bei kurortologinių tyrimų vykdymui. Kadangi turizmas, kaip matome iš kitų šalių pavyzdžių, yra valstybės ekonominio vystymosi prioritetas, siekiame, kad Lietuvoje turizmas taip pat būtų išskirtas kaip atskira ekonomikos šaka“, – sakė R. Malinauskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad ES šalys, tokios kaip Vengrija, Bulgarija, Kroatija, Slovėnija, Slovakija ir kt., su kuriomis Lietuva konkuruoja dėl tų pačių atvykstamojo turizmo rinkų, turizmo sektoriui skiria daug dėmesio, numato jam skatinti reikalingas priemones, yra įtraukusios turizmą kaip atskirą ūkio šaką į Vyriausybės planus, ES investicijų programas.
Susitikime pasiūlyta turizmą ir jam skirtas skatinimo priemones įtraukti į LRV priemonių įgyvendinimo planą, NPP ekonomikos skatinimo programą ir ES investicijų programą ateinančiam laikotarpiui bei stiprinti Lietuvos interesų atstovavimą turizmo srityje Europos Komisijoje, kitose tarptautinėse institucijose.
Vienas aktualiausių susitikimo klausimų – papildomas kurortų finansavimas. Iki šiol kurortų išskirtinumai, formuojant savivaldybių biudžetus, finansuojami labai mažai, nėra neatsižvelgiama į kurortų kuriamą pridėtinę vertę, ekonominę naudą bei indėlį šalies įvaizdžio formavimui. Posėdyje atkreiptas dėmesys, kad kurortų infrastruktūra per metus aptarnauja net iki 30-ies kartų daugiau žmonių, negu juose yra gyventojų, todėl būtina skirti papildomų lėšų įvairioms investicijoms infrastruktūros palaikymui ir plėtrai, aplinkos apsaugai.
Susitikime atkreiptas dėmesys, kad judėjimo suvaržymai dėl pandemijos, labiausiai paveikė visą turizmo sektorių ir ypatingai kurortuose dirbančias turizmo verslo įmones. Tai be jokios abejonės skaudžiai atsiliepė ir kurortinių savivaldybių biudžetams. Todėl Valstybės pagalba turizmo sektoriui dabar yra svarbi kaip niekada anksčiau – ekspertų nuomone, turizmui atsigauti po pasaulį sukausčiusios COVID-19 krizės prireiks nuo trejų iki penkerių metų.
Be jokios abejonės, visi verslo įmonių praradimai neigiamai atsiliepia ir kurortinių savivaldybių biudžetams. Tam, kad ši problema būtų efektyviai sprendžiama, pasiūlyta perskirstyti GPM įvedant rodiklį „Turizmo plėtros skatinimas“. Šiuo atveju lėšų suma kiekvienai savivaldybei būtų paskirstoma pagal savivaldybės metinį nakvynių skaičių – vienintelį oficialų statistinį rodiklį. Tai skatintų savivaldybes plėtoti turizmą ir kovoti su „šešėliu“!
Posėdžio metu akcentuota, kad Lietuvos kurortai nei vienu ES struktūrinės paramos finansavimo laikotarpiu nebuvo išskiriami kaip tikslinė, prioritetinė teritorija – nebuvo atsižvelgiama į kurortų išskirtinumą, unikalumą, pridėtinę vertę Lietuvai ir ekonominę naudą, į turistų srautus ir indėlį šalies įvaizdžio formavimui. Todėl pasiūlyta 2021 – 2027 m. ES struktūrinės paramos finansavimo strategijoje išskirti Lietuvos kurortus ir kurortines teritorijas kaip prioritetines teritorijas ir numatyti atskiras finansavimo priemones: „Lietuvos kurortų vystymas“ ir „Lietuvos kurortinių teritorijų vystymas“. Šių finansavimo priemonių pagalba Lietuvos kurortai bei kurortinės savivaldybės turėtų galimybę susitvarkyti didelių investicijų reikalaujančius infrastruktūros objektus, apleistus pastatus ir teritorijas, modernizuotų viešąsias erdves, atnaujintų esamus ir nutiestų naujus dviračių takus ir pan. Infrastruktūros objektų investicinių projektų įgyvendinimas leis mažinti sezoniškumo įtaką, kurortai taps patrauklesni privatiems investuotojams, gausės darbo vietų.
Dar vienas aktualus klausimas – kurortologinių mokslinių tyrimų įgyvendinimas. Kurortų ir kurortinių teritorijų įstatymo projekte numatytas Nacionalinio kurortologijos centro steigimas, kuriame būtų atliekami išsamūs nuolatiniai kurortologiniai moksliniai tyrimai. Šiuo metu patys kurortai neturi pakankamai reikalingų išteklių, kad nuosekliai vykdytų kurortologinius tyrimus pagal programines veiklas, o paskutinis kurortologinis tyrimas atliktas 2019 m. Posėdžio metu akcentuota, kad norint pasiekti rezultatų, situaciją reikia keisti iš esmės.
Posėdyje aptartos galimybės didinti lėšas, skirtas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui. Pasiūlyta LR Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai nustatyti tvarką, kad visi COVID-19 persirgę asmenys galėtų gauti medicininės reabilitacijos paslaugas, apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Atkreiptas dėmesys, kad kitos ES šalys netgi atlieka tyrimus, sudarinėja atskirus gydymo kompleksus žmonėms, persirgusiems COVID-19.
Susitikime dalyvavo kurortų ir kurortinių savivaldybių atstovai, Sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos nariai, Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo bei Sveikatos ministerijų atstovai.
Lietuvos kurortų asociacijos ir Druskininkų savivaldybės informacija