Naujienos

Lietuvos kurortų asociacijos rengiamoje konferencijoje - dėmesys kurortų plėtros perspektyvoms

2017 09 12

 

 

Lietuvos kurortų asociacija, vienijanti 8 kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybes, rengia tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją tema „Kurortų veiklos iššūkiai ir plėtros perspektyvos“, kuri įvyks š.m. spalio mėn. 13 d. Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua“.

Šios konferencijos tikslas – atskleisti Lietuvos kurortų veiklą bei plėtrą lydinčius iššūkius, dalintis gerąja praktika ir inovatyviomis idėjomis turizmo vystymo kurortuose, natūraliųjų gamtinių išteklių  panaudojimo srityse kartu su Lietuvos ir Europos ekspertais, diskutuoti su visuomenės sveikatos specialistais, turizmo ir kurortologijos ekspertais, mokslininkais, sveikatinimo verslo srityse dirbančiais tyrėjais ir praktikais.

Konferencija skirta pažymėti Lietuvos kurortų asociacijos veiklos 10 – ies metų jubiliejų. Įkurta 2007 m., asociacija šiandien yra lygiavertis partneris šalia kitų aktyviai veikiančių turizmo verslo asociacijų, siekiančių prisidėti prie turizmo skatinimo, balneoterapijos populiarinimo ir turizmo politikos gerinimo. 

 

 

Pagrindinės konferencijos temos:

 

  • Kurortų vaidmuo žmonių sveikatai ir šalies ekonomikai;
  • Strateginis Valstybės požiūris į sveikatinimą kurortuose;
  • Gamtinių išteklių panaudojimas visuomenės gerovei ir kurortų plėtrai;
  • Kurortų vaidmuo Europoje. 
 
Asmenis, norinčius dalyvauti konferencijoje, prašoma registruotis el. paštu info@kurortuasociacija.lt.
Vietų skaičius ribotas.

 

 


Pirmojo pusmečio turistų skaičiuoklė: kreivė Lietuvoje tebekyla aukštyn

2017 08 30

 

Vokiečiai, italai, prancūzai, britai, švedai, norvegai, japonai, kinai, amerikiečiai bei Izraelio gyventojai. Būtent šių turistų srautų į Lietuvą pokyčius labiausiai seka Turizmo departamentas. Pagal naujausią šių metų pirmojo ketvirčio statistiką, 210,7 tūkst. turistų iš minėtų šalių mūsų šalyje sausio-birželio mėnesiais praleido 1,059 mln. nakvynių. Abu šie rodikliai pasižymi pastoviu augimu.

 

 

Apskritai pirmąjį 2017 m. pusmetį turistų Lietuvoje padaugėjo 7,7 proc. Pirmuosius šešis metų mėnesius mūsų šalyje bent su viena nakvyne keliavo 1,29 mln. keliautojų. Iš jų turistai iš užsienio sudarė 692,6 tūkst., t.y. 6,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu,o vietiniai turistai – 601,3 tūkst., t.y. 9,7 proc. daugiau nei 2016 m. 

 

 

Itin sparčiu augimu pagal Lietuvos apgyvendinimo įstaigų statistiką pirmąjį 2017 m. pusmetį išsiskyrė Jungtinė Karalystė – iš jos sulaukta 28,2 tūkst. turistų, t.y. 8,4 proc. daugiau nei 2016 m. pirmąjį pusmetį. Taip pat augo prancūzų (+6,6 proc.), italų (+5,0 proc.), švedų (+1,4 proc.) srautai. Net 13,8 proc. išaugo turistų iš Prancūzijos nakvynių Lietuvos apgyvendinimo įstaigose skaičius.

 

 

„Kodėl mums aktualiausi Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Norvegijos turistų srautai? Todėl, kad šios šalys yra tikslinės Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos, esame labiausiai suinteresuoti pritraukti iš jų turistus, kaip ir iš tolimųjų rinkų tokių kaip JAV, Japonija. Visose šiose šalyse pristatyti Lietuvą kaip patrauklią šalį atostogoms mums padeda profesionalios vietinės turizmo rinkodaros ir viešųjų ryšių kompanijos, su kuriomis esame sudarę sutartis. Beje, dar aktualesnis rodiklis yra turistų nakvynių Lietuvoje skaičius. Jis pirmąjį šių metų pusmetį augo net 7,2 proc.,“ – statistiniais rezultatais džiaugiasi laikina Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

 

Gausėjo turistų ir iš tolimųjų rinkų: JAV (+24,3 proc.), Izraelio (19,8 proc.), Kinijos (+45,1 proc.). Daugiau nakvynių Lietuvos apgyvendinimo įstaigose pirmąjį šių metų pusmetį praleido turistai iš visų tolimųjų atvykstamojo turizmo rinkų, kuriose Turizmo departamento turizmo rinkodaros profesionalai vykdo intensyvią veiklą: kinų nakvynių gausėjo 49,5 proc., Izraelio gyventojų +34,9 proc., amerikiečių +6,2 proc., japonų +1,9 proc. 

 

 

Turistai į Lietuvą gausiau plūdo ir iš svarbių rinkų: Baltarusijos – 78,8 tūkst. (+3 proc.), Rusijos – 77,1 tūkst.  (+10,5 proc.), Lenkijos – 73,6 tūkst. (+5 proc.), Latvijos – 64 tūkst. (+8,5 proc.), Ukrainos – 38,7 tūkst. (+0,2 proc.) bei Estijos 27,1 tūkst. (+9,2 proc.). 

 

VTD informacija 


Palangoje prasidėjo baseino su sveikatingumo centru statybos

2017 08 16

 

 

 

Palangoje prasidėjo ilgai laukto objekto statybos – jau kitąmet mieste duris atvers maždaug 3500 kv. m. ploto baseinas su sveikatingumo centru bei viešąja pirtimi.

Projektą įgyvendina Palangos miesto savivaldybė, generalinis darbų rangovas – UAB „Conresta“.

Pirmadienį, stebint Palangos miesto gyventojams, būsimojo baseino pamatų vietoje buvo įkasta simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms. Kapsulę įkasė bei baseino statybų pradžią paskelbė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinis direktorius Edis Urbanavičius, UAB „Conresta“ direktorius Lukas Laukaitis bei Palangos klebonas Marius Venskus.

„Palangos miesto baseino su sveikatingumo centru ir viešąja pirtimi statybos darbų pradžia – diena, kurios ilgai laukė ne tik Palangos bei Šventosios gyventojai, bet ir miesto svečiai. Kurortas, esantis prie Baltijos jūros, svečius vilioja ne tik vasarą, kuomet populiariausia pramoga – maudynės įšilusios jūros bangose, bet ir atvėsus orams. Vandens pramogų poreikis kurorte auga, tad visus metus veiksiantis baseinas su sveikatingumo centru visiems norintiems suteiks galimybę smagiai praleisti laiką su šeima, o kartu ir pasirūpinti savo sveikata, palaikant fizinį aktyvumą. Naujasis baseinas taps puiki dovana ir Palangos miesto mokinukams. Prie jūros augantiems vaikams jis atvers galimybę ne tik smagiai praleisti laisvalaikį, bet ir, svarbiausia – išmokti plaukti, kad maudynės Palangos paplūdimius skalaujančioje Baltijos jūroje būtų ne tik smagi, bet ir saugi pramoga“, – rašoma ateities kartoms skirtame laiške. 

Baseino statybų pradžios renginio metu į susirinkusiuosius kreipęsis vidaus reikalų ministras E. Misiūnas pabrėžė, kad kiekvienas į kurortą investuotas euras atsiperka – grįžta ne tik kurorto gyventojams, bet ir valstybei. „Tikiu, kad kita „auksinė žuvelė“ užaugs būtent Palangoje“, – sakė ministras. 

Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas E. Urbanavičius pasidžiaugė, kad būsimasis baseinas patenkins ne tik profesionalių sportininkų poreikius, bet ir paskatins įvairaus amžiaus Palangos gyventojų ir svečių fizinį užimtumą bei užtikrins galimybę aktyviai leisti laisvalaikį.

Palangos miesto baseino su sveikatingumo centru ir viešąja pirtimi architektūra bus moderni, šiuolaikiška: fasadui naudojamos dekoratyvinės, perforuotos plokštės, kurios specialaus LED apšvietimo dėka skirtingu paros metu sukurs vis kitokį pastato vaizdą. Konstrukcijoms naudojamas monolitinis betonas, metalas ir klijuota mediena, grindiniui – keraminės plytelės, baseinų vidinei daliai – medinės sijos.

Projektas parengtas atsižvelgiant į efektyvų statinio eksploatavimą bei energijos išteklių naudojimą. Palangos baseino su sveikatingumo centru energinė klasė – A, jame bus įrengtos saulės baterijos, numatyta galimybė pastatą eksploatuoti atskiromis zonomis.

Baseino zona užims daugiau nei 1000 kv. m plotą, jame bus įrengti aštuoni 25 m ilgio takeliai su tribūnomis žiūrovams. Čia taip pat numatomi baseinai mažiesiems ir vaikams nuo 7 metų, skirti mokytis plaukti, persirengimo patalpos. Baseinas bus pritaikytas tarptautinėms varžyboms, juose bus įmontuota moderni laiko fiksavimo sistema ir sporto įranga. Baseino technologinę įrangą planuojama pilnai automatizuoti, visus duomenis bus galima perkelti į kompiuterį. Chloro junginiams pašalinti numatyta naujausia nano filtravimo sistema.

Sveikatingumo centre bus įrengtos pirtys, pramoginiai baseinai vaikams ir suaugusiems, sūkurinės vonios, masažo kabinetai, treniruoklių salė ir persirengimo patalpos. Pastatas turės ir atskirą viešąją pirtį, skirtą miesto gyventojams. Šalia jos numatoma automobilių stovėjimo aikštelė, o pagrindinio įėjimo kiemelyje – žalioji zona.

Palangos baseiną su sveikatingumo centru statančios įmonės „Conresta“ direktoriaus Luko Laukaičio nuomone, tai projektas, kurio pajūrio miestui reikėjo jau seniai. „Palangą daugelis įsivaizduoja kaip kurortą, tačiau reikėtų nepamiršti ir nuolatinių miesto gyventojų, jų laisvalaikio. Džiaugiuosi, kad turime galimybę miestą papuošti dar vienu išskirtiniu statiniu, kuris užtikrins, kad tiek turistai, tiek miesto gyventojai vandens pramogomis mėgausis ištisus metus“, – kalbėjo jis.

Naujai iškilsiančiu statiniu džiaugėsi ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. „Dėkoju Vyriausybei, Premjerui Sauliui Skverneliui už tai, kad šių metų biudžete buvo skirta lėšų Palangos miesto baseino statybai, taip pat dėkoju vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui, Kūno kultūros ir sporto departamentui ir jo direktoriui Edžiui Urbanavičiui už tai, jog daug padėjo, kad Palangoje prasidėtų šio objekto statyba. Modernus baseinas – palangiškių ir kurorto svečių ilgai lauktas objektas. Palanga yra šeimoms draugiškas kurortas, todėl siekiame, kad mieste atsirastų kuo daugiau laisvalaikio praleidimo vietų, kurios suburtų įvairaus amžiaus žmones, šeimas. Sveikatingumo paslaugos bei treniruoklių salė neabejotinai daugeliui taps ne tik smagus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir proga palaikyti fizinį aktyvumą, puikią sveikatos būklę. Tačiau dar svarbiau yra tai, jog baseinas patenkins ne tik augantį vandens pramogų Palangoje poreikį – mieste atsiras galimybė čia rengti kūno kultūros pamokas bei Palangos mokinius išmokyti plaukti. O juk vaikams, gyvenantiems prie jūros, mokėti plaukti yra labai svarbu. Palangos baseino su sveikatingumo centru statybos miestui itin svarbios ir todėl, kad gyventojai pagaliau turės viešąją pirtį“, – sakė meras.

Palangos m. sav. informacija


Užsienio turistai Lietuvoje pernai paliko 806 milijonus eurų

2017 08 01


Keliaudami po Lietuvą pernai turistai iš užsienio buvo išlaidesni – mūsų šalyje paliko 5 proc. daugiau pinigų nei 2015 m., t.y. 806,4 mln. EUR.

 

Išankstiniais Valstybinio turizmo departamento skaičiavimais, daugiau nei ketvirtadalį šios sumos sudarė turistų iš tikslinių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų išlaidos: vokiečiai, britai, norvegai, švedai, prancūzai ir italai 2016 m. mūsų šalyje paliko net 215,7 mln. EUR, t.y. 11,2 proc. daugiau nei 2015 m.

 

„Išvardintose šalyse kryptingai dirbame tiek su turizmo verslu, tiek su žiniasklaida, organizuojame reklamines kampanijas, dalyvaujame turizmo parodose, komunikuojame socialiniuose tinkluose ir jau galime matyti tokios intensyvios turizmo rinkodaros rezultatus. Vokietija apskritai yra TOP1 Lietuvos atvykstamojo turizmo rinka – iš jos sulaukiame daugiausia turistų. Atvykusių vokiečių išlaidos pernai augo daugiau nei trečdaliu – 34,8 proc. ir siekė 90,3 mln. EUR, o vidutinės vienos kelionės išlaidos sudarė 445 EUR (+25,3 proc.). Pagal jas Vokietija yra trečioje vietoje – po Kinijos (536,9 EUR (+14 proc.) ir JAV – 448,2 EUR“, - rodiklius komentuoja laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

 

Augo be išimties visų tolimųjų rinkų turistų išlaidos Lietuvoje: net 43,5 proc. daugiau išleido kinai (9,9 mln. EUR). Jų vienos kelionės išlaidos pernai buvo didžiausios, t.y. 537 EUR. ketvirtadaliu daugiau nei 2015 m. – turistai iš Izraelio (9,4 mln. EUR). Plačiau pinigines atostogaudami Lietuvoje atvėrė ir japonai (viso išleido 10,7 mln. EUR) bei amerikiečiai (16,6 mln. EUR).

 

Didžiausią atvykusių į Lietuvą turistų išlaidų dalį sudarė turistų iš Baltarusijos išlaidos – jos pernai siekė net 117,7 mln. EUR. Baltarusai vienos kelionės metu vidutiniškai išleido 298,1 EUR. Beveik penktadaliu padidėjo Rusijos turistų išlaidos – jos siekė 95,8 mln. EUR, t.y. 18,1 proc. daugiau nei 2015 m. Pagal šį rodiklį bei augančią apgyvendinimo įstaigų statistiką galima daryti prielaidą, kad Rusijos rinka atsigauna ir pamažu grįžta į prieškrizinį laikotarpį.

 

Bendros atvykusių turistų išlaidos apima išlaidas nakvynei, transportui, maistui, pirkiniams, laisvalaikiui ir kt. 

 

VTD informacija 


Vytautas mineral SPA kelia kartelę visos Europos SPA centrams

2017 05 15

Romoje įvykusiuose prestižiniuose Europos SPA asociacijos (ESPA) apdovanojimuose, kurių metu buvo paskelbti geriausi 2017 metų Europos SPA centrai, specialų žiuri prizą už inovatyviausius sveikatinimo sprendimus laimėjo Vytautas mineral SPA.

 

Kristina Citvarienė, Lietuvos kurortų asociacijos vykdančioji direktorė: “Nuoširdžiai džiaugiuosi tokiu solidžiu pasiekimu. Vytautas mineral SPA veiklą pradėjo tik praėjusių metų pabaigoje, o jau rodo tokius puikius rezultatus. Šis apdovanojimas - ne tik prestižo ir pripažinimo simbolis, tai labai garsus ir aiškus pareiškimas visai Europos sveikatinimo ir sveikatingumo centrų administratorių ir lankytojų bendruomenei. Kurortų asociacija didžiuojasi, kad ši pergalė paryškino Lietuvos pasiekimus Europos SPA žemėlapyje.”

 

Europos SPA asociacijos apdovanojimą už inovatyvumą Vytautas mineral SPA gavo už integralų žmogaus sveikatinimo metodą, kuris grindžiamas vidiniu ir išoriniu unikalių mineralų naudojimu, gyvenimo būdo ir įpročių korekcija bei ilgalaikiu teigiamu fiziniu bei emociniu poveikiu po atliktų sveikatinimo procedūrų bei ritualų.

 

“Kantriai ir nuosekliai puoselėjame Vytautas mineral SPA filosofiją. Mūsų unikalumas ir stiprybė - nepakartojami mineralai. Taip, Birštone turime daug gręžinių, bet mūsų sveikatingumo ir poilsio kompleksas stovi ant mineralinio vandens “aukso gyslos”. Išskirtinai tik Vytautas mineral SPA turi tokios aukštos mineralizacijos ir iš daugiau kai 70 skirtingų elementų sudaryto mineralinio vandens versmę. Kitas  toks panašios sudėties ir naudingumo žmogaus sveikatai mineralinis vanduo yra tik Negyvojoje jūroje. Dėkoju puikiai mūsų profesionalių darbuotojų komandai, kuri kartu sukūrė ir visai Europai pristatė unikalią ir itin veiksmingą SPA patirtį”,- sakė Deimantė Laumytė, generalinė Vytautas mineral SPA direktorė.

 


Europos sveikatinimo ir sveikatingumo sektoriaus atstovai susitiko Romoje

2017 05 15

 

 


Š.m. gegužės 10 – 12 d. Romoje vyko Europos kurortų asociacijos ESPA XXII – asis kongresas ir metinė asamblėja, kurie subūrė daugiau nei 130 sveikatinimo sektoriaus atstovų iš 21 Europos šalies.

 

Šių metų kongreso akcentas – „Inovacijos Europos kurortuose ir medicininiuose spa“. Konferencijos, kurioje dalyvavo pranešėjai iš tarptautinių organizacijų ir balneologinio gydymo srityse veikiančių bei  kurortologinius mokslinius tyrimus vykdančių universitetų, metu, didžiausias dėmesys skirtas mokslinių tyrimų svarbai.

 

Konferencijos metu akcentuota, kad kurortologiniai moksliniai tyrimai yra ne komplementari, o esminė priemonė kokybiškam sveikatinimo paslaugų atlikimui ir pacientų pritraukimui, kadangi moksliniai tyrimai ir jų metu gauti rezultatai stipriai sąveikauja ir su pagrindiniais rinkodaros principais.

 

Šiuo metu Europos šalyse pripažįstamas didelis kurortologinių mokslinių tyrimų poreikis – daugelyje šalių jiems skiriamas ryškus nacionalinis dėmesys. Pavyzdžiui, Prancūzijoje kurortologiniams moksliniams tyrimams skiriamas 1 mln. eur. finansavimas per metus, kita didelė dalis tyrimams atlikti reikalingų lėšų pritraukiama per ES finansuojamus projektus. Prancūzijoje yra aiški kurortologinių mokslinių tyrimų įgyvendinimo politika, analizuojamos naujos temos, kuriomis siekiama išsiaiškinti balneologinio gydymo naudingumą sergant įvairiomis ligomis. Analogiškai, Italijoje veikia terminio vandens tyrimų fondas FoRST, kuris pilnai arba dalinai finansuoja balneologinius tyrimus bei skatina valstybinių įstaigų, sveikatinimo verslo įstaigų ir universitetų bendradarbiavimą. Ispanijoje moksliniams kurortologiniams tyrimams skiriama 200 tūkst. eurų per metus.

 

Kongreso metu akcentuota Europos šalių bendradarbiavimo svarba. Pastebėta, kad daugelis šalių šiuo metu susiduria su ta pačia problema – kurortologinių mokslinių tyrimų trūkumu. Balneoterapinis gydymas Europoje turi tūkstantmečius siekiančias sveikatinimo tradicijas, kurios persipina su naujausiomis inovacijomis – tačiau vis dar trūksta mokslinių kurortologinio gydymo naudos įrodymų. Ši globali problema, kaip pastebėjo daugelis pranešėjų ir kurortologinių tyrimų srities profesionalų, neturi vieningos Europos politikos. Todėl būtent kooperacija ir bendros ES politikos formavimas galėtų būti esminis raktas į sėkmę – tai ne tik mokslinis, bet ir politinis iššūkis, kurį reikia visiems įveikti drauge.

 

ESPA kongresą vainikavo IV – ieji prestižiniai ESPA Inovacijų apdovanojimai, kurių metu apdovanoti inovatyviausi kurortai, spa įstaigos, jų koncepcijos, gydymo programos. Specialusis žiuri prizas už integralų žmogaus sveikatinimo metodą, kuris grindžiamas vidiniu ir išoriniu unikalių mineralų naudojimu, gyvenimo būdo ir įpročių korekcija bei ilgalaikiu teigiamu fiziniu bei emociniu poveikiu po atliktų sveikatinimo procedūrų bei ritualų, atiteko Birštone įsikūrusiam Vytautas Mineral Spa. Tai solidus pasiekimas, kuris paryškina Lietuvos vaidmenį Europos Spa žemėlapyje. 

 


Lietuvos kurortų asociacijai vadovaus Neringos meras – Darius Jasaitis

2017 05 08

 

Gegužės 5 d. vykusio XIV Lietuvos kurortų asociacijos suvažiavimo metu Prezidentu išrinktas Neringos meras Darius Jasaitis. Jis pakeitė dvejus metus asociacijai vadovavusį Palangos miesto merą Šarūną Vaitkų. Viceprezidento postą Trakų raj. merė Edita Rudelienė perleido Anykščių raj. merui Kęstučiui Tubiui.

Nuotraukų autorius E.KilkusNuotraukų autorius E.KilkusNuotraukų autorius E.Kilkus 

Naujai išrinktas prezidentas akcentavo aktyvaus darbo bei glaudaus bendradarbiavimo svarbą – Lietuvos kurortai yra skirtingi, kiekvienas jų turi savo veidą ir turi bendrus tikslus – todėl itin svarbu dirbti išvien.

Suvažiavimo metu pristatyta 2015 – 2016 m. veiklos ataskaita, finansiniai rodikliai, aptartos artimiausio laikotarpio veiklos bei numatytos Lietuvos kurortų problematikos sprendimų gairės. 


„Lietuvos geležinkeliai“ pristato „Pajūrio ekspresą“: veš keleivius į Palangą ir Nidą

2017 04 13 

 

Artėjančiam vasaros sezonui AB „Lietuvos geležinkeliai" keleiviams pažėrė naujovių – pristatomi nauji jungtiniai maršrutai į Palangą ir Nidą savaitgaliais, nuolaidos šeimoms bei specialus, daugiau keleivių galintis vežti Velykinis traukinys.

Jau nuo šių metų gegužės 26 d. iki rugpjūčio 27 d. į populiariausius Lietuvos kurortus penktadieniais bei šeštadieniais keleivius planuojama vežti „Pajūrio ekspresu" maršrutais Vilnius-Palanga ir Vilnius-Nida. Naujas, šiuolaikiškas traukinys iš Vilniaus išvyks penktadieniais 11 val. 55 min., o šeštadieniais - 7 val. 25 min. Traukinys iki Kretingos ir Klaipėdos stočių važiuos be sustojimų.

Iš Kretingos geležinkelio stoties į Palangą ar iš Klaipėdos – į Nidą keleivius veš specialūs autobusai. Keleiviams nereikės pirkti atskiro autobuso bilieto. Vykstantiems į Nidą nereikės rūpintis ir kelto bilietu ar rinkliava už įvažiavimą į Neringą.

„Keleivių srautas vasaros savaitgaliais išauga daugiau nei trečdaliu, dauguma jų skuba į pajūrį, tačiau tik nedaugelis rinkdavosi kelionę traukiniu dėl sudėtingo susisiekimo ir šeimai nepriimtinos kelionės kainos. Tai iš tiesų nebuvo labai patogu, - teigia Keleivių vežimo direkcijos direktorius L. Baužys. –  Todėl šiemet nusprendėme pasiūlyti visiškai naują produktą – „Pajūrio ekspresą". Keleivis nusipirks vieną bilietą iš Vilniaus į Palangą, Nidą, Juodkrantę, Pervalką ar Preilą."

Į bilieto kainą bus įskaičiuota visa kelionė iš geležinkelio stoties iki kurortų. Išlipus iš traukinio geležinkelio stotyje keleivių lauks autobusai, kurie nuveš iki Palangos arba Nidos. Maža to, autobusai pravažiuos per visą Palangą ir Nidą, kad keleiviai galėtų greitai ir patogiai pasiekti galutinį savo tikslą. Keleiviai „Pajūrio ekspresu" Palangą pasieks per 4 valandas, Nidą – per kiek daugiau nei 5 val.

„Pajūrio ekspresas" patogus ne tik dėl komforto keliauti traukiniu, kuriame daugiau vietos, siūloma kava ir užkandžiai. Jei pagalvotume apie automobilių kamščius ties Klaipėda ir Palanga, nekalbant jau apie stovėjimą iki 2 valandų prie kelto sekmadieniais grįžtant iš Neringos, tai traukinys gali pralenkti netgi vykstančius automobiliais", - pasakoja L. Baužys.

Sekmadieniais keleiviai iš Palangos išvyks 18 val. 20 min., iš Nidos – 16 val. 30 min. Juos iš nurodytų kurortų vietų iki geležinkelio stoties Kretingoje arba Klaipėdoje taip pat nuveš specialūs autobusai.

AB "Lietuvos geležinkeliai" informacija  


ESPA inovacijų apdovanojimai: sveikatinimo ir spa industrijos lyderiams

2017 03 15 

 

Europos kurortų asociacija ESPA, 4 – ąjį kartą renka sveikatinimo ir spa industrijos lyderius: sanatorijas, spa centrus, viešbučius ir savivaldybes, kurios kasdieniniuose iššūkiuose įžvelgia naujas galimybes ir veikia neatsilikdami nuo inovacijų bei naujovių. Šiemet ESPA Inovacijų apdovanojimai bus išdalinti gegužės 11 d. Romoje, oficialios Gala ceremonijos metu.

 

ESPA Inovacijų apdovanojimų tikslas yra neatsiejamas nuo pamatinių Europos kurortų asociacijos vertybių –  „stimuliuoti dalimąsi patirtimi ir gerąja praktika“. Į apdovanojimą gali pretenduoti tos savivaldybės, įstaigos: sanatorijos, spa centrai, viešbučiai ar iniciatyvos, kurios veikia pritaikydamos inovatyvius sprendimus, netradicines praktikas ir kurdamos savitumą ir išskirtinumą sveikatinimo ir sveikatingumo srityje – marketingo, vadybos, gydymo ar kasdienių procesų kontekste.

ESPA Inovacijų apdovanojimai – taip prestižinis Europos kurortų asociacijos bei viso Europos sveikatinimo ir sveikatingumo sektoriaus renginys, kuris ne tik suteikia progą būti pastebėtiems ir pripažintiems, tačiau taip pat skatina bendrauti, dalintis gerąja praktika ir tobulėti.

 

Paraiškas dalyvauti ESPA Inovacijų apdovanojimuose galima teikti iki š.m. balandžio 15 d.

Dalyvavimo sąlygos »

Kandidato paraiškos forma »

Galimybės renginio rėmėjams »

 

Nugalėtojams atiteks:

 

  • Krištoliniai trofėjai;
  • Laimėtojo pažymėjimai;
  • Laimėtojų viešinimas spaudoje, internete, socialinės žiniasklaidos bei kituose rinkodaros kanaluose;
  • 6 mėnesių laimėtojų viešinimas ESPA Inovacijų apdovanojimų svetainėje ir Europos kurortų asociacijos svetainėse;
  • Laimėtojų viešinimas ESPA naujienlaiškiuose (specialiame ESPA Inovacijų apdovanojimų ir birželio mėnesio numeriuose);
  • 15 dienų nugalėtojų rėmimo kampanija socialinėje žiniasklaidoje. 

 

 

 

 


2016 m. fiksuotas rekordinis turizmo augimas

2017 02 27

 

Pagal 2016 m. apgyvendinimo įstaigų statistiką, Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,49 mln. turistų iš užsienio, t.y. 9,4 proc. daugiau nei 2015 m. Vietinių turistų skaičius augo net 10,2 proc.  – po Lietuvą praėjusiais metais keliavo ir bent vienai nakvynei šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 1,26 mln. gyventojų. Bendras Lietuvos turizmo augimas 2016 m. siekia 9,8 proc. (2015 m. bendras augimas buvo 5,9 proc.). 

 

„Statistiniai metų rodikliai yra nepaneigiamas veiksmingos mūsų vykdomos šalies turizmo rinkodaros įrodymas. Beje, Lietuvos turizmo augimas kone dvigubai viršija europinį – pastarasis pagal Europos kelionių komisijos prognozes 2016 m. siekė 5 proc. Mums svarbu ir tai, kad vietinis turizmas toliau tvirtai užima beveik pusę visos Lietuvos turizmo rinkos“, - komentuoja Valstybinio turizmo departamento Turizmo plėtros skyriaus vedėja Rasuolė Andrulienė.

 

Šalių, iš kurių pernai atvyko daugiausia turistų, dešimtukas nesikeičia: daugiausia turistų apgyvendinimo įstaigos priėmė iš prioritetinės Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos Vokietijos (174,8 tūkst., arba 2,8 proc. daugiau nei 2015 m.). Taip pat – Baltarusijos (171,9 tūkst., arba +5,2 proc.), Rusijos (150,6 tūkst., arba +0,7 proc.). Ypač sparčiu augimu išsiskyrė turistų srautas iš Ukrainos (84 tūkst., arba +41,3 proc.), Lietuvos kaimynių Lenkijos (148,4 tūkst., arba +16,7 proc.), Latvijos (134 tūkst., arba +15,3 proc.), Estijos (58 tūkst., arba 10,9 proc.).

 

Didžiausiu augimu tarp prioritetinių rinkų išsiskyrė Prancūzija – pernai Lietuvos apgyvendinimo įstaigose viešėjo 36 tūkst. prancūzų, t.y. net 19,6 proc. daugiau nei 2015 m.

 

Augantys rodikliai užfiksuoti ir visose tolimosiose prioritetinėse rinkose: turistų iš Izraelio padaugėjo 25,3 proc. (19,7 tūkst.), iš Kinijos +25,3 proc. (11,9 tūkst.), iš Japonijos +7,4 proc. (22,6 tūkst.), iš JAV +6,9 proc. (35,2 tūkst.).

 

VTD informacija 


LR Vyriausybė kurortinės teritorijos statusą suteikė Kulautuvai, Kačerginei ir daliai Zapyškio

2017 02 22

Andriaus Aleksandravičiaus nuotrauka 

Šiandien Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui Kauno rajone esantiems Kačerginės ir Kulautuvos miesteliams bei daliai Zapyškio miestelio teritorijos suteikti kurortinės teritorijos statusą.

 

Kurortinės teritorijos statusas didina vietovės patrauklumą bei padidina galimybes gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą.

 

Kulautuvos ir Kačerginės miesteliai pasižymi ne tik gamtiniais ir turistiniais ištekliais, bet ir kurortinio gydymo tradicijomis. Gamtiniai veiksniai – natūralus mineralinis vanduo, sveikatai palankus mikroklimatas – palankūs plėtoti sanatorinį gydymą, kurio ištakos šiame regione siekia net 1930 metus. Nemuno slėnio zona nurodoma tarp didžiausią turizmo plėtros potencialą turinčių arealų šalyje, o Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje Kauno rajonas priskirtas prie prioritetinių turizmo plėtros regionų.

 

LR ŪM informacija. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. 


Renginiai Lietuvos kurortuose, skirti Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai paminėti

2017 02 15 

 

 

Paminėkite Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną linksmai ir aktyviai! Šia proga Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose vyks daugybė renginių. 

 

Birštonas:

10.00 val. – Šv. Mišios Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje;

11.00 val. – Iškilmingas vėliavos pakėlimas J. Basanavičiaus aikštėje;

11.30 val. – Edukacinė ekskursija „Šešiolika Birštono laisvės žingsnių“ (ekskursijos pradžia – Basanavičiaus aikštėje);

16.30 val. – Pauliaus Lileikio fotografijų parodos „Fotoamnestija 1988–1999“ atidarymas (Birštono kultūros centre);

17.00 val. – Tradiciniai Vasario 16-osios, Birštono savivaldybei, bendruomenei nusipelniusių, savo darbais Birštono vardą 2016 metais garsinusių žmonių, apdovanojimai (Birštono kultūros centre). Gyvos muzikos ansamblio „Diksai“ koncertinė programa „Legendinės melodijos“. Skambės populiariausios 80-ųjų metų lietuviškos dainos.   

 

Druskininkai:

14.00 val. – Šventinis Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimas ir giluminius tautosakus klodus atveriantis, pašėlusio smagumo spektaklis „Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?“. Dalyvaus profesionalios aktorės dzūkės Vitalija Mockevičiūtė (Nacionalinis Dramos teatras), Neringa Varnelytė (Valstybinis Jaunimo teatras), liaudies dainų atlikėjai Darius Mockevičius ir Paulius Kovalenko. Spektaklis sukurtas pagal tautosakininko P. Zalansko, R. Sabaliauskienės ir kt. užrašytą tautosaką. Vieta: Druskininkų jaunimo užimtumo centras (Veisiejų g. 17). 

 

Neringa:

10.00 val. šventinis žygis į Vecekrugo kopą ,,Nepriklausomu keliu per 99 minutes“. Žygio pradžios vieta – prie Preilos-Pervalkos bendruomenės namų (Preilos g. 27,  Preila).

12.00 val. Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos  minėjimas. Preilos- Pervalkos bendruomenės namai (Preilos g. 27, Preila).

14.30 val. Trispalvė akcija.  Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro ,,Agila“ prieigose (Taikos g. 4, Nida).

15.00 val. Anykščių kultūros centro spektaklis „Daukantas“ pagal Justino Marcinkevičiaus draminę apysaką. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre ,,Agila“ (Taikos g. 4, Nida). 

 

Palanga:

12.00 val. - šv. Mišios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

12.45 val. - iškilmingas vainiko padėjimas prie paminklo dr. J. Basanavičiui.

13.00 val. - šventinis koncertas „Viena šeima – viena tauta“. Dalyvauja chorai: „Guboja“ , „Jūros šauliai“, Palangos kamerinis choras, liaudiškų šokių grupė „Banguolis“, Virginijus ir Rita Miliniai, Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos jaunieji skaitovai: Roberta Brasaitė, Amelija Butenytė, Juozas Korsakas, Domantas Vaitkus, Vakaris Skritulskas  (mokytoja – Alma Pronckūnienė). Kurhauzo salė, Grafų Tiškevičių al. 1.

15.00 val. - „Brabanderis. 10 metų su Lietuvos vėliava“. Susitikimas su kapitonu Voldemaru Vizbaru. Palangos kurorto muziejus, Birutės al. 34A. 

 

Anykščiai:

11.00 val. Šv. mišios Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje

12.00 val. Valstybinės vėliavos pakėlimo ceremonija, vieningų Anykščių krašto žmonių žinutė Lietuvai prie paminklo laisvei A. Baranausko aikštėje

13.00 val. Šventinis Anykščių kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų koncertas „Ir gimstame Tau, ir gyvenam“ (Anykščių kultūros centre). 

 

Ignalina:

15.00 val. Lietuvos valstybės atkūrimo dienai  skirtas minėjimas ir koncertas. Koncertuos šv. Kristoforo kamerinis orkestras (vad. Donatas Katkus). Vieta: Ignalinos Kultūros ir sporto centras. 

 

Trakai:

15.00 val. Šv. Mišios Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje.

16.00 val. Iškilmingas Lietuvos Respublikos vėliavospakėlimas Trakų kultūros rūmų aikštėje.

16.30 val. Vasario 16 – osios minėjimas – koncertas, Vytauto Didžiojo nominacijų įteikimas. Dalyvauja: Karaliaus Mindaugo šaulių 10 – osios rinktinės Trakų rajono šaulių 6 kuopa, Lietuvos kariuomenės orkestras (Vad. Egidijus Ališauskas), Vaida Genytė. Renginio metu Trakų kultūros rūmų fojė veiks Trakų viešosios bibliotekos fotografijų paroda „1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai“. 

 

Zarasai: 

13.00 val. – kultūros centre minėjimas – koncertas „Nupieškime Lietuvą“, skirtas Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai paminėti.  

 


Turizmo sektoriaus problematika pristatyta LR Ūkio ministrui

2017 02 03

 

Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Kristina Citvarienė, kartu su Lietuvos Turizmo Rūmų atstovais, dalyvavo susitikime su LR Ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi bei viceministru Ramūnu Buroku. Susitikimo metu buvo aptartos turizmo sektoriaus aktualijos bei problemos - apgyvendinimo reglamentavimo, sveikatinimo turizmo, kurortologijos tyrimų tęstinumo, medicinos turistų pritraukimo klausimai. 

 

 


Lietuvos turizmo potencialas pristatytas norvegams

2017 01 16

 

Jau penktus metus iš eilės Lietuvos turistinis potencialas, poilsio, reakreacijos, sveikatinimo ir aktyvaus laisvalaikio galimybės Lietuvos kurortuose,  pristatyti Norvegijos rinkai. Osle sausio 13-15 d. vykusioje parodoje Reiselivsmessen, jaukumu ir estetika išsiskiriančiame Lietuvos stende šalį reprezentavo Valstybinio turizmo departamento, Lietuvos kurortų asociacijos: Palangos, Birštono, Druskininkų, Trakų ir Anykščių, taip pat - Vilniaus, Kauno ir Šiaulių krašto atstovai. Kaip destinacija, Lietuva norvegams yra gerai žinoma, patraukli ir lengvai pasiekiama - iš Norvegijos miestų į Lietuvą vykdoma nemažai tiesioginių skrydžių.

Parodos metu stende lankėsi Lietuvos Respublikos ambasados Norvegijos karalystėje atstovai: ambasadorė Izolda Bričkovskienė, patarėjas Valdas Steponavičius, komercijos atašė Audrius Masiulionis. 

Artimiausiu metu Valstybinis turizmo departamentas pasirašys sutartį dėl Lietuvos turizmo atstovavimo Norvegijoje - ši kompleksinė priemonė padės sustiprinti Lietuvos pozicionavimą Norvegijos rinkoje.


Paskelbti Turizmo sėkmingiausieji 2016" nominantai

2016 12 16 

Turizmo departamentas paskelbė nominantus kasmetiniams apdovanojimams „Turizmo sėkmingiausieji 2016“. Šiemet 10 nominacijų nugalėtojai bus renkami viešu balsavimu ir apdovanoti tarptautinės turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodos „Adventur 2017“ metu sausio 20 d. 

„Mes, turizmo bendruomenė, turime vieną bendrą tikslą – padėti užsienio turistams bei lietuviams atrasti Lietuvą bei ją pamėgti. Šis tikslas yra didesnis už mus pačius, todėl po vieną jo niekaip nepasieksime. Turizmo bendruomenėje nėra ir negali būti mažesnių ar nelabai reikšmingų dalyvių. Kiekvieno iš mūsų – valstybinių bei savivaldos institucijų, verslo, gidų, žiniasklaidos, privačių iniciatyvų – daromas darbas yra labai didelis ir kryptingas. Sėkmingiausių metų turizmo projektų formatas pirmiausia ir yra tam, kad atsisuktume į prabėgusius metus, pasidžiaugtume rezultatais, pasveikintume vieni kitus ir padėkotume, ypač tiems, kurie šiemet buvo ryškiausi ir veržliausi“, - nominuotuosius apdovanojimams „Turizmo sėkmingiausieji 2016“ sveikina Turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė.

Turizmo departamento ir nacionalinių turizmo asociacijų sudarytas nominuotųjų sąrašas:

 

Sėkmingiausias 2016 metų turizmo produktas:

1. Pieno kelias

2. Pakruojo dvaras

3. Plungės Išmanusis parkas

 

Sėkmingiausias 2016 metų turizmo ambasadorius:    

1. Žurnalistė, knygų autorė Beata Nicholson

2. Facebook‘o profilis „We Love Lithuania“

3. Vilniaus gidų bendrija (pirmininkė – Danutė Bernatovič)

 

Sėkmingiausias 2016 metų kelionių organizatorius:

1.Baltic Travel Group

2.Lithuanian Tours

3.Grūda

 

Sėkmingiausias 2016 metų sveikatos turizmo paslaugų teikėjas:

1. Viešbutis „Palanga“, Palanga

2. Reabilitacijos centras „Upa“, Druskininkai

3.  Paliesiaus dvaras, Ignalinos r.

 

Sėkmingiausias 2016 metų žiniasklaidos projektas, skatinantis turizmą

1. Portalo 15 min.lt rubrika „Pasaulis kišenėje“

2.  LRT dokumentinių filmų ciklas „Mano miestas“

3. Žurnalo „Happy 365“ specialus projektas „Pliažo knyga“

 

Sėkmingiausia 2016 metų turizmo iniciatyva:  

1.Lietuvon.lt

2. Mototurizmo Ralis

3. Knyga „99 Places of Taste in the Baltics“

 

Sėkmingiausias 2016 metų apgyvendinimo paslaugų teikėjas:         

1. Viešbutis „Michaelson“, Klaipėda

2. Viešbutis „Congress Avenue“, Vilnius

3. Viešbutis „Comfort Hotel LT“, Vilnius

 

Sėkmingiausias 2016 metų kaimo turizmo paslaugų teikėjas: 

1. Kaimo turizmo sodyba „Aliai“, Utenos r.

2. „Radailių dvaras“, Klaipėdos r.

3. Kaimo turizmo sodyba „Pasaka“, Prienų r.

 

Sėkmingiausias 2016 metų turizmo informacijos/lankytojų centras:

1. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras

2. Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras

3. Kauno marių regioninio parko lankytojų centras

 

Sėkmingiausia 2016 metų turizmo traukos vietovė:

1. Kaunas

2. Pamarys (Klaipėdos r. ir Šilutės r.)

3. Telšiai

 

Nominantai paskelbti vakar vykusiame renginyje menų fabrike „Loftas“ Vilniuje.

Visi kviečiami atiduoti savo balsą už turizmo sėkmingiausiuosius. Balsavimas internetu www.turizmosekmingiausieji.lt ir Turizmo departamento svetainėje www.tourism.lt vyks iki sausio 15 d. 

 

Valstybinio Turizmo departamento informacija 


Lietuvos kurortų asociacijos prezidiumas posėdžiavo Užutrakyje

2016 12 12

 

 Trakų raj. savivaldybės archyvo nuotr.

Lietuvos kurortų asociacijos prezidiumas š.m. gruodžio 9 d. posėdžiavo Užutrakio dvaro sodybos rūmuose. Posėdyje dalyvavo LKA prezidiumo nariai - Druskininkų sav. meras Ričardas Malinauskas, Trakų raj. savivaldybės merė Edita Rudelienė, Zarasų raj. savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, Birštono sav. merės pavaduotojas Vytas Kederys, Anykščių raj. savivaldybės mero Kęstučio Tubio įgaliojimu jo pavaduoti atvyko Anykščių turizmo informacijos centro direktorė Vilanda Reikalienė, LKA direktorė Kristina Citvarienė. Posėdyje svečio teisėmis dalyvavo Trakų raj. savivaldybės merės pavaduotoja Marija Puč. 

Posėdžio metu prisiminti atlikti darbai - konstruktyvus ir kryptingas bendradarbiavimas su Europos kurortų asociacija ir jos narėmis - ES šalimis, sukurtas televizijos projektas, kuris ateinančiais metais bus pristatytas plačiai auditorijai, tarpinstitucinis LKA bendradarbiavimas su svarbiausiomis šalies turizmo ir sveikatos politiką formuojančiomis institucijomis. Visa tai yra tvirtas pagrindas tolimesniam tikslų siekimui.

Posėdžio dalyviai buvo supažindinti su Užutrakio dvaro sodybos istorija, jos atgaivinimo raida ir įgyvendinamais projektais, ateities vizija. 


Gražiausi Lietuvos kurortai ruošiasi nepaprastam Kalėdų laukimui

2016 11 29

 

Šalį aplankius maloniam šaltukui ir prasidėjus tikriems Lietuviškos žiemos malonumams, kurortai kviečia apsilankyti ir didžiausių metų švenčių laukimo pradžią paminėti drauge.

 

Šventine nuotaika užburs jau šį penktadienį, gruodžio mėn. 2 d. įžebtos Kalėdų eglės Trakuose bei Zarasuose. Tradiciškai, čia lauks šventiniai pasirodymai su pačiomis gražiausiomis dainomis ir Kalėdų seneliu. Gruodžio 3 d. Šventinės Kalėdų eglės bus įžiebtos didžiuosiuose šalies kurortuose - Birštone, Druskininkuose ir Palangoje. Visų apsilankiusiųjų laukia ne tik įspūdingi reginiai akims, bet ir šildantys Kalėdų senelio pasakojimai bei šurmuliuojančios Kalėdų mugės. Stebuklingas laukimo metas prasideda - atraskite savąsias Kalėdas Lietuvos kurortuose! 


Norvegijoje pristatytas Lietuvos sveikatos turizmo potencialas

2016 11 28

 

 

Š. m. lapkričio 24 d. poilsio ir sveikatinimo galimybės Lietuvos kurortuose, kartu su kitais Lietuvos sveikatos turizmo produktais, pristatytos Bergene, Norvegijoje vykusiame reprezentaciniame renginyje. 

VTD organizuotas Lietuvos sveikatos turizmo galimybių pristatymo renginyje dalyvavo bei pranešimus skaitė VTD, „Medicinos diagnostikos ir gydymo centro“, „Hotel Palanga Spa“, „Eglės sanatorijos“, „Spa Vilnius“, „IDW Esperanza Resort“, „Litcare“, „Hof Hotel“, Lietuvos kurortų asociacijos bei „Verslas ir poilsis“ atstovai.  

Pasak VTD vadovės Jurgitos Kazlauskienės, Bergeno gyventojai pasiturintys, o vietos medicininė infrastruktūra nėra pakankama.

„Tai, kad turime tiesioginius skrydžius – puiki sąlyga turistų srautams augti, tačiau dėl pasiturinčių klientų iš Skandinavijos konkuruoja daugelis šalių. Lietuvai tenka konkuruoti su Vokietija ir Izraeliu, aktyviai į rinką žengia ir bulgarai, vengrai, slovėnai bei čekai. Medicinos turistas – pasiturintis žmogus, pripratęs klausimus spręsti operatyviai, gauti kokybišką aptarnavimą, todėl itin svarbu – lankstumas ir paslaugumas. Medicinos ir sveikatos paslaugas teikiančioms įmonėms dažnai tenka atlikti Lietuvos pristatymo darbą. Patenkinti klientai tampa puikia reklama visai šaliai“, – sako J. Kazlauskienė.

 

Pristatymo renginys - viena iš komplementarių priemonių dirbant su šia rinka. 2017 m. sausio mėn. pradžioje Norvegijoje vyks tarptautinė turizmo paroda "Reiselivsmessen", kurioje prisistatys Valstybinis Turizmo Departamentas, Vilniaus, Kauno miestai bei Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos. 

 


Neringos kurortas švenčia 55 - ąją sukaktį

2016 11 18

 

 

Neringos miestas mini 55 - ąjį gimtadienį. Šimtmečius gyvavusios ir savitą kultūrą puoselėjusios gyvenvietės - Nida, Juokrantė, Preila ir Pervalka - 1951 m. lapkričio 15 d. sujungtos į vieną administracinį vienetą.

 

Per 55 metus Neringa sparčiai plėtėsi, ne tik sukurdama šiuolaikiniams poreikiams pritaikytą kurortinę infrastruktūrą, bet tuo pačiu išlaikydama savo autentiškumą ir krašto unikalumą. Šiandien Neringa yra modernus kurortas, galintis pasigirti ne tik įspūdingu kraštovaizdžiu, bet ir tarptautiniu įvertinimu - pusiasalis įtrauktas į UNESCO paveldą, o Kuršių nerijos paplūdimiai 2015 m. įtraukti į geriausių Europos paplūdimių dešimtuką. 

 

Kuršių nerija – nuostabi vieta ne tik gamtos mylėtojams, bet ir pripažintas bei mėgstamas pajūrio kurortas – Neringa. Kuršių marių ir Baltijos jūros skalaujamo pusiasalio istorija siekia laikus, kuomet dar gyveno milžinai. Legenda byloja, kad Kuršių neriją supylė geraširdė milžinė Neringa, sukurdama vietos žvejams saugų prieglobstį nuo rūstaujančių jūros pabaisų. Ištisus šimtmečius ši legenda įkvepia čia gyvenančius, dirbančius ir kuriančius žmones, pasižyminčius tvirtu charakteriu, patikimumu ir svetingumu. Ne vieną amžių šis kraštas traukia keliautojus ir menininkus iš viso pasaulio, Neringos legenda savo kraštovaizdžiais ir unikaliomis tradicijomis tarsi mūza įkvepia tapytojus, fotografus bei rašytojus.

 

Kasmet Neringa sulaukia daugiau nei 400 tūkstančių svečių iš Lietuvos bei užsienio valstybių, kurie atvyksta pasigrožėti jos kvapą gniaužiančiais kopų, pušynų, jūros ir marių kraštovaizdžiais, pasinaudoti vandens ir smėlio po atviru dangumi procedūromis. Neringos gyventojai svetingai juos pasitinka, atverdami savo namų duris, teikdami apgyvendinimo, maitinimo, pramogų paslaugas. Neringa tampa tikru prieglobsčiu nuo miesto triukšmo bei intensyvaus gyvenimo pavargusiems žmonėms, čia jie randa ramybę bei atgaivą kūnui ir sielai. 

 

Lietuvos kurortų asociacija sveikina visą Neringos kurorto bendruomenę, gyventojus, darbuotojus, dirbančius ir kuriančius šio kurorto labui!


ESPA Tarybos posėdyje - diskusijos dėl bendros politikos formavimo

2016 10 11 

 

Š.m. lapkričio 7 d. Lietuvos kurortų asociacija dalyvavo Europos kurortų asociacijos (ESPA) Tarybos posėdyje Budapešte, Vengrijoje.  Tarybos posėdžio metu buvo aptarti klausimai, susiję su asociacijos plėtros strategija ir vystymosi galimybėmis. Daugiausia dėmesio skirta asociacijos nariams aktualioms lobizmo ir politikos formavimo temoms – nepaisant Europos SPA destinacijų įvairovės, daugeliui ES šalių aktualūs tie patys sveikatinimo, sveikatos priežiūros politikos formavimo, natūraliųjų gamtinių išteklių pripažinimo klausimai. Posėdžio metu nutarta dar stipriau susivienyti formuojant sveikatinimo ir sveikatingumo politiką, siekiant labiau sustiprinti natūraliųjų gamtinių išteklių pripažinimą ir akcentuoti jų teigiamą poveikį sveikatai. Šiems tikslams pasiekti ESPA veikia „Medicininių tyrimų“, „ES sveikatos“, „Kokybiškos ligų prevencijos“ komitetai, kurie, bendradarbiaujant su ES institucijomis, rūpinasi atskirais sveikatinimo ir sveikatingumo politikos formavimo klausimais.

Posėdžio metu taip pat buvo sutarta dėl prestižinio asociacijos renginio – XXII ESPA kongreso – ateinančiais 2017 metais jis įvyks Romoje, Italijoje. 

 


Birštono gyventojams - pigesnės kurorte teikiamos paslaugos

2016 11 03

 

Praėjusią savaitę Birštono savivaldybės taryba pritarė idėjai įgyvendinti naują socialinę iniciatyvą - sukurti "Birštoniečio kortelę", kuri kurorto gyventojus įgalintų naudotis specialiai jiems sukurtais pasiūlymais. Ši kortelė, kaip planuojama, atsiras nuo 2017 m. sausio mėn. 1 d.. Ji bus išduodama visiems pilnamečiams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Birštono savivaldybėje. Kortelės nauda jos turėtojams - specialūs pasiūlymai bei nuolaidos daugeliui kurorte siūlomų sveikatinimo ir sveikatingumo, maitinimo ir kitų paslaugų. Apie galimas nuolaidas spręs patys vietos verslininkai. Kortelė bus išduodama penkeriems metams. Ši socialinė iniciatyva, manoma, prisidės prie savivaldybės gyventojų poreikių gerinimo, geresnio paslaugų pasiekiamumo, prisidės mažinant socialinę atskirtį bei stiprins bendruomeniškumo jausmą. 

 

 


Lietuvos turizmo ištekliai pristatyti Švedijos turistams

2016 10 21

 

Lietuvos kurortai, kartu su visais šalies turizmo ištekliais, pristatyti spalio 18 - 20 d. Stokholme vykusioje parodoje "Senior Massen". Paroda, kurioje Valstybinis turizmo departamentas dalyvavo pirmą kartą, buvo skirta galutiniams vartotojams - senjorams.

 

 


Kurortai kvies ilsėtis išmaniai!

2016 10 12 

 

Keturių Lietuvos kurortų - Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos - savivaldybės parengė ir įgyvendina projektą„Kurortų paveldas išmaniai“. Šio projekto tikslas – elektroninės rinkodaros priemonėmis didinti kultūros ir gamtos paveldo žinomumą Lietuvos kurortuose. Poilsiaujantiems, aktyviems keliautojams, turistams ir gyventojams bus sukurtos šiuolaikinės elektroninės rinkodaros priemonės, kurių pagalba bus galima praturtinti ir suplanuoti savo laiką, susipažinti su įvairiais gamtos ir kultūros paveldo objektais arba tiesiog pasiklausyti įdomių pasakojimų apie kurortą bei išskirtines jo vietoves. Tam pasitarnaus specializuotas kurortų interneto portalas, kuriame bus pateikta informacija apie lankytinus objektus, audio pasakojimai, fotografijos, kurortus pristatantys vaizdo klipai bei elektroniniai maršrutų žemėlapiai. Turistų patogumui bus sukurta mobili maršrutų bei informacijos paieškos programėlė, tapsianti asmeniniu gidu visos kelionės metu. Siekiant populiarinti kurortus Lietuvoje ir užsienio šalių turizmo rinkose bei didinti gamtos ir kultūros paveldo objektų žinomumą ir lankomumą, bus vykdoma elektroninės rinkodaros kampanija, kuri apims reklamą socialiniuose tinkluose, paieškos sistemose, vaizdinės reklamos tinkluose, specializuotuose kelionių portaluose bei kitas komunikacijos priemones.

Projekto pavadinimas – „Kurortų paveldas išmaniai“.

Projekto vykdytojas – Birštono savivaldybė.

Bendra projekto vertė – 282 234,20 Eur.

Įgyvendinimo vieta – Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos miesto savivaldybės.

Projektas parengtas įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-LVPA-K-808 „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“. Projekto finansavimo ir administravimo sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašyta 2016 m. liepos 28 d. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Projekto vykdymo pabaiga – 2018-07-27.

 


Sveikinimas Pasaulinės Turizmo dienos proga

2016 09 27 

 

Lietuvos kurortų asociacija sveikina visus turizmo srities darbuotojus, verslininkus bei kelionių mylėtojus!

 


Turizmo tarybos posėdyje - ateinančio laikotarpio apžvalga

2016 09 18 

 

LR Ūkio ministerijos organizuotame Turizmo tarybos posėdyje diskutuota apie laukiančius pokyčius turizmo sektoriuje bei pristatytos rinkodaros priemonės ateinančiam laikotarpiui. „Lietuvos atpažįstamumas prioritetinėse rinkose, šalies įvaizdžio gerinimas, efektyvių rinkodaros priemonių įgyvendinimas, rinkų diversifikavimas, sezoniškumo mažinimas bei Lietuvos gyventojų skatinimas keliauti po savo šalį yra pagrindiniai turizmo rinkodaros tikslai 2016-2020 m. Jie jau yra pradėti įgyvendinti, nes Lietuvos verslo paramos agentūra patvirtino visas 7 Valstybinio turizmo departamento pateiktas paraiškas ir ūkio ministras skyrė 7,23 mln. EUR finansavimą. Šių metų pirmą pusmetį užfiksuotas prognozes pranokęs 11 proc. atvykstamojo ir vietinio turizmo srautų augimas yra tikrai ne riba. Todėl Lietuvos turizmo sektoriaus laukia tikras darbymetis, nes paraiškose numatyta kaip niekada daug - net 287 priemonės,“ – rezultatyvų laikotarpį turizmui prognozuoja ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.

 

Didžioji finansavimo dalis – 5,48 mln. EUR skirta 204 rinkodaros prioritetinėse atvykstamojo turizmo rinkose priemonėms„Šiuo metu vyksta konkursai kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimui įsigyti tikslinėse Jungtinės Karalystės, Italijos, Švedijos, Vokietijos rinkose. Kitais metais kompleksinės rinkodaros priemonės bus įgyvendinamos Prancūzijoje, Norvegijoje, Japonijoje, JAV ir Kinijoje. Lietuvai svarbiose rinkose - Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje bei Ukrainoje - jau pradėti organizuoti Lietuvos turizmo galimybių pristatymai. Viso jų šiemet bus surengta iki penkiolikos. Vien šiemet ES lėšomis planuojama Lietuvos turizmo galimybes pristatyti daugiau nei 70 užsienio žiniasklaidos atstovų. Taip pat bus rengiami pažintiniai turai užsienio turizmo specialistams, jų mūsų šalyje apsilankys beveik 60“, - planus 2016-2020 m. apžvelgia VTD vadovė Jurgita Kazlauskienė.

Lietuvą kaip patrauklią turizmo kryptį ketinama pristatyti turizmo parodose Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Japonijoje, JAV, Izraelyje, Latvijoje, Baltarusijoje, Suomijoje. Svarbiose ir perspektyvinėse (Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Suomijoje) Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkose planuojamos Lietuvos turizmo reklamos kampanijos.

 

ES parama vietinio turizmo skatinimui sudaro 0,88 mln. EUR ir bus paskirstyta 39 priemonėms: radijo reklamos kampanijoms, TV laidų ciklams, dalyvavimui turizmo renginiuose bei pažintinių turų Lietuvos žiniasklaidos atstovams organizavimui. Be to, bus pirmą kartą atliekamas rinkos tyrimas, siekiant sudaryti vietinio turisto paveikslą, išanalizuoti jo pasiruošimo kelionei ir keliavimo charakteristikas.

 

0,86 mln. EUR parama skirta 44 e-rinkodaros priemonėms įgyvendinti, tarp kurių – turizmo rinkodara socialiniuose tinkluose tikslinėse rinkose ir Lietuvoje, reklamos kampanijos užsienio kelionių portaluose, žiniasklaidos priemonėse. Numatytas interneto svetainės Lietuvosmarsrutai.eu atnaujinimas, sukuriant išsamią ir funkcionalią turizmo informacijos platformą bei mobilias aplikacijas turistams. Jau pradėti darbai, kuriant vaizdo reklamas apie Lietuvą – jas ketinama transliuoti tarptautiniais kanalais, kuriamas įvaizdinis filmas apie Lietuvą, virtualios realybės filmai, kurie bus skirti parodoms ir renginiams.

Jau įvyko konkursas Lietuvos kultūros ir gamtos paveldą reprezentuojančio turizmo prekės ženklo koncepcijos, šūkių, grafinio ženklo ir vienodo rinkodaros priemonių stiliaus sukūrimui. Spalio mėnesį planuojama pristatyti naująjį Lietuvos turizmo prekės ženklą ir šūkį.

Numatyta ir turistinių žemėlapių, įvaizdinių bei kultūros kelių ir maršrutų leidinių, pavyzdžiui, „Žydų paveldo kelias Lietuvoje“ 4 kalbomis, „Lietuvos pilių ir dvarų maršrutas“ 4 kalbomis, „UNESCO paveldo Lietuvoje maršrutas“ 10 kalbų, leidyba.

VTD informacija 

 


Europos paveldo dienoms paminėti – įvairūs renginiai Lietuvos kurortuose

2016 09 13

 

Rugsėjo 16 – 18 dienomis visoje Lietuvoje bus žymimos Europos paveldo dienos. Šiemet jų tematika – „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Renginiai yra skirti visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu, parodyti tai, kas paprastai yra visuomenei neprieinama, aktualizuojant vienokią ar kitokią kultūros paveldo sritį. Artėjant Europos paveldo dienoms, kviečiame susipažinti su iniciatyvomis, kurios bus įgyvendinamos mūsų šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose:

Birštonas kviečia į nemokamus renginius, tarp kurių – protų mūšis, orientacinis žaidimas bei apžvalginė, istorinė ir kulinarinė kelionė, suteiksianti nepakartojamų įspūdžių! Susidomėjote? Kviečiame susipažinti su renginio programa!

Palangoje laukia gausybė pramogų, skatinančių bendruomeniškumą bei primenančių apie šio krašto architektūrines vertybes. Renginių metu Palangoje bus pristatyti 25 kultūros paveldo objektai (iš viso į LR Kultūros vertybių registrą įrašytas 121 Palangos kultūros paveldo objektas). Bus organizuojamos nemokamos ekskursijos „Tiškevičių bulvaru“, muziejai rengs atvirų durų dienas, bendruomenės pristatys savo globojamus kultūros paveldo objektus, joms pagelbės įvairios įstaigos ir vietiniai gyventojai. Renginių programą rasite čia!

Neringoje renginiai šiais metais prasidės jau rugsėjo 15 – ąją. Programoje laukia filmo peržiūra, edukaciniai užsiėmimai, ekskursija ir atminimo renginiai. Neringa kviečia jus prisijungti ir Europos paveldo dieną švęsti kartu. Susipažinkite su renginio programa.

Anykščiuose Europos paveldo dienos minėjimui skirta daug įdomių renginių, tarp kurių edukaciniai užsiėmimai, ekskursija, konferencija, kurios metu taip pat vyks ir pažintinis turas, akcija „Būk dvarelio metraštininkas“ bei legendų kūrimo dirbtuvės jaunimui. Kviečiame susipažinti plačiau!

Zarasai ruošia įvairias edukacijas bei tapybos darbų parodą, kurioje bus pristatomi Latvijos menininkų kūrybos darbai. Skaitykite daugiau.

 

 


Į Lietuvos kurortus ir kurortine teritorijas pažvelgė projektas "Kitomis akimis"

2016 09 01

 

Vasarai besibaigiant Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose buvo pats darbymetis ne tik dėl atvykusių turistų gausos - visose 8 vietovėse vyko kuriamos laidos "Kitomis akimis" filmavimai. Lietuvos kurortų asociacijos inicijuotą projektą kūrė "Lietuvos ryto televizijos" komanda, kuri visą rugpjūčio mėnesį lankėsi skirtinguose mūsų šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose: Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Anykščiuose, Ignalinoje, Trakuose bei Zarasuose.

 

Projektas aprėpia laidų ciklą, skirtą reprezentuoti Lietuvos kurortus ir didinti jų žinomumą, skatinti žiūrovus aplankyti, dar kartą pažinti, pamatyti, paragauti, pajausti bei dar labiau pamilti savo kraštą. Du pagrindiniai laidos herojai - Darius (aktorius Darius Petkevičius) ir Eva (Evelina Basevičiūtė) kurortus ir kurortines teritorijas pristato per savo potyrius, smagius atradimus, skirtingus požiūrius ir naujus jų laukiančius išbandymus. 

 

Lietuvos kurortų asociacija dėkoja visų kurortų ir kurortinių teritorijų merams, savivaldybių administracijų darbuotojams, turizmo informacijos centrų vadovams ir specialistams bei visiems kurortų ir kurortinių teritorijų verslininkams, vietos žmonėms ir visiems kitiems, kurie prisidėjo kuriant laidą! 

 

 

Nuotraukų autoriai: Dominyka Dubauskaitė ir Lina Kovalevskienė 

 


Turistų skaičiaus augimas Lietuvoje – stulbinantis

2016 08 25

 

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos sulaukė net 11 proc. daugiau turistų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvoje sausio-birželio mėnesiais apsistojo 1,2 mln. turistų, iš jų lietuviai sudarė kiek mažiau nei pusę, 46 proc., (548 tūkst.), o užsieniečiai – 54 proc. (652 tūkst.). Daugiausia turistų sulaukta iš Baltarusijos (76,5 tūkst.), Vokietijos (72 tūkst.) bei Lenkijos (70 tūkst.).

 

„Naujausia statistika absoliučiai viršija lūkesčius – ir vietinių turistų, ir užsieniečių skaičius pirmuosius šešis metų mėnesius padidėjo po 11 proc. O juk turizmo sezono įkarščio – liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių - rodiklius dar turėsime vėliau, todėl tai nuteikia labai optimistiškai“, - komentuoja Valstybinio turizmo departamento (toliau – VTD) vadovė Jurgita Kazlauskienė.

 

J. Kazlauskienė atkreipia dėmesį, kad pagaliau ėmė augti turistų iš ne ES šalių skaičius. Jų pirmąjį pusmetį Lietuvoje apsilankė 269 tūkst., t.y. beveik 7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Turistai iš ES šalių sudarė beveik 60 proc. (58,7 proc.) iš visų Lietuvoje viešėjusių užsieniečių, t.y. 383 tūkst. (augimas 14 proc.)

 

Turistų skaičiaus augimas užfiksuotas beveik visose prioritetinėse rinkose. Turistų iš Švedijos padaugėjo 14 proc. (Lietuvoje apsilankė 16,6 tūkst. švedų), iš Jungtinės Karalystės  +12 proc. (26 tūkst. keliautojų), iš Prancūzijos – beveik trečdaliu (29,7 proc., 17 tūkst. prancūzų), iš Vokietijos +7,1 proc. Itin veržlus turistų skaičiaus iš Ispanijos (+35 proc.), Danijos (+37,7 proc.), Austrijos (+39,4 proc.) bei Lenkijos (+20,2 proc.) augimas.

 

Keturios Lietuvos tolimosios atvykstamojo turizmo rinkos pirmąjį šių metų pusmetį taip pat išlaikė didelį augimą: Japonija augo 15,5 proc., Kinija +8,6 proc., Izraelis +15,2 proc., JAV +4,4 proc. Įdomu, kad padidėjo ne tik tolimųjų šalių turistų, apsistojusių Lietuvoje, srautai, bet pailgėjo ir jų viešnagės šalyje laikas, pavyzdžiui, amerikiečiai Lietuvoje praleido 27,8 proc. daugiau nakvynių nei 2015 m. I pusmetį, japonai – 13,3 proc., o turistai iš Izraelio mūsų šalies apgyvendinimo įstaigose praleido 29,9 proc. daugiau naktų.

 

„Keliautojai iš minėtų tolimųjų rinkų kartu su itin ženkliu ukrainiečių (+41 proc., arba 38,6 tūkst. turistų) ir baltarusių (+9,1 proc., arba 76,5 tūkst. turistų) srautu padėjo sėkmingai kompensuoti pastaraisiais metais mažėjusį turistų srautą iš Rusijos. Visgi pagal pirmojo pusmečio apgyvendinimo įstaigų statistiką turistai iš Rusijos buvo 4 vietoje – Lietuvoje viešėjo 69,7 tūkst. rusų, arba 1,9 proc. mažiau nei 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu. Turint omeny, kad pernai metų pirmąjį pusmetį rusų mūsų šalyje buvo sumažėję 37 proc., dabar jau galime konstatuoti, kad drastiško turistų iš Rusijos skaičiaus kritimo nebeliko, srautas stabilizavosi“,- įžvalgomis dalijasi VTD direktorė.

 

 


Kuršių nerijos lankytojams - unikali galimybė išgirsti miško simfoniją

2016 08 17 

 

Kuršių nerijos nacionaliniame parke lankytojų jau laukia unikalus projektas – megafoną primenanti garsų gaudyklė. Įspūdingas statinys įrengtas Juodkrantėje, Karališkoje sengirėje priešais Gintaro įlanką. „Žmonėms tai bus visiškai nauja atrakcija ir proga geriau pažinti Juodkrantės grožybes, ilgiau pabūti gamtoje ir patirti naujų įspūdžių“ –  dienraščiui „Lietuvos žinios“ teigė KNNP direktorė Aušra Feser.

Garsų gaudyklės pagalba žmonės gali praturtinti savo potyrius klausydamiesi miško simfonijos – natūralių gamtos garsų, paukščių čiulbesio, vėjo šnaresio. Apie šio projekto idėją imta kalbėti šį pavasarį, tačiau jam įrengti prireikė daug pastangų ir laiko. Plačiau


Parengta Kompleksinė atsigavimo po intensyvios veiklos periodo, sukeliančio nuovargį, metodika

2016 08 04 

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra parengė Kompleksinę atsigavimo po intensyvios veiklos periodo, sukeliančio nuovargį, metodiką. Ji skirta asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios pacientų reabilitacijai naudoja natūralų mineralinį vandenį. 

Metodikoje pasiūlytos konkrečios programos, kurios sudarytos remiantis praktiškai atliktu mineralinio vandens poveikio tyrimu ir mokslo literatūros duomenimis. Metodika individualizuojama, panaudojant objektyvius asmens ištyrimo metodus prieš atsigavimo programos sudarymą ir taikymą.

 

Higienos instituto informacija 


Siūlomos įvažiavimo į Neringą naujovės

2016 08 02 

 

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis ketina kreiptis į Tarybą dėl vietinės rinkliavos už leidimą mechaninėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į Neringą nuostatų pakeitimo. Kreiptis į Neringos savivaldybės tarybą merą paskatino Lietuvos Respublikos Seimo nario Arvydo Mockaus, kuris yra ir Neringos miesto bičiulių parlamentinės grupės pirmininkas, pateiktas pasiūlymas.

Seimo narys A. Mockus į merą kreipėsi kviesdamas pakeisti minėtos rinkliavos nuostatus, numatant galimybę nustatyti vietinę rinkliavą, kuri galiotų kelias dienas ar savaitę.

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu yra patvirtintos dvi vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą mechaninėmis transporto priemonėmis rūšys – vienkartinė, suteikianti asmeniui teisę įvažiuoti vieną kartą bei lengviesiems automobiliams taikoma rinkliava metams.

Ilsėtis į kurortą atvykstantiems asmenims dažniausiai taikomas vienkartinis vietinės rinkliavos mokestis.  Anot A. Mockaus, jei ši rinkliava leistų į Neringą įvažiuoti kelis kartus, naudos tūrėtų ne tik kurortas, bet ir visas regionas.  

„Dažnai tenka bendrauti su kurorto svečiais ir ne kartą teko girdėti atsiliepimų iš žmonių, kurie Neringoje apsistoja kelioms ir daugiau dienų, kad tokia tvarka apriboja jų laisvalaikio galimybes, o noras apsilankyti, pavyzdžiui, Lietuvos jūrų muziejuje pabrangsta kelis kartus “, - teigė  Seimo narys A. Mockus.

Meras Darius Jasaitis prisiminė, kad Neringos savivaldybės taryba prieš kelis metus jau buvo priėmusi sprendimą, kuriuo apsilankiusiems Lietuvos jūrų muziejuje, grįžtant į kurortą vietinės rinkliavos mokestis nebūdavo taikomas. Šio sumanymo teko atsisakyti, modernizavus Alksnynės kontrolės postą ir įdiegus naują apmokėjimo už įvažiavimą į Neringą sistemą.

„Kaip rodo statistika,  Neringoje vyrauja  lankytojai, kurie pas mus vidutiniškai apsistoja trims ir daugiau dienų. Jei priimtume sprendimą nustatantį, kad mechaninėms transporto priemonėms taikoma įvažiavimo rinkliava galioja kelias dienas ar savaites, mano nuomone, praplėstume laisvalaikio galimybes, kurių įvairove ypatingai svarbi prastu oru“, - pasiūlymą komentuoja meras Darius Jasaitis.

Anot mero, įvertinus technines galimybes įgyvendinti tokį sprendimą, pasiūlymas bus teikiamas svarstyti Neringos savivaldybės tarybai.

Neringos savivaldybės informacija 

 
 


Palangoje poilsiautojų skaičius auga - svečių sulaukiama daugiau nei pernai

2016 07 27 

 

Palangoje poilsiautojų srautai auga – apibendrinus dar negalutinius birželio mėnesio duomenis paaiškėjo, jog, palyginti su praėjusių metų birželiu, šiemet analogišku laikotarpiu svečių kurortas sulaukė daugiau.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus duomenimis, šiais metais birželį Palangoje suteiktos 88 tūkst. 72 nakvynės, ir tai yra daugiau nei 2 tūkst. nakvynių daugiau, nei analogišku praėjusių metų laikotarpiu. Tokie duomenys gauti įvertinus vadinamojo Pagalvės mokesčio, kurį moka poilsiautojai, apsistoję kurorto apgyvendinimo įstaigose, surinkimo duomenis.  
Pirmąjį šiųmetės vasaros mėnesį apsistojusiųjų Palangoje skaičius nebejotinai dar augs, kadangi birželio mėnesį suteiktų nakvynių skaičių deklaravo dar ne visi kurorto apgyvendinimo paslaugų teikėjai.  
Praėjusiais metais birželį kurorte suteiktos 85 tūkst. 879 nakvynės.
 
 


"Ryterna Modul Mototourism Rally" po visą Lietuvą finišas - Birštone

2016 07 26

 

Birštono savivaldybė jungiasi prie "Ryterna Modul Mototourism Rally" projekto. Rugpjūčio 20 d. 6 - ąjį kartą vyksiančio ralio startas - iš bet kurios Lietuvos vietos, finišas - Birštono kurorto centre.  „Mototourism rally“ – tai nuotykinis kultūrinis renginys, kurio metu dalyviai komandomis (2-5 motociklai su keleiviais iki 10 narių) važiuoja motociklais po Lietuvą, aplanko įdomias istorines, kultūros ir paveldo vietoves ir už organizatorių pateiktų užduočių įvykdymą gauna balus. Dalyvių komanda, surinkusi daugiausiai balų, laimi. Registracija jau vyksta:http://www.mototourism-rally.lt/mototurizmo-ralis-2016/

 

 


Nidoje vyksta vienas svarbiausių Europoje architektūros renginių

2016 07 25 

 

Nidoje prasidėjo vienas didžiausių ir svarbiausių Europoje architektūros kūrybinių dirbtuvių renginių – EASA 2016 – Europos architektūros studentų asamblėja „Not yet decided“.

EASA per 35 metų gyvavimą sukūrė unikalų architektūros studentų bei jaunų architektų tinklą Europoje. Tai didelį kūrybinį užtaisą turinti bendruomenė, kurios tikslas pagerinti miestų gyvenimą, suprasti vietos problematiką ir savo kompetencijos ribose pasiūlyti profesionalius sprendimus problemoms spręsti. EASA renginių metu sukurti kūriniai ir įvykdytos intervencijos ne kartą nušviestos architektūros naujienose visame Pasaulyje. Tikimasi, jog Lietuvoje organizuojamos dirbtuvės sulauks ne mažesnio susidomėjimo nei ankstesnių metų rezultatai. Renginio atidaryme dalyvavo daugybė projektą palaikančių institucijų bei įmonių atstovų – Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, Nidoje atostogas leidžiantis Sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser, Architektūros fondo direktorė Sandra Šlepikaitė, Lietuvos kultūros atašė Italijoje Julija Reklaitė, Italijos ambasadorius Lietuvoje Stefano Taliani de Marchio, Nidos meno kolonijos prodiuseris Linas Ramanauskas, Lietuvos kultūros instituto atstovė Kristina Agintaitė, Neringos savivaldybės bei Tarybos nariai, rėmėjų atstovai ir kiti.

 

 

Plačiau

 


Naujoms turizmo rinkodaros veikloms – žalia šviesa

2016 07 18 

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – VTD) atnaujina aktyvią rinkodarą atvykstamojo ir vietinio turizmo rinkose. Lietuvos verslo paramos agentūra patvirtino paraiškas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonės Nr. 05.4.1-LVPA-V-812 „Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra“ priemonę. Patvirtintos visos septynios VTD paruoštos paraiškos.

Elektroninė rinkodara. Šią savaitę patvirtintas svarbiausios paraiškos - elektroninės rinkodaros - finansavimas. Tyrimai vienareikšmiškai byloja, kad didžioji dauguma žmonių, planuodami keliones, informacijos ieško internete. Todėl elektroninės rinkodaros priemonės tampa bene svarbiausiomis priemonėmis visos rinkodaros komplekse.

“Jau įvyko konkursas Lietuvos kultūros ir gamtos paveldą reprezentuojančio prekės ženklo koncepcijos, šūkių, grafinio ženklo ir vienodo rinkodaros priemonių stiliaus sukūrimui, netrukus bus pasirašyta sutartis ir pradėtas kūrimo procesas. Su nauju prekės ženklu pradedame vykdyti aktyvią elektroninę rinkodarą”, - sako R.Andrulienė, VTD Turizmo plėtros skyriaus vedėja.

Viena svarbiausių minėtos paraiškos veiklų – rinkodaros socialiniuose tinkluose, reklamos interneto portaluose bei turinio rinkodaros paslaugų įgyvendinimas. Netrukus bus paskelbtas konkursas šioms veikloms vykdyti ir iki šiol pristabdyta komunikacija socialiniuose tinkluose startuos naujai – bus vykdoma efektyvi komunikacija socialiniuose tinkluose tikslinėse rinkose ir Lietuvoje, reklamos kampanijos užsienio kelionių portaluose, žiniasklaidos priemonėse. Šiuo metu paskelbtas konkursas e-reklamos kampanijai, skirtai žydų tautybės žmonėms Izraelyje, PAR ir JAV.

Kartu planuojamas interneto svetainės Lietuvosmarsrutai.eu atnaujinimas, sukuriant išsamią ir funkcionalią turizmo informacijos platformą bei mobilias aplikacijas turistams. Jau pradėti darbai kuriant vaizdo reklamas apie Lietuvą – jas ketinama transliuoti tarptautiniais kanalais, dirbama su įvaizdiniu filmu apie Lietuvą, virtualios realybės filmais, kurie skirti parodoms ir renginiams, ir kitomis veiklomis.

Turizmo atstovavimo paslaugos užsienyje. Šiuo metu vyksta konkursai kompleksinių rinkodaros priemonių įgyvendinimui įsigyti tikslinėse rinkose – Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Kitais metais kompleksinės rinkodaros priemonės bus įgyvendinamos Prancūzijoje, Norvegijoje, Japonijoje, JAV ir Kinijoje. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu, siekiant veiklų tęstinumo, VTD aktyviai vykdė priemones atvykstamajam turizmui skatinti– pavasarį dalyvavo tarptautinėse turizmo parodose, šią vasarą Lietuvos turizmo galimybės jau pristatytos JAV turizmo specialistams organizuojamame renginyje ASTA Destination EXPO, XV Šokių šventės Baltimorėje metu kvietėme Pasaulio lietuvius keliauti į Lietuvą. Netrukus Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektai bus pristatyti renginių serijoje trijuose Japonijos miestuose.    

Turizmo pristatymo renginiai. Svarbiose rinkose (Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje bei Ukrainoje) jau pradėti organizuoti Lietuvos turizmo galimybių pristatymai – tokių šiemet bus surengta iki penkiolikos. Pastarieji ypač sėkmingi birželį vyko Baltarusijoje bei Ukrainoje.

Pažintiniai turai po Lietuvą užsienio žurnalistams, kelionių operatoriams. Vien šiemet ES lėšomis planuojama Lietuvos turizmo galimybes pristatyti daugiau nei 70 užsienio žiniasklaidos atstovų. Pirmieji atvyks jau liepos pabaigoje, tarp jų – National Geographic Israel žurnalistai. Taip pat bus rengiami pažintiniai turai užsienio kelionių organizatoriams, jų mūsų šalyje apsilankys beveik 60.

Vietinio turizmo skatinimas. Startuoja veiklos skirtos vietiniam turizmui skatinti. Gegužę tris savaites trijose populiariose radijo stotyse vyko projektas „Labas, Lietuva!”, daugiau nei pusšimtis laidų ragino keliauti po šalį, lankytis renginiuose. Pirmą kartą bus atliekamas vietinio turizmo tyrimas, siekiant išsiaiškinti, koks yra vietinis turistas, kas lemia jo apsisprendimą keliauti, kur jis ieško informacijos ir pan.     

Jau yra paskelbtas konkursas TV laidų ciklui sukurti ir transliuoti, artimiausiu metu bus vykdomos turinio rinkodaros veiklos televizijoje, rengiamasi turizmo galimybes pristatyti didžiuosiuose renginiuose Lietuvoje (pavyzdžiui, Jūros šventėje bei Sostinės dienose), planuojami Lietuvos žurnalistų ir turizmo specialistų pažintiniai turai po šalies regionus.

“Kol laukėme projektų finansavimo patvirtinimo, turizmo rinkodaros veiklos, kurios buvo suplanuotos įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis, šiek tiek sulėtėjo, tačiau tai kompensavo mūsų veikla, finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Pristatėme Lietuvos turizmo galimybes tarptautinėse turizmo parodose ir renginiuose užsienyje, vien per pirmąjį pusmetį dalyvavome daugiau nei penkiolikoje, dirbome su skrydžių bendrovių žurnalais ir ruošėme straipsnius apie Lietuvą, vystėme nišinio turizmo produktus, tokius kaip maršrutas po Lietuvą pagal BBC serialo “Karas ir taika” filmavimo vietas ir pan., daug dirbome su Lietuvos ir užsienio žiniasklaida. Šio darbo rezultatai – straipsniai, reportažai apie Lietuvą, kaip turizmui ypač patrauklią kryptį“ – atkreipia dėmesį R. Andrulienė.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos sulaukė arti pusės milijono (468,8 tūkst.) turistų, 12,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2015 m. Vietinių turistų skaičius išaugo 12,9 proc., užsienio turistų sulaukėme 11,5 proc. daugiau. Pernai tokiu pat laikotarpiu atvykstamasis turizmas krito beveik 1 proc. 2015 metai Lietuvos turizmo sektoriui taip pat buvo sėkmingi – atvykstamasis turizmas augo 2.3 proc., o vietinis net 10.3 proc.

 

 

Daugiau informacijos: 
Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos 
Gedimino pr. 38, Vilnius
Tel. +370 706 64 976, +370 706 64 987

 



Palangos oro uoste keleivių skaičius išaugo dvigubai

2016 07 11 

 

Šią vasarą ryškiausia Lietuvos oro uostų žvaigžde tapo Palanga – per metus keleivių skaičius pajūrio oro uoste išaugo net 97,7 proc. – t.y. beveik du kartus.

Visai Europos aviacijos bendruomenei šiuos rezultatus paskelbė tarptautinė oro uostų taryba „ACI Europe“, suskaičiavusi gegužės mėnesio keleivių statistiką. Be to, Palangos oro uostas tapo vienais sparčiausiai augančių oro vartų, aptarnaujančių iki 5 milijonų keleivių per metus, visame žemyne.
Birželį ir Vilniaus oro uoste paminėta maloni sukaktis – per 25-erius Lietuvos Nepriklausomybės metus sostinėje aptarnauta 30 milijonų keleivių. Šį kartą neišskaičiuotas vienas laimingasis žmogaus, o pradžiuginti visi „airBaltic“ lėktuvu iš Amsterdamo atskridę keleiviai.
 


Artėjant trumpiausiai metų nakčiai – geriausi pasiūlymai iš Lietuvos kurortų

2016 06 17

 

Nuo seniausių laikų apipintos legendomis, Joninės yra tapusi viena laukiamiausių ir populiariausių metų švenčių. Artėjant tradicinei vidurvasario šventei, Lietuvos kurortai ir kurortinės vietovės laukia svečių, ruošdamos netikėtus atradimus, linksmas pramogas bei nepamirštamus nuotykius.

 

Druskininkai ruošia žolynais kvepiančią ir burtais viliojančią šventę Pramogų aikštėje, kur vyks tradicinės apeigos, aukojimai, varduvininkų sveikinimas, šventės simbolių, vainikėlių dirbtuvės. Svečius linksmins tautinių šokių kolektyvai ir muzikiniai pasirodymai.

 

Birštonas Joninių išvakarėse visus sukvies į vasaros estradą, kur vyks KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ koncertas, Joninių laužo uždegimas su folkloro ansambliu „Raskila“, paparčio žiedo paieškos su grupėmis „Tequila“ ir „Dreams“. Norinčių ramiai praleisti vakarą bus laukiama „Tulpės“ amfiteatre 22 val. – čia vyks festivalio „Kino pavasaris“ filmo „Komuna“ peržiūra. Trumpiausią metų naktį svečių lauks ir ypatingi pasiūlymai kurorto sanatorijose!

 

Norintys Jonines sutikti prie jūros laukiami Šventojoje, prie Senojo jūros tilto. Šventę birželio 23 d. lydės Palangos kolektyvų sveikinimai, tradiciniai Joninių žaidimai, gyvo garso koncertas „Tina Turner“ projektas, Rūtos Ščiogolevaitės ir Pauliaus Zdanavičiaus koncertas, šventiniai fejerverkai.  Birželio 24 d. pajūrio lankytojai bus kviečiami praleisti vadovaujantis sveikos gyvensenos principais – visą dieną vyks festivalis „Jogos ir sveikatingumo festivalis 1000 saulių“. Festivalio programoje – joga, sveiko maisto degustavimas, mankštos, šokiai ir kiti smagūs užsiėmimai.

 

Neringa šiemet Jonines pasitinka tarptautiniu folkloro  festivaliu „Tek saulužė ant maračių“. Šio festivalio tema "Nešantis žinią", siejama su gyvosios etikos puoselėjamomis vertybėmis. Festivalio programa bus sudaryta įgyvendinant įvairias festivalio interaktyvias pažintines bei mokomąsias veiklas, tradicinio bei modernaus folkloro koncertus, menines akcijas, kūrybines dirbtuves, paskaitas, susitikimu, parodas, kt. Šventinis šurmulys prasidės jau birželio 23 d. kartu su Joninėms skirtomis pramogomis, kurios tapo neatsiejama festivalio dalimi. Šioje Kuršių žemėje Rasų arba Joninių tradicijos ypatingai glaudžiai persipina su senąją krašto kultūra. Marios, jūra, balto smėlio kopos ir plačios pievos žoliavimui, folkloro dienos ir atostogų dvasia - taip Neringa pasitinka Jonines. Tad kviečiame saulėgrįžą švęsti Nidoje ir trumpiausią Joninių naktį sutikti prie jūros!

 

Smagios Joninės laukia ir apsilankysiančių Trakų rajone: vyks Joninių šventės Lentvaryje prie Graužio ežero, Lieponyse, Grendavėje, vyks „Vasarvidžio naktis Aukštadvaryje“, organizuojamos pramogos ir „Margyje“ bei „Senojoje kibininėje“ Trakuose.

 

Ignalina vasaros saulėgrįžos šventei ruošia tautodailininkų ir amatininkų mugę, rajoninę liaudiškos muzikos ir pasakorių šventę bei įspūdingus Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ ir legendinės estrados grupės „Nerija“ koncertus.

 

Norintys Jonines švęsti gamtos prieglobstyje, ypatingai laukiami Zarasuose - Zaraso ežero Didžiojoje saloje, mažojoje estradoje. Ten numatyta pasakų personažų programa mažiesiems, liaudies folklorinių ansamblių, muzikinių grupių pasirodymai, o vidurnaktį žiūrovų lauks įspūdingi fakyrų pasirodymai bei ugnies šokiai.  


Palangos oro uostas - vienas iš sparčiausiai augančių Europoje

2016 06 13

 

Tarptautinei oro uostų tarybai „ACI Europe“ suskaičiavus balandžio mėnesio Europos oro uostų keleivių statistiką, paaiškėjo, kad Palangos oro uostas tapo vienais iš sparčiausiai augančių oro vartų visame žemyne. 2016 m. balandį per Palangos oro uostą keliavo 19,4 tūkst. keleivių – t.y. 87,3 proc. daugiau negu prieš metus.

„Lietuvos oro uostų sujungimas ir jų bendros plėtros strategija pasitvirtino – komanda, siekianti vieningų tikslų, tą padaro greičiau ir efektyviau. Dėl to šiemet Palangoje skraido daugiau nei du kartus daugiau aviakompanijų negu pernai, kas smarkiai išaugino keleivių skaičių. Bet mes nesustojame ir toliau ieškome plėtros galimybių“, – pažymėjo  Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis.

Lietuvos oro uostų duomenimis, gegužės mėnesio keleivių statistika Palangos oro uoste dar iškalbingesnė – per metus besirenkančių šiuos oro vartus savo kelionei padaugėjo nuo 10,7 tūkst. iki 21,2 tūkst. – t.y. 98 proc. arba beveik dvigubai.
 
Anot M. Gelžinio, šiemet sparčiai daugėjo skrydžių vykdomų per Palangos oro uostą: skrydžius į Londoną pradėjo žemų sąnaudų oro linijos „Wizz Air“ ir „Ryanair“, o į Varšuvą – Lenkijos oro bendrovė „LOT“.

Jau šią savaitę lėktuvų gausmo Palangoje bus dar daugiau – birželio 19 d. vasarai sugrįš Rusijos oro bendrovė „Rusline“, taip pat veiklą pradės aviakompanijos „Belavia“ ir „Ukraine International Airlines“, todėl tikimasi dar didesnio keleivių skaičiaus augimo.

Tarptautinės oro uostų tarybos „ACI Europe“ skaičiavimu, Europos oro uostų tinkle keleivių skaičiaus augimas per pirmus 2016 m. mėnesius buvo gan dinamiškas ir siekė 3,7 proc. Lietuvoje situacija buvo dar geresnė – Lietuvos oro uostuose keleivių augimas per šių metų sausį–balandį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, siekė 15,3 proc. Per keturis mėnesius 2015-aisiais aptarnauta 1,12 mln., o šiemet – 1,29 mln. keleivių.

Palangos m. sav. informacija. 


Neringoje – aktyvaus laisvalaikio naujovės

2016 06 09 

 

Neringos savivaldybė ir toliau tęsia žingsnius atnaujindama ir vystydama kurorto sporto infrastruktūrą – praėjusią savaitę naujais futbolo vartais praturtintos Juodkrantės aktyvaus laisvalaikio erdvės tik pirmosios naujovės gausiame jų sąraše.

Siekiant plėtoti aktyvų poilsį, Neringos savivaldybės administracija šiais metais įsigijo naują paplūdimio tinklinio ir futbolo sporto inventorių.

Nauji kilojamieji futbolo vartų komplektai (iš viso keturi vartai) praėjusią savaitę buvo surinkti Juodkrantės futbolo aikštelėje, o senieji perkelti į pajūrį – už kopagūbrio, ties šios gyvenvietės žvejybos iškrovimo vieta. Esant palankioms oro sąlygoms, futbolą bus galimą žaisti ir Juodkrantės paplūdimyje – kilnojamuosius futbolo vartus bus galima rasti ties centrine gelbėjimo stotimi esančioje aktyvaus laisvalaikio zonoje.  

Ties žvejybos iškrovimo vieta Juodkrantėje, už kopagūbrio, bus įrengta ir vieta  paplūdimio tinkliniui. Paplūdimio tinklinio inventorius, kuomet bus išspręstas jo priežiūros klausimas,  taip pat bus sumontuotas Preilos bei Pervalkos paplūdimiuose. Bus atnaujinta ir Juodkrantės gyvenvietėje esanti tinklinio aikštelė (šalia futbolo aikštelės). Šios aikštelės atnaujinimo darbus planuojama baigti iki birželio vidurio.

Neringos aktyvaus laisvalaikio erdvėse atsiras ir lauko teniso stalai – Preiloje ir Pervalkoje greta lauko treniruoklių kompleksų, Juodkrantėje ties futbolo aikštele,  o Nidoje – vienas aikštyne adresu Pamario g. 13 A, antrasis -  Neringos gimnazijos aikštyne. Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros stalams įsigyti. Puoselėjami planai rekonstruoti ir Neringos gimnazijos aikštyne Nidoje esančią krepšinio aikštelę. Dalis lėšų darbams jau gauta iš Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto departamento (6000 Eur). Likusią dalį lėšų tikimasi gauti iš ES fondų.  

 
 

Neringos savivaldybės informacija/ Juliaus Kalinsko nuotr.


Palangoje visą vasarą vyks vaškinių figūrų paroda

2016 06 09 

 

Birželio 9 d. Palangoje, Vytauto g. 67, 16 val. atidaroma vaškinių figūrų paroda. Susirinkusiems lankytojams parodą pristatys jos organizatorius ir autorius Armenas  Arutjunjanas.

Ekspozicijoje – 37 aiškiai apšviestos vaškinės figūros. Ypatingas dėmesys, parenkant apšvietimą, skirtas veidams – A. Arutjunjano teigimu, toks sprendimas priimtas norint parodos lankytojams suteikti galimybę įvertinti pristatomų darbų kokybę. “Pasirenkant prieblandą galima paslėpti kūrinių netobulumus, o kai figūros ryškiai apšviestos, matyti meistrų darbo kokybė“, – sakė A. Arutjunjanas bei pridūrė, jog Palangoje pristatoma vaškinių figūrų kolekcija – viena iš geriausių Europoje.
Vaškinių figūrų parodos lankytojai visą vasarą galės grožėtis Olandijos, Belgijos bei Rusijos meistrų sukurtais mitologiniais, pramogų, mokslo, meno pasaulio, istoriniais personažais. Iš salės į lankytojus žvelgia Rusijos imperatoriai Petras I bei Aleksandras I, taip pat – tokios istorinės asmenybės kaip Liudvikas II, Adolfas Hitleris, Napoleonas Bonapartas, Ivanas Rūstusis, Čingischanas, pramogų bei meno pasauliui atstovauja Lady Gaga, Lučianas Pavarotis, Čarlis Čaplinas, Leonardo da Vinči, Salvadoras dali, Mikelandželas ir kiti. 
Parodoje galima išvysti ir žinomų mokslininkų figūrų: Albertą Enšteiną, prancūzų jūrininką, okeonografą Žaką Kusto, lenkų ir prancūzų moklsininkę Marią Kiuri. 
Daugelį parodos lankytojų sužavi atvaizduotas Veneros gimimas, Atėnė, Moteris ilgu kaklu, dėmesį patraukia Viljamo Šekspyro ir Monos Lizos tylaus pokalbio kompozicija, taip pat – vos įėjus į ekspozicijos salę pasitinkanti statinėje sukaustyto girtuoklio skulptūra.  
Atskira ekspozicijos dalis skirta mažiesiems lankytojams – vaikai gali mėgautis žymiausių animacinių filmukų personažai. Dėmesį traukia nuotykių filmo „Karibų piratai“, kino epopėjos „Žvaigždžių karai“, vaikų pamėgto filmo „Ledynmetis“ personažai bei garsusis Betmenas. 

Parodos atidarymas – birželio 9 d. 16 val.

Palangos miesto savivaldybės informacija 


Birštonas savaitgalį pasitinka minėdamas 170 - ąjį kurorto jubiliejų

2016 06 09

 

Birštone juntamos šventinės nuotaikos - jau rytoj prasidės visą savaitgalį vyksianti kurorto šventė "Birštonuokimės", kuri pažymės ne tik turistinio sezono pradžią, bet ir kurorto 170 - ąjį jubiliejų.

Šventės šūkis "Birštonuokimės", pasak Birštono turizmo informacijos centro direktorės Rūtos Kapačinskaitės, šiuo atveju yra tarsi žodžio "draugaukime" atitikmuo. Pasak jos, svečiams siekiama perteikti draugiško miesto dvasią ir atmosferą, kurioje kiekvienas galėtų atsipalaiduoti ir negalvoti apie kasdienius rūpesčius. Birštono šventėje žadama įvairių renginių, kurių gausoje kiekvienas ras sau artimos veiklos. "Kurortiniai šokiai, kinas po atviru dangumi miesto stadione, šeimų piknikas - tai tik dalis įvairiapusės šventinės programos" - teigia Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė. 

Birštono kurorto kūrimosi pradžia siejama su 1846 m., kai Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Bilinskis, susidomėjęs Birštono šaltiniais, atsiuntė čia ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai. Birštone ligonė pasveiko. Po ilgų tyrinėjimų ir biurokratinių procedūrų, 1854 m. pab., Rusijos vidaus reikalų ministras pasirašė leidimą steigti Birštono kurortą. Jau kitais metais buvo pastatyta pirmoji gydykla, o XIX a. 6 deš. Birštonas, kaip balneologinis kurortas, buvo jau gerai žinomas visoje Rusijos imperijoje. 

Birštono šventės programa 

 


Europos kurortų asociacijos kongrese - nauja valdžios struktūra ir dėmesys balneologijai

2016 05 30  

 

Praėjusią savaitę Vichy (Prancūzija) vyko XXI - asis ESPA kongresas ir generalinė asamblėja. 

Į kongresą atvyko sveikatos turizmo sektoriuje veikiančias organizacijas atstovaujančių asociacijų nariai iš 23 valstybių: Vokietijos, Prancūzijos, Portugalijos, Italijos, Bulgarijos, Vengrijos, Kroatijos, Islandijos, Baltarusijos, Nyderlandų, Ispanijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos, Čekijos, Liuksemburgo, Belgijos, Kinijos, Danijos ir kt.

Minėtųjų šalių atstovai dalyvavo XXI – ojo kongreso proga surengtoje konferencijoje, kurios metu sveikatingumo ir sveikatinimo turizmo atstovai skaitė pranešimus. Jų metu taip pat vyko apvalaus stalo diskusijos su sektoriaus ekspertais, skirtingų sričių „dirbtuvės“ (workshop).

Kongreso metu buvo dalyvauta 3 – uose ESPA Tarybos posėdžiuose, kuriuose didžiausias dėmesys skirtas organizacinės struktūros pertvarkymui, naujų prezidento, pirmojo viceprezidento, vykdančiojo komiteto narių išrinkimui.

Lietuvos kurortų asociacija dar vieneriems metams buvo patvirtinta ESPA tarybos nare. Generalinės asamblėjos metu balsavimo principu patvirtintas naujasis ESPA prezidentas – juo tapo Thierry Dubois (Prancūzija), pirmuoju viceprezidentu – Gunnlaugur Johnson (Islandija), viceprezidentais tapo 6 valstybių atstovai. 

 

Kongreso metu taip pat buvo paskelbti ir apdovanoti ESPA Inovacijų apdovanojimų nugalėtojai. Šiemet jais tapo:

Inovatyviausias kurortas - Heviz (Vengrija). Specialus žiuri prizas taip pat atiteko Kyustendil (Bulgarija)

Inovatyviausias medicininis Spa - Lázně Luhačovice (A.S.) (Čekija). Specialus žiuri prizas kategorijoje - Atasagon Detox & Wellbeing (Rumunija)

Inovatyviausias Spa viešbutis - Pedras Salgadas SPA and Nature Park (Portugalija). Specialusis žiuri prizas - Lošinj Hotels & Villas (Kroatija)

Inovatyviausia medicininio Spa koncepcija - Gharieni GMBH, TIP TOUCH International SPRL (Belgija). Specialus žiuri prizas - RKF Luxury Linen (Prancūzija)

Inovatyviausia medicinos Spa programa - Thermes De Brides Les Bains (Prancūzija). Specialusis žiuri apdovanojimas taip pat atiteko Termas S. Jorge (Portugalija)

Tyrimai medicinos Spa srityje - Thermes De Saujon (Prancūzija). Specialusis žiuri apdovanojimas - Elena F. Burguera, Angela Vela - Anero, Francisco J. Blanco, Rosa Meijide - Failde (Ispanija)


Trakų miesto šventėje vešliai sulapos pasaulio gyvybės medžiai

2016 05 30

 

Trakai triukšmingai sutinka vasaros sezoną, kurį pradeda birželio 2–5 dienomis nugriaudėsianti  miesto šventė „Trakų vasara 2016“.  Šiemet ji plačiai atlapoja duris skirtingoms tautoms ir kultūroms su programa „Pasaulio gyvybės medžiai”. 

Nuo seno daugiakultūris kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto miestas sulauks svečių ir iš saulėtosios Turkijos. Trakuose viešės marga, spalvinga  vieno žymiausių šios šalies kurortų Alanijos delegacija. Senąją sostinę su Alanija sieja 10 metų tarptautinis bendradarbiavimas, tad šia proga vyks Alanijos kultūros dienos, kurių metu bus susipažįstama su turkų istorija, kultūra, amatais.

„Trakų vasara 2016“ prasidės birželio 2 dienos vakare parodos  „Alanijos šilkas: iš praeities į ateitį“ atidarymu Trakų salos pilyje. Birželio 3 dieną, pavadintą „Gyvybės vanduo“, Galvės ežere bus galima pasigėrėti  tarptautine buriavimo regata „Galvės taurė 2016”.

Vakare, nuo 20 val. apžvalgos aikštelėje priešais pilį, defiliuos „Galvės karnavalas”, kuriame pasirodys visos įmanomos ir neįmanomos plaukimo priemonės, ūš vandens pramogos, dangų raižys akrobatinio skraidymo asas Robertas Noreika su draugais. Krentant sutemoms  koncertuos  svečiai iš Turkijos bei Trakų meno kolektyvai. Renginio kulminacija išmuš lygiai vidurnaktį, kai Galvės ežeras prieš salos pilį virs milžniška scena. Joje siaus ugnies, šviesos ir muzikos  spektaklis „Žeme, nepalik mūsų”. Šis reginys, kurio laukiama visus metus, nepaliks nė vieno abejingo.

Birželio 4-ąją, pavadintą „Šakomis į saulę” , nuo pat ryto dūzgens Rotušės turgus, kuriame savo amatus ir kulinarinį paveldą demonstruos ir svečiai iš saulėtosios Alanijos. Bus sudėtinga vienu metu suspėti į gausybę renginių: vyks tarptautinis vaikų futbolo turnyras, MTB dviračių krosas, rajono seniūnijų sporto, vaikų kanupolo, irklenčių varžybos, skirtingose miesto erdvėse koncertuos rajono meno mėgėjai, pasirodys tarptautinio festivalio „Mūza“ dalyviai.

Pirmąkart Trakuose visi šalies kurortai dosniai pažers  paslaugų ir pramogų įvairovę. Improvizuotame kurortų kiemelyje ( Karaimų g. 41) prie I-ojo tilto į pilį bus galima sužinoti daugybę naujovių, kuriomis šiemet stebins visi  Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos.      

Trakų – istorinio miesto šlovę primins 14.30 val. pajudėsiančios teatralizuotos eitynės nuo Vytauto Didžiojo gimnazijos iki Rotušės turgaus. Nešini Gedimino stulpais rikiuosis riteriai, kiti istoriniai veikėjai, už jų - rajono seniūnijų, įmonių, organizacijų atstovai, policijos pajėgos, meno mėgėjų kolektyvai. Šventėje taip pat dalyvaus nemažai užsienio šalių, su kurių miestais bendradarbiauja Trakai, atstovų delegacijų. Visą dieną scenoje skambės lietuvių, rusų, lenkų, žydų, kitų tautų  meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai, o vakare koncertuos atlikėjos Vaida Genytė, Vilija Matačiūnaitė su pučiamųjų instrumentų orkestrais iš televizijos  projekto „Vario audra”,  Tadas Juodsnukis su grupe, linksmins iš Alanijos atvykęs didžėjus.

Birželio 5-ąją, pavadintą „Sprogstantys žedai”, karaliaus sportas ir vaikai. Vyks bėgimo varžybos, šeimų žygis ir maratonas, finišuos regata „Galvės taurė 2016”, tarptautinis vaikų futbolo turnyras, koncertuos vaikų meno kolektyvai.

Po birželio 3 ir 4 dienos naktinių programų bus galimybė viešuoju transportu iš Trakų sugrįžti į Vilnių ir Lentvarį. Tam bus skirti specialūs bendrovės „Trakų autobusai” reisai iš Trakų autobusų stoties.

 

Beje, visomis šventės dienomis bendrovė „Lietuvos geležinkeliai” į Trakus veš už pusę kainos.

Šventės dienomis senamiestyje kai kuriose gatvėse dalinai bus ribojamas eismas,  o Karaimų g. nuo sankirtos su Kranto g. iki sankirtos su Trakų g. ( ties pažvalgos aikštele prieš Salos pilį)  nuo birželio 4 d. 7 val. iki 5 d. 22 val. eimas  bus draudžiamas.

 

Kviečiame į Trakus. Sutikime kartu vasarą !

Šventės programa čia. 


Palanga skelbia vasaros sezono pradžią

2016 05 20

 

Palangos kurortas šį savaitgalį pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Tradiciškai, Palangoje vyks įspūdinga šventė, simboliškai paskelbsianti kurortinio sezono pradžią.

Tris dienas truksianti šventė lankytojus ir miesto svečius stebins renginių - koncertų ir parodų - gausa, kuri visus įtrauks ir užburs gera ateinančios vasaros nuotaika. Nepraleiskite progos - apsilankykite saulėtoje Palangoje! Šventės programą rasite čia. 

 


Pirmą kartą Trakų miesto šventės istorijoje prisistatys visų Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų turizmo atstovai

Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė pakvietė visų Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų turizmo informacijos centrų atstovus į birželio 2 - 5 d. vyksiančią miesto šventę " Trakų vasarą 2016". Taip Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos prisideda prie šių metų vasaros turistinio sezono akcijos "Mada keliauti po Lietuvą".

Miesto šventės metu birželio 4 - 5 d. nuo 10 iki 1...8 val. Turizmo informacijos ir Tradicinių krašto amatų centrų kiemelyje ( Karaimų g. 41) trakiečių ir šventės svečių, visų turistų, lauks unikali galimybė - suplanuoti šios vasaros atostogas.

Kurortų kiemelyje Jūs galėsite sužinoti visų Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų šio turistinio sezono naujienas, renginius, gauti kompetentingą konsultaciją apie sveikatinimo paslaugas, aktyvaus poilsio galimybes.

Birželio 3 d. vakare visų Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų TIC-ai vieninga kurortų komanda pristatys "Galvės karnavale".”" Šventės programa

 


Anykščiai paskelbė turistinio sezono pradžią

Anykščiuose jau paskelbta oficiali 2016 m. turistinio sezono pradžia. Vienu iš svarbiausių atidarymo renginių šiais metais tapo pirmą kartą Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje organizuotas turizmo forumas „Anykščiai. Maža bendruomenė - dideli siekiai“, į kurį susirinko turizmo sektoriaus specialistai iš visos Lietuvos. Forumo metu susirinkusieji ne tik diskutavo apie šiandien itin aktualius turizmo perspektyvų ir veiklos galimybių klausimus, jiems taip pat buvo pristatytas ir Anykščių miesto ženklas.

Turistinio sezono pradžią Anykščiuose pažymėjo ir kiti, patirtį jau ne vienerius metus kaupiantys renginiai. Vienas geriausių pavyzdžių - tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis „ARTimi - 2016“, šiais metais vyko net keturias dienas. Festivalio lankytojus džiugino ne tik lietuvių, bet ir užsienio mėgėjų teatrų iš Prancūzijos bei Lenkijos pasirodymai. 

Anykščių r. savivaldybės informacija 


Iš Palangos oro uosto - tiesioginiai skrydžiai į Kijevą

 

Palangos oro uostas sėkmingai tęsia maršrutų plėtrą – birželio 19 d. į pajūrį atskris pirmasis „Ukraine International Airlines“ lėktuvas iš Kijevo. Tiesioginiai skrydžiai tarp Palangos ir Ukrainos sostinės bus vykdomi du kartus per savaitę. Numatyta, kad bendrovė skraidys trečiadieniais ir sekmadieniais iki rugsėjo 21 d.

Aviakompanijos lėktuvas Palangos oro uoste leisis 15:50 val., atgal į Kijevą išskris 16:35 val. Skrydžio trukmė – 1 val. 50 min. Prekyba bilietais „Ukraine International Airlines“ interneto svetainėje bei kitose bilietų pardavimo vietose turėtų prasidėti artimiausiu metu.

Šių metų vasaros sezoną Palangos oro uostas pasitiko išaugusiu čia veikiančių oro linijų skaičiumi – kovo mėnesį į Lietuvos pajūrį skraidyti pradėjo aviakompanijos „Wizz Air“, „Ryanair“ ir „LOT Polish Airlines“. Dėl to balandžio mėnesį Palangoje aptarnauta 86 proc. daugiau keleivių negu 2015-aisiais tuo pačiu metu.

Iš Palangos vasaros sezono metu galima tiesiogiai pasiekti Kopenhagą, Oslą, Rygą, Londono Lutono ir Stanstedo oro uostus, Varšuvą, Minską ir Kijevą.

Palangos m. savivaldybės informacija 


Birštone spalvingas mažasis keleivinis laivas sujungė Nemuno krantus

 

Birštone kurorto gyventojų ir svečių patogumui jau kursuoja mažasis keleivinis laivelis, kuris keliautojus kels per Nemuno upę. "Džiaugiuosi ir linkiu, kad ši vasara būtų smagi ir maloni, turint tokį puikų keltą“, – laivo pristatymo ir pašventinimo metu sakė Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Laive vienu metu galės plaukti 12 asmenų įrengtos 5 vietos dviračiams. Laivas yra manevringas, saugus ir ekologiškas. Remiantis Birštono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu „Dėl biudžetinės įstaigos Birštono miesto tvarkymo tarnybos teikiamų paslaugų kainų nustatymo“, perkėlimas keltu į kitą Nemuno upės krantą 1 asm. kainuos 1 Eur; plaukiojimas keltu Nemuno upe turistų grupėms (1 val.) – 50,00 Eur. Vaikai iki 7 metų amžiaus, Birštono savivaldybės gyventojai, deklaravę gyvenamą vietą Turistų ir Kampiškių gatvėse Birštono mieste, nuo mokesčio už perkėlimą per Nemuno upę atleidžiami.

 


Palanga kviečia švęsti: gegužės 22-24 d. šurmuliuos kurorto šventė

 

Kurorto šventė paskelbs aktyviojo poilsio sezono pradžią. Pirmieji Kurorto šventės reginiai šurmuliuoti pradės jau penktadienį, gegužės 20 d.  – žvaliai pradėti dieną pakvies jaunieji krepšininkai, susirinkę į universaliame sporto komplekse vyksiantį turnyrą. 
Miesto centre šventinė nuotaika pasklis vidurdienį – Vytauto gatvėje, šalia J. Basanavičiaus g., įsikurs kermošius „Palangos Juzė“, visus čia apsilankiusiuosius nustebinsiantis ne tik išskirtiniais tautodailininkų dirbiniais, gardžiu maistu, bet ir įvairiomis atrakcijomis. 
Nuo 17 val. Palangoje karaliaus menas – centrinėje miesto aikštėje, skambant pučiamųjų muzikai, bus skelbiama tarptautinio pučiamųjų orkestrų festivalio „Gintarinis vėjas“ pradžia, į naujausių tapybos darbų parodą „Ieškojimai“ pakvies menininkas Vytautas Kusas, 19 val. Kurhauze skambės tarptautinių konkursų laureato Valentino Suchodoleco (tenoras) ir Gražinos Zalatorienės (fortepijonas) koncertas. Tuo pačiu metu Naujojoje Koncertų salėje Palangos meno kolektyvai ir Lietuvos kariuomenės orkestras su koncertu „Myliu Palangą“ paskelbs Kurorto šventės atidarymą. 
Vakare, kai švenčiantį kurortą apgaubs prieblanda, įspūdingą reginį Nepriklausomybės aikštėje dovanos muzikinis fontanas – 22 val. susirinkusiesiems bus pristatoma naujoji muzikinė fontano programa. 
Lyg dainų šventė
Išskirtinė nuotaika Palangoje sklandys visą savaitgalį – į parodų atidarymus kvies menininkai, Muziejų naktį duris atvers A. Mončio namai-muziejus bei Gintaro muziejus, aktyvaus laisvalaikio praleidimo mėgėjai mėgausis sporto renginiais. 
Viešosiose erdvėse skambanti muzika vasarą pradedančią Palangą pavers tarsi mini dainų švente – be kitų Kurorto šventės dalyvių, vien tradicinis kermošius bei čia pristatoma etnokultūrinė programa suburs apie 200 dalyvių, Palangoje taip pat dainuos per 150 choristų, koncertuos maždaug 200 orkestrantų. „Tai tarsi savotiškas grįžimas prie pirmosios Kurorto šventės ištakų, nes ši šventė išsirutuliojo iš Moksleivių dainų šventės“, – sakė Palangos kultūros ir jaunimo centro vadybininkas Nerijus Stasiulis. 
Pučiamųjų muzika
Kurorto šventės svečius, be kitų renginių, šiemet pamalonins pučiamųjų muzikos koncertų gausa, kadangi Palangoje vyks tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis „Gintarinis vėjas“. 
Pasak N.Stasiulio, šis Kurorto šventę praturtinsiantis festivalis taps savotiška įžanga į 2019 m. Palangoje vyksiantį prestižinį Europos varinių pučiamųjų čempionatą. „Gintarinis vėjas“, kaip ir kiti aukšto lygio pučiamųjų muzikos renginiai, padeda dar labiau populiarinti pučiamųjų žanrą kurorte, kuris, beje, nuo seno garsėja giliomis pučiamųjų muzikos tradicijomis“, – pabrėžė N. Stasiulis.  
Tad pučiamųjų muzika kurorte skambės visą savaitgalį. „Netikėtai ją bus galima išgirsti Birutės parke, Nepriklausomybės aikštėje, Jūratės ir Kastyčio skvere, kitose miesto erdvėse“, –  kalbėjo Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Monika Jarulytė. 
Koncertų salėje
Kurorto šventės koncertai yra puiki galimybė plačiai auditorijai pristatyti šio kurortinio sezono naujieną – prieš pusmetį duris atvėrusią modernią Koncertų salę, kuri pakvies į du įspūdingus nemokamus renginius. 
Muzika kitą savaitgalį skambės ir greta naujosios Koncertų salės esančiame Kurhauze (kvies muzikinė kelionė su „El Fuego“, renginių ciklo „Palangiškiai – Palangai“ koncertas, kurio metu Liudas Mikalauskas su Audrone Juozauskaite pristatys programą „Karolio Voitylos paslaptis“ ir kt.), taip pat – po Palangos bažnyčios skliautais (čia skambės pučiamųjų orkestro „Kybartai“ sakralinės muzikos koncertas). 
Jau tapo tradicija, kad Kurorto šventę kasmet praturtina chorų šventė „Su jūra dainuok“. Šiais metais choristų pasirodymas vyks šeštadienį, gegužės 21 d., centrinėje miesto aikštėje.

Kurorto šventės programa 


Anykščiuose surengtasis XIII - asis visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas

2016 05 06

 

Ketvirtadienį, gegužės 5 d. Anykščiuose įvyko XIII - asis visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas. Jame dalyvavo gausus būrys garbių svečių - LR Ministro pirkimininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Sveikatos apsaugos viceministrė J. Zinkevičiūtė, valstybinio turizmo departamento vadovė J. Kazlauskienė, kurortų ir kurortinių teritorijų merai bei turizmo informacijos centrų vadovai.

Vadovaujantis numatyta suvažiavimo darbotvarke, posėdžio metu apžvelgta LKA prezidento ir direktorės 2015 m. veiklos ataskaita, asociacijos finansinė ataskaita už praėjusį ataskaitinį laikotarpį, patvirtintas veiklos planas 2016 metams bei aptarti kiti asociacijai svarbūs klausimai, susiję su rinkodara ir pozicionavimu vietinio ir atvykstamojo turizmo rinkose. Suvažiavimo metu Anykščių ir Trakų kurortinės teritorijos pristatė ir savo planus siekti kurorto statuso.  

Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas, Palangos m. savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus akcentavo, kad visi šalies kurortai yra unikalūs tiek savo ištekliais, tiek specifika - kiekvienas jų turi savo veidą, identitetą ir kelia skirtingas asociacijas turistams. Prezidentas taip pat pasidžiaugė ilgamete ir tvaria kurortų ir kurortinių teritorijų partneryste, kuri prisideda formuojant ir bendrą mūsų šalies įvaizdį.

 


Druskininkų apgultis - vietų beveik nėra

2016 05 04 

Kurortams besiruošiant vasaros sezonui, Druskininkuose jau sunku rasti vietų nakvynei. „Druskininkuose poilsiautojų daugėja, nes jie pirmiausia renkasi kuo saugesnę vietą atostogoms su šiuolaikinėmis sveikatinimo, gydymo ir pramogų paslaugomis. Todėl savaitgaliams vietas pageidaujamame viešbutyje ar sanatorijoje vertėtų užsisakyti netgi prieš mėnesį arba du“, – patarė Druskininkų turizmo ir verslo centro direktorius Rimantas Palionis.

Anot jo, prognozuoti šio sezono pokyčius dar sunku, tačiau jau išryškėjo, kad dauguma klientų pastaruoju metu renkasi trumpesnį poilsį, bet atvyksta daugiau kartų. Ilgiausiai – net po porą mėnesių – Druskininkuose praleidžia iš Izraelio ir kitų Pietų šalių atvykę žydai, dažniausiai grįžtantys į tą patį būstą privačiuose namuose ar daugiabučiuose.

„Žydai neretai skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, o jų šalyje daug saulės, todėl labai pasiilgsta ramybės, debesų ir lietaus Druskininkuose“, – pasakojo R.Palionis.

„Tarp nuolatinių klientų, kasmet atvykstančių pas mus, yra ir dvylikos asmenų žydų šeimyna iš JAV. Jie emigravo iš Rusijos į Izraelį, o po to išvyko į Ameriką. Beveik visą liepos mėnesį kasmet jie praleidžia pas mus“, – pasakojo sanatorijos „Belorus“ rinkodaros direktorė Jelena Ramanauskienė.

Gausėjančiu poilsiautojų srautu džiaugėsi ir „Eglės“ sanatorijos rinkodaros ir pardavimų direktorius Edgaras Briedys. Savaitgaliais sanatorijoje, kurioje yra 1100 vietų, pageidaujamą kambarį rasti sunku, ypač naujame 340 vietų sveikatingumo komplekse „Eglė+“, kuris atitinka 4 žvaigždučių viešbučio reikalavimus. „Vis dėlto ir pajutę ypač didelę paklausą pastaraisiais savaitgaliais didinti kainų net neketinome. Jos liko tokios, kokios buvo suplanuotos visiems metams“, – teigė E.Briedys.

Iš anksto užsisakyti vietas patarė ir Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ direktoriaus pavaduotoja Rasa Černiauskienė. Viešbučio „Agua“ užimtumas visus šįmečius mėnesius, kaip ir pernai, gerokai viršijo 90 procentų.

Nors naujas „Flores“ viešbutis, dvelkiantis rytietiška Balio salos dvasia, buvo atidarytas tik pernai lapkritį, jo populiarumas auga kaip ant mielių. Ne tik gegužės, bet ir birželio bei liepos savaitgaliams beveik visi „Flores“ kambariai jau užsakyti, o pirmąjį ketvirtį užimtumas svyravo nuo 65 iki 80 procentų. „Džiaugiamės net 29 procentais išaugusiu svečių iš Lenkijos skaičiumi. Aišku, liūdna, kad ir toliau mažėja poilsiautojų iš Rusijos ir Baltarusijos.

Pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernykščiu, viešbutyje „Aqua“ rusų sumažėjo 14,3 procento, o baltarusių – net 17,7 procento. Naujajame „Flores“ daugiausia ilsėjosi lietuvių – net 52,7 procento, lenkų – 24,2 procento“, – teigė R.Černiauskienė.

Net ir sumažėjęs poilsiautojų iš Rusijos ir Baltarusijos srautas pernai nesutrukdė Druskininkams sulaukti 4,4 proc. daugiau svečių nei 2014 metais. Nakvynių skaičius 2015 metais išaugo nuo 154 976 iki 161 715.

Plačiau: G. Rafanavičienės straipsnyje 

 

 


Diskutuota apie sveikatos turizmo statistinių duomenų rinkimo klausimus

2016 04 29

Balandžio 28 d. Valstybiniame turizmo departamente vyko posėdis, kuriame aptarti aktualūs klausimai, susiję su statistinių sveikatos turizmo duomenų rinkimu. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Statistikos departamento, Ūkio ministerijos, Valstybinio turizmo departamento, Higienos normų instituto sveikatos informacijos centro, Lietuvos medicinos turizmo bei Lietuvos kurortų asociacijos atstovai. Tarpinstitucinėje darbo grupėje buvo ieškomi būdai, kuriais būtų galima pagerinti sveikatos turizmo statistikos duomenų tikslumą, korektiškumą bei reprezentatyvumą. Vienas iš didžiausių šiandienos sveikatos turizmo iššūkių – sveikatos/medicinos turistų apskaita, reprezentatyvių duomenų rinkimas ir analizė. Šiai dienai sveikatos turizmo apimtims Lietuvoje nusakantiems rodikliams trūksta tikslumo.

Pasitarimo metu buvo pateiktos rekomendacijos sprendžiant sveikatos turizmo statistikos reglamentavimo, metodinius, statistinių duomenų rinkimo ir statistinės informacijos rengimo klausimus.

 


Jau rytoj Neringoje šurmuliuos "Žiobrinių" šventė

2016 04 29

 

Šį savaitgalį Neringa poilsiautojus kviečia į tradicinę "Žiobrinių" šventę. Joje Jūsų laukia įvairūs edukaciniai užsiėmimai, žaidimai, o taip pat - kulinarinė kelionė, skanaujant šviežią lietuvišką žuvį!

"Su nekantrumu laukiame jau šį savaitgalį vyksiančios "Žiobrinių" šventės, o sykiu ir gausaus Neringos lankytojų būrio. Tikimės, kad orai bus palankūs ir galėsime visi kartu smagiai praleisti dieną, skanaudami šviežią žuvį ir prisimindami senąsias mūsų krašto tradicijas" - sakė renginį organizuojančio Nidos Kultūros ir turizmo centro "Agila" direktorė Edita Lubickaitė. 


Palangoje aptartas būsimasis kurortinis sezonas

2016 04 26

 

Penktadienį, balandžio 22-ąją, Palangoje, Gintaro muziejuje, įvyko didelis visų teisėsaugos institucijų ir kurortų atstovų pasitarimas dėl viešosios tvarkos, žmonių saugumo ir eismo priežiūros užtikrinimo 2016 m. kurortinio sezono metu. Tai jau 11-asis prieš vasarą organizuotas pasitarimas, kuriame planuojamas institucijų darbas ne tik Palangoje, Pajūrio krašte, bet ir visos Lietuvos kurortuose.

Pasitarime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos kancleris Algirdas Stončaitis, Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnybos, teismų, prokuratūrų atstovai, kurortų merai, didesniuosius kurortus prižiūrinčių Vyriausiųjų policijos komisariatų vadovai ir kiti kompetentingi pareigūnai, taip pat – kurortinių savivaldybių atstovai, tarp kurių ¬– ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Pirmasis pasisakęs Vidaus reikalų ministerijos kancleris Algirdas Stončaitis dėkojo Palangos ir kitų kurortų vadovams už dėmesį teisėsaugai, kvietė visas institucijas susitelkti ir būti vieningomis poilsiautojų iš Lietuvos ir jos svečių saugumą užtikrinančiomis pajėgomis. A. Stončaitis prašė policiją ir kitus kolegas nepamiršti, kad poilsio, pramogų sezonas prasidės ne tik didžiausiuose Lietuvos kurortuose – Palangoje, Neringoje, Druskininkuose, Trakuose, Birštone, Anykščiuose – bet ir nuolat gražėjančiuose ir žmones traukiančiuose mažuosiuose Lietuvos miesteliuose.
Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas pabrėžė, kad siekiamybė yra kiekvieno lankytojo grįžimas iš kurortų su pačiais geriausiais įspūdžiais. Generalinis komisaras kvietė aptarti, kas pernai pavyko ir kas ne, bei kaip pakeisti ne itin pavykusius saugumo užtikrinimo būdus, laiku pasitaisyti.
Policijos departamento, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir kitų įstaigų atstovai išsamiai pristatė ankstesnių metų statistiką ir situaciją. Vadovaujantis artimiausių metų policijos veiklos gairėmis, ketinama kuo daugiau problemų spręsti greitai, vietoje, pavyzdžiui, surašyti protokolus už įvairius pažeidimus, kuo mažiau pažeidėjų pristatant į policijos komisariatus, visais įmanomais būdais taupyti resursus.
Po visų pasisakymų vieningai nutarta, kad bendradarbiavimas vyksta nuolatos, kurortinių sezonų pradžia nėra koks nors ypatingas iššūkis, o išsprendžiamas klausimas. 
Baigdamas pasitarimą, Lietuvos policijos generalinis komisaras L. Pernavas dar kartą priminė policijos filosofiją: dirbama greitai ir žmogui naudingai, ne kabinetuose, o gatvėse, kuo arčiau žmogaus.
Kitais metais tartis dėl kurortinio sezono saugumo ketinama Birštone.
 
Palangos m. savivaldybės informacija. 

 


Pirmą kartą Lietuvoje - pasaulio moterų karšto oro balionų čempionatas

2016 04 25 
 
2016 m. liepos mėn. 4-10 d. Birštone įvyks vienas svarbiausių metinių pasaulio oreivių bendruomenės sportinių renginių – FAI pasaulio moterų karšto oro balionų čempionatas. Čia 7 dienas iš eilės į dangų kils net 60 karšto oro balionų, kuriuos pilotuos geriausios pasaulio pilotės.
Garbė organizuoti šį renginį atiteko Birštono oreivių klubui „Audenis“, Lietuvos Aeroklubui ir Lietuvos oreivių draugijai. Organizuojamo renginio pagrindinis tikslas – prisidėti prie Lietuvos vardo garsinimo, karšto oro balionų sporto populiarinimo Lietuvoje ir pasaulyje.
Anot renginio vadovo, oreivių klubo „Audenis“ direktoriaus Žydrūno Kazlausko, organizuoti tokį renginį yra išties didelė atsakomybė. „Čempionato metu visą savaitę Birštono dangus bus užpildytas karšto oro balionais, profesionaliai suorganizuoti visą procesą nėra lengva, tačiau tikiu, kad viskas pavyks puikiai, o vaizdas atrodys išties įspūdingai. Balionai kils anksti ryte ir pavakarę, esant idealioms oro sąlygoms, vakarais balionai kils iš pačio miesto centro, o tai renginio žiūrovams turėtų sukelti dar didesnes emocijas. Skrydis oro balionu – tai galimybė pakilti virš kasdienybės ne tik tiesiogine prasme bet ir mintimis. Kviečiame atvykti, praplėsti akiratį ir taip gyvenimui suteikti daugiau spalvų.“
Varžybose dalyvaus geriausios pasaulio pilotės iš JAV, Japonijos, Brazilijos, daugelio Europos sąjungos, Ukrainos, Rusijos ir kitų šalių. 2016 metų čempionate Lietuvos sportininkams atsiveria reali galimybė kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų. Per 20 nepriklausomybės metų Lietuva tapo daugiausiai oro balionų ir kartu profesionalių pilotų turinčia šalimi 1000 gyventojų.
„Oro balionas yra ne tik transporto priemonė, bet ir patrauklus bei sėkmingas turistinės traukos objektas. Skrydis oro balionu – tai vienas įspūdingiausių būdų pažinti šalį. Ši pramoga traukia ir užsienio svečius ir vietinius turistus. Pastebime, kad birštoniečiai ir miesto svečiai ne tik laukia karšto oro balionų švenčių, bet kartu nepraleidžia progos pakilti į dangų ir pasigrožėti Nemuno kilpose įsikūrusiu kurortu“, – teigia
Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.
 

FAI pasaulio moterų karšto oro balionų čempionatas  – tai unikali galimybė organizuoti sportinius ar pramoginius skraidymus, aviacinius renginius, pristatančius Lietuvą kaip itin patrauklią oreivystės profesionalų šalį. Tokie čempionatai leidžia sukurti nepakartojamus reginius ore bei prikaustyti gyventojų ir miesto svečių dėmesį.
 
Nuotrauka - Pauliaus Grigaliūno
Birštono savivaldybės informacija 


Burės vėl apgaubs Galvę

2016 04 25

 

Šimtai baltų burių virš Galvės ežero – vienas gražiausių vasaros vaizdų. Birželio 3–5 dienomis burės vėl taps svarbiausiais fotografų objektais – čia penktą kartą vyks „Galvės taurės“ regata. "Galvės taurė“ – bene daugiausia buriavimo sporto gerbėjų sutraukiantis renginys Lietuvoje. Jo organizatorius „Gero vėjo klubo“ prezidentas Mantas Klimantavičius tikisi, kad šįkart regatoje dalyvaujančių laivų bus daugiau nei šimtas, laukiama svečių už užsienio. „Šiemet sukanka 90 metų, kai Trakuose įkurtas jachtų klubas, tad „Galvės taurė“ – graži proga paminėti šią sukaktį“, – sako.  Mantas džiaugiasi, kad domėjimasis buriavimu Lietuvoje didėja: „Be abejo, susidomėjimą kelia ir lietuvių dalyvavimas tarptautinėse aukšto lygio regatose, tokiose kaip „Volvo Ocean Race“, „Ambersail“ tūkstantmečio odisėja.“  „Prie buriavimo populiarinimo mes irgi prisidedame“, – šypsosi Mantas ir įvardija dar vieną jo klubą džiuginantį projektą – pernai debiutavusią ir visą sezoną aktyviai regatose dalyvavusią moterų įgulą „Gero vėjo mūzos“. „Tarp Lietuvos buriuotojų moterų – viso labo kokie penki procentai, todėl džiaugiuosi, kad susiformavo įgula, kuriai netrūksta entuziazmo“, – sako Mantas.  

Atrodo, entuziazmas pradeda duoti vaisių – kovą Italijos moterų buriavimo taurėje „Gero vėjo mūzos“ iškovojo trečiąją vietą iš 14 dalyvių. Kol kas ši įgula – vienintelė, tačiau Mantas tiki, jog pirmoji pergalė – geras užkratas ir kitoms buriuotojoms. 

Plačiau: V. Ramanauskaitės straipsnyje 


Siūloma sugriežtinti reikalavimus trumpalaikei nuomai

2016 04 20

 

Lietuva - turistams patraukli šalis, rodo Turizmo departamento užsakyta užsienio turistų apklausa. Didžioji dalis (58 proc.) Lietuvoje viešnagę baigiančių turistų Lietuvą vertina kaip labai turizmui patrauklią šalį, kas penktam (22 proc.) Lietuva - ypatingai turizmui patraukli šalis.

 

Vis dėlto turizmo ekspertai skambina varpais, kad ši situacija keičiasi į blogąją pusę: Lietuvoje smarkiai išaugo trumpalaikei nakvynei nuomojamų butų ir apartamentų skaičius - jų jau veikia daugiau nei 2000. Tokių butų veikla nereglamentuojama, nėra informacijos apie jų skaičių, o turistams formuojamas šalies įvaizdis - nuo apgavysčių iki kaimynų kviečiamos policijos dėl triukšmingų bernvakarių, rašoma pranešime spaudai.

 

Ekspertų skaičiavimais, turistams nuomojamų butų skaičius yra pasiekęs kritinę ribą - jų veikia kelis kartus daugiau nei oficialiai registruotų viešbučių ir svečių namų, kurių Lietuvoje yra 389. Turistams nuomojami butai neretai veikia pusiau legaliai, nemoka nustatytų Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) rinkliavų, pagalvės mokesčio, daugelis nemoka mokesčių valstybei ar „Sodrai". Tokios nakvynės vietos nėra statistiškai apskaitomos, neatitinka higienos ir priešgaisrinių reikalavimų.  

„Šiuo metu verslo liudijimą nakvynei ir pusryčiams gali išsiimti bet kas, bet kuriam adresui. Mokesčių inspekcijai net nereikia pateikti nuosavybės teisės įrodančio dokumento naudotis nurodomomis patalpomis. Tokia tvarka galioja penkerius metus, ir ji neabejotinai prisidėjo prie didelio pusiau nelegalių nakvynės paslaugų paplitimo", - sako Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentė

Asociacija Vyriausybei pateikė siūlymus, kaip šią šešėlinę butų ir apartamentų nuomos veiklą reglamentuoti ir apsaugoti užsienio turistus nuo blogos patirties ar net žalos sveikatai naudojantis tokiomis paslaugomis. Ekspertai siūlo, kad norintieji verstis bet kuria apgyvendinimo veikla, įskaitant ir trumpalaikės nakvynės ir pusryčių veiklą, turėtų Mokesčių inspekcijai pateikti pažymą iš Visuomenės sveikatos centro dėl patalpų būklės atitikimo galiojančiai higienos normai (HN 118), kuri šiuo metu yra privaloma tik apgyvendinimo paslaugų teikėjams.

Kartu būtų reikalinga ir pažyma iš Priešgaisrinės apsaugos tarnybos dėl priešgaisrinės signalizacijos ir tinkamo šildymo prietaisų įrengimo. Taip pat trumpalaikės nuomos paslaugų teikėjams siūloma registruotis Valstybiniame turizmo departamente, kaip tai daro visos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės. Pasak E. Šiškauskienės, visos šios priemonės nekainuoja, tačiau leidžia tiksliau suskaičiuoti turistų srautus bei užtikrinti jų saugumą.  

 

Ekspertų vertinimu, būtina užtikrinti, kad vietos, kuriose apsistoja turistai, būtų saugios, nekenktų šalies įvaizdžiui, nes to, kaip būtinos sąlygos, atvykstantys užsieniečiai iš Lietuvos tikisi.

 

„Apklausti turistai pasakė aiškiai - Lietuvoje aptarnavimo kokybė yra žemiau bendro kitų šalių vidurkio. Tikiu, kad pusiau legaliai veikiančių butų ir apartamentų nuomotojai reikšmingai prisideda prie šio prasto rodiklio. Maža to, nė viena institucija Lietuvoje tokių paslaugų teikėjų neregistruoja, tad nukentėję turistai net neturi, į ką kreiptis, jei negauna žadėtos paslaugos, lieka apgauti ar kitaip nukentėję", - sako E. Šiškauskienė.   


Pasak asociacijos prezidentės, Statistikos departamente trumpalaikės nuomos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) kodas turi būti tik vienas, labai aiškiai aprašant, kas yra trumpalaikė nuoma. Tokiu atveju Mokesčių inspekcija išduotų verslo liudijimus pagal vieną ekonominės veiklos kodą, o Statistikos departamentas galėtų fiksuoti, kiek ūkio subjektų užsiima šia veikla. Taip valstybė turėtų tikslią statistiką, didėtų tokios veiklos skaidrumas ir gerėtų paslaugų kokybė.

 

Šiuo metu apgyvendinimo paslaugų teikėjus ir trumpalaikės nuomos paslaugas teikiančius asmenis Statistikos departamentas apskaito skirtingais kodais ir tai iškraipo bendrą statistiką.

 

„Netiksli statistika yra Lietuvos problema ir  kenkia tiek šalies įvaizdžiui, tiek ir veiklos rezultatams. Statistikos departamentas negali pateikti informacijos apie butų ir apartamentų trumpalaikę nuomą. Panaši situacija ir su alkoholio suvartojimu, apie ką klaidingai pasiskelbiame visam pasauliui ir patys save juodiname", - pažymi E. Šiškauskienė.   

Asociacija skaičiuoja, kad praėjusiais metais vien legaliai veikiančiose apgyvendinimo įstaigose apsistojo 2,3 milijono turistų, neskaičiuojant nelegaliai veikiančių butų ir apartamentų nuomotojų dalies. Vis dėlto visi šių turistų suvartoti alkoholiniai gėrimai statistiškai nėra išskaičiuojami iš bendro suvartoto kiekio  ir taip iškraipoma reali padėtis.

„Jei Estija alkoholinių gėrimų vartojimą skaičiuotų taip, kaip Lietuva, jie mus aplenktų daugiau nei 4 litrais ir būtų pirmieji Europoje su 18,58 litro gryno alkoholio kiekvienam vyresniam nei 15 metų gyventojui. Vis dėlto jie siekia tikslumo, įvertina ir išskaičiuoja, kiek alkoholio suvartoja atvykstantys turistai vietoje bei kiek gėrimų jie iš šalies išsiveža išvykdami", - sako Darius Dulskis, alkoholio vartojimo tyrimą atlikusios bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai" partneris.

Eksperto teigimu, Lietuvai alkoholikų šalies etiketė klijuojama nepelnytai, tai lemia Lietuvos pasirinkta alkoholio vartojimo skaičiavimo metodika. Jei būtų siekiama įvertinti realiai Lietuvos gyventojų suvartojamą alkoholio kiekį, iš bendros statistikos turėtų būti eliminuojamas ne tik turistų suvartojamas ir išsivežamas gėrimų kiekis, bet ir emigrantų ir tolimųjų reisų vairuotojų išgabenama alkoholinių gėrimų dalis.

„Tyrimas parodė, kad vien emigrantai per metus Lietuvoje nusiperka ir išsiveža daugiau nei 5 milijonus litrų gryno alkoholio. Kiekvienam Lietuvos gyventojui, vyresniam nei 15 metų, tai sudaro po daugiau nei 2 papildomus litrus. Šis skaičius dar išaugtų, jei suskaičiuotume, kiek alkoholinių gėrimų išveža į Norvegiją, Švediją, Didžiąją Britaniją ar Airiją vykstantys tolimųjų reisų ar mikroautobusų vairuotojai", - sako D. Dulskis.  

Pasak E. Šiškauskienės, jei Lietuva siekia didinti Lietuvos patrauklumą tarp užsienio turistų, neturėtų savanoriškai bloginti savo įvaizdžio vidines problemas, kurių turi kiekviena šalis, paversdama savo tarptautinio įvaizdžio dalimi.

„Socialines problemas turime spręsti patys - jokia pasaulinė organizacija to už mus nepadarys. Jei formuosime teigiamą šalies įvaizdį ir pritrauksime daugiau užsienio turistų, tai padės sprendžiant ir tokius skaudulius kaip nedarbas ar alkoholizmas kaimuose, nes paprasčiausiai surinksime daugiau mokesčių ir galėsime skirti daugiau lėšų naujoms darbo vietoms kurti ar gydymo programoms finansuoti", - sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Užsienio turistų apklausa parodė, kad realybėje per didelis alkoholio vartojimas nėra tas veiksnys, kuris turistams sugadina viešnagę Lietuvoje - tokį atsiliepimą paliko tik 0,3 proc., arba vos 3 iš 1000 apklaustų atvykusių užsieniečių. Daug dažniau turistams užkliūva Lietuvos viešasis transportas ir prasti keliai (4 proc.), blogas oras ir klimatas (3 proc.), nemandagūs, netolerantiški žmonės (3 proc.).

„Tai tik patvirtina mūsų atlikto tyrimo rezultatus, kad realybėje alkoholinių gėrimų suvartojame panašiai kaip Čekija, Vengrija, Portugalija ar Slovakija - apie 13 litrų kiekvienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui", -  sako D. Dulskis.     

Linas Žabaliūnas, Lietuvos turizmo rūmų ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas, atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol neturi įvaizdžio formavimo užsienyje strategijos ir koordinuojančios institucijos, nors turizmo sektorius sukuria 4,8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir savo indėliu lenkia daugelį kitų sektorių.

„Skaičiuojame, kad per artimiausius penkerius metus į Lietuvą atvykstančių ir apgyvendinimo įstaigose apsistojančių užsienio turistų skaičius išaugs, o pajamos iš turizmo veiklos galėtų generuoti iki 1,6 milijardų eurų. Tai optimistinis scenarijus, jei visi dirbsime išvien, kad Lietuvos patrauklumas tarp užsienio turistų didėtų", - sako L. Žabaliūnas.   

Pasak Turizmo rūmų prezidento, Valstybės turizmo departamentas yra parengęs Turizmo rinkodaros strategiją 2016-2018 m., kaip pritraukti daugiau turistų į Lietuvą. Vis dėlto jos įgyvendinimui skiriamas nepakankamas finansavimas, kuris 2016 m. dar sumažintas 47,5 proc., lyginant su 2015 m.

„Lietuvai reikia strategiškai ir nuosekliai formuoti savo įvaizdį ir prisistatymą pasaulyje. Tai ne tik padėtų pritraukti daugiau turistų ir užsienio investuotojų, bet ir užtikrintų didesnį užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų palaikymą sprendžiant įvairius Lietuvai svarbius ekonominius ir politinius  klausimus", - įsitikinęs Turizmo rūmų prezidentas. 


Sveikatinimo ir sveikatingumo turizmo industrijos atstovai susitiks Vichy kurorte

 

Gegužės 24 d. Vichy (Prancūzijoje) sveikatos turizmo atstovai susirinks į vieną svarbiausių ir didžiausių renginių - 21-ąjį ESPA (Europos kurortų asociacijos) kongresą.

Kongreso metu vyks konferencijos ir seminarai, kuriuos ves pasaulio sveikatos turizmo lyderiai ir ekspertai. Šių metų kongreso programoje didžiausias dėmesys bus skiriamos šioms temoms:

 

  • sveikatinimo srities personalo kompetencijų stiprinimas;
  • prevencinis gydymas, pasitelkiant inovacijas sveikatinimo srityje;
  • Europos kurortų bendradarbiavimas;
  • Tendencijos, perspektyvos, sveikatinimo produktų ir paslaugų naujovės: viskas, ką reikia žinoti žvelgiant iš marketingo pusės.
Kongresą tradiciškai apvainikuos ESPA Inovacijų Apdovanojimų ceremonija, kurios metu bus pristatyti bei pasveikinti nugalėtojai iš įvairių Europos šalių.
 
ESPA kongresas laukia visų, kurie domisi sveikatos turizmo naujovėmis! Kongreso programą rasite čia.
Daugiau informacijos apie tai, kaip greičiau ir patogiau pasiekti kongreso vietą rasite čia.
 
Jeigu turite papildomų klausimų, rašykite adresu: info@kurortuasociacija.lt
 

 


Laiko teikti paraiškas ESPA Inovacijų apdovanojimams lieka vis mažiau


Prestižiniai ESPA Inovacijų apdovanojimai, skirti pripažinti geriausius ir novatoriškiausius Europos Spa ir sveikatinimo centrus, įvyks gegužės mėn. 26 d. Vichy (Prancūzija).

Kandidatai, pateikę paraiškas, bus vertinami žiuri ekspertų, tarp kurių – vadybos, turizmo, spa medicinos bei architektūros profesionalai. Informaciją apie paraiškų teikimą rasite paspaudę nuorodą žemiau:

www.espainnovationawards.eu

  

Laimėtojams atiteks:

·         Krištolinė nugalėtojo statulėlė;

·         Laimėjimą liudijantis sertifikatas;

·         Prekinio ženklo naudojimas spaudoje, internetinėje erdvėje bei kituose rinkodaros kanaluose;

·         Nugalėtojų reklamavimas žiniasklaidos partneriams Spa, sveikatinimo, kelionių ir turizmo srityse;

·         6 mėn. trunkantis nugalėtojų viešinimas ESPA Inovacijų apdovanojimų oficialioje internetinėje svetainėje;

·         Kategorijos „Inovatyviausia medicininio Spa programa“ laimėtojui – 6 mėn. trukmės reklaminis skydelis (200x100 piks.) ESPA Inovacijų apdovanojimų oficialioje internetinėje svetainėje;

·         Nugalėtojų viešinimas ESPA e-naujienlaiškiuose;

·         15 dienų trunkanti reklamos kampanija socialinės žiniasklaidos kanalais: Facebook, Twitter, Pinterest, LinkedIn, Instagram.

 

Svarbiausios datos:

Balandžio 30 d. – paskutinė diena registracijai.

Gegužės 2 d. – kanditatų pateikimas žiuri komisijai.

Gegužės 26 d. – Apdovanojimų ceremonija Vichy (Prancūzija).

 

Ankstesnių metų ESPA Inovacijos apdovanojimų laimėtojai:

Inovatyviausias kurortas:

2014 - Pomorie Municipality (Bulgarija)

2015 - Termas de São Pedro do Sul (Portugalija).

Inovatyviausias medicininis Spa:

2014 - Heilsustofnun NLFI (Islandija)

2015 - Grotta Giusti Resort Golf & Spa (Italija)

Inovatyviausias terminis/šiluminis Spa:

2014 - Compagnie de Vichy (Prancūzija)

2015 - Thermes de Balaruc-les-Bains (Prancūzija)

Inovatyviausias Spa viešbutis:

2014 - Sana Spa Hotel (Bulgarija)

Inovatyviausia medicininio Spa koncepcija:

2014 - Aquatec (Bulgarija)

Inovatyviausia sveikatinimo Spa programa:

2014 - Belchin Garden Spa Hotel (Bulgarija)

2015 - Heilsustofnun NLFI (Islandija)

Specialūs žiuri apdovanojimai:

Bad Bellingen (Germany) Caldas da Felgueira Termas & Spa (Portugalija)

Gyulai Várfùrdo – Aquapalota (Vengrija)

Malo Clinic Termas Luso (Portugalija)

Spa Vilnius Druskininkai (Lietuva)


Medžių Lajų takas dirbs vasaros režimu

 

Lankomiausias Lietuvos turistinis objektas – Anykščių regioniniame parke įrengtas medžių lajų takas su 34 m aukščio apžvalgos bokštu, populiarumo nepraranda: šventinėmis Velykų dienomis į pavasarėjantį Anykščių šilelį plūstelėjo lankytojų, ir dalis jų liko nusivylę, nepatekę į kompleksą pirmąją Velykų dieną (sekmadienį). Objektą administruojanti Anykščių regioninio parko direkcija skelbia, jog nuo balandžio 1 d. kompleksas ilgina darbo valandas.

Direkcija praneša, jog Medžių lajų tako kompleksas turizmo sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.) dirbs kasdien nuo 9 iki 20 val. (paskutiniai lankytojai įleidžiami 19 val.).

Ne turizmo sezono metu (nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.) kompleksas dirba kasdien nuo 9 iki 17 val. (paskutiniai lankytojai įleidžiami 16 val.), nedirba pirmąją Velykų ir pirmąją Kalėdų bei sausio 1 dienomis.

Esant blogoms oro sąlygoms – apledėjimams, stipriam vėjui – lajų takas taip pat gali būti uždarytas, ir lankytojams dėl jų pačių saugumo draudžiama kopti į apžvalgos bokštą.

Direkcijos darbuotojai reguliuoja ir neįgaliųjų keltuvo darbą, kurio apkrovos, kaip pranešama, yra ribotos. Esant neigiamai oro temperatūrai neįgaliųjų keltuvas nedirba.

Medžių lajų tako lankymas nemokamas, tačiau siūloma įsigyti Anykščių regioninio parko lankytojo savanorišką bilietą ir taip prisidėti prie Medžių lajų tako komplekso ir kitų lankomų parko objektų išlaikymo. 5-ias dienas Anykščių regioniniame parke galiojantis lankytojo bilietas kainuoja 1 Eur.

     

    "Verslo žinių" informacija.

     


    Trakuose diskutuota apie glaudesnį Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų bendradarbiavimą

     

    Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos turi glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje - šia idėja buvo vadovaujamasi bendrame LKA asociacijos ir kurortų bei kurortinių teritorijų susitikime Trakuose.

    Trakų raj. savivaldybės merė Edita Rudelienė su šia intencija pakvietė šalies kurortų, kurortinių teritorijų turizmo informacijos centrų atstovus dalyvauti bei prisistatyti tradicinėje Trakų šventėje "Trakų vasara 2016" pirmąjį birželio savaitgalį.

    Susitikime dalyvavo Lietuvos kurortų asociacijos prezidiumo nariai - Trakų raj. savivaldybės merė Edita Rudelienė, Anykščių raj. savivaldybės meras Kęstutis Tubis, Ignalinos raj. meras Henrikas Šiaudinis, Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Dovydas Mikelis , taip pat - kurortų ir kurortinių teritorijų turizmo informacijos centrų (TIC) vadovai bei Trakų raj. savivaldybės atstovai - merės pavaduotoja Marija Puč, merės patarėjos - Dominyka Dubauskaitė ir Eleonora Kravčun.

    Susitikimo meto LKA direktorė Kristina Citvarienė kvietė diskutuoti 2017 m. rinkodaros plano, dalyvavimo parodose, bendrų projektų klausimais.

    Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų TIC vadovai apgailestavo, kad pasigenda vieningo Lietuvos pozicionavimo tarptautinėse turizmo parodose, taip pat norų ir galimybių sistemiškumo, kas sukelia trikdžių iš anksto planuojant renginius ir išlaidas bei kviečiant aktyviai dalyvauti ir turizmo verslą.

    Pasidaliję vertingais pastebėjimais ir numatę tolimesnius bendradarbiavimo žingsnius, posėdžio dalyviai lankėsi senamiestyje įsikūrusiame Trakų turizmo informacijos ir Trakų krašto tradiciniame amatų centre.

     

    Sigitos Nemeikaitės nuotr.

     


    Palangos oro uoste nusileido pirmasis oro linijų "Ryanair" lėktuvas

     

    Šiandien Palangos oro uostas pasitiko dar vieną ilgai lauktą partnerį - žemų sąnaudų oro linijas "Ryanair". Didindama pajūrio regiono pasiekiamumą aviakompanija du kartus per savaitę vykdys skrydžius Palanga - Londonas (Stanstedo oro uostas). Planuojama, kad šiuo maršrutu per metus bus pervežta 33 tūkst. keleivių. Panašu, kad "Ryanair" lūkesčiai išsipildys - į pirmąjį skrydį į abi puses parduoti beveik visi bilietai (175 iš 180).

    Prieš savaitę skrydžius iš Palangos į Londoną pradėjo aviakompanija "Wizzair". Skrydžiai į Lutono orouostą vykdomi tris kartus per savaitę - antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. 

     


    ESPA Inovacijų apdovanojimai '16: kviečiame teikti paraiškas

     

    Europos kurortų  asociacija (ESPA), vienijanti narius iš 20 Europos šalių trečius metus iš eilės organizuoja ESPA Inovacijų apdovanojimus.

    Renginys skirtas apdovanoti ir paskatinti kurortų savivaldybes bei sveikatinimo ir sveikatingumo srityse veikiančias įmones už jų įgyvendintus pasiekimus, inovatyvias idėjas bei skleidžiamą gerąją patirtį. Apdovanojimams paraiškas pateikusios įmonės šiemet varžysis šešiose kategorijose:

     

    Inovatyviausias kurortas/ Spa & Health Resort destination - šioje kategorijoje varžytis kviečiamos kurortų savivaldybės. Apdovanojimai bus skiriami už urbanistinį vietovės planavimą, valdymo aspektus, aplinką, įstaigų įvairovę, rinkodaros ypatumus bei aplinkosaugą.

     

    Inovatyviausias medicininis Spa/ Medical Spa. Kategorijoje varžysis Europos medicininiai Spa centrai, savo veikloje naudojantys natūraliuosius gamtinius išteklius: mineralinį vandenį, purvą, gydomąsias dujas ir kt. Įstaigoms apdovanojimai bus skiriami už unikalų kuriamą produktą, paslaugos/produkto dizainą, koncepciją, inovatyvų gydymo priemonių naudojimą, išskirtinę vertę kuriantį pasiūlymą klientams, aplinką tausojančius veiklos sprendimus.

     

    Inovatyviausias Spa viešbutis/ Spa Hotel – apdovanojimai bus skiriami medicininio Spa viešbučiams už taikomas inovacijas produktų ir paslaugų srityse, taip pat – už unikalius dizaino sprendimus ir valdymo koncepciją, rinkodaros programas bei vykdomus inovatyvius projektus.

     

    Inovatyviausia medicininio Spa koncepcija / Spa Concept. Šiai kategorijai paraiškas teikti kviečiamos įmonės, kurios specializuojasi Spa dizaino, statybos, produktų bei įrangos kūrimo srityse. Įmonės bus apdovanojamos už inovatyvius statybos, dizaino ir įrangos sprendimus, technologijų panaudojimą ir gamtos integravimą į techninius sprendimus.

     

    Inovatyviausia medicinos Spa programa – šioje kategorijoje varžysis įdomiausius, kūrybiškiausius produktus ir sveikatinimo programas pacientams siūlančios medicinos Spa įstaigos. Įmonės bus apdovanojamos už kūrybiškiausių gydymo koncepcijų įgyvendinimą, inovatyviausias procedūras bei jų efektyvumą pacientams.

     

    Tyrimai medicinos Spa srityje. Ši nominacija skirta apdovanoti mokslininkus, savo darbuose didžiausią dėmesį skiriančius sveikatinimui, natūralių gamtinių išteklių poveikio žmogaus sveikatai aiškinimuisi. Apdovanojimų kategorija yra nauja – mokslininkai teikti paraiškas kviečiami pirmą kartą.

     

    Visus pretendentus į pateiktas nominacijas vertins nepriklausomi žiuri ekspertai. Nugalėtojai bus paskelbti apdovanojimų ceremonijoje š.m. gegužės 26 d. ESPA Inovacijų Apdovanojimams skirtos Gala vakarienės metu Vichy kurorte (Prancūzijoje). Nugalėtojams bus įteikti krištoliniai trofėjai, nugalėtojų sertifikatai, įmonių logotipai bus naudojami spaudoje, internetiniuose tinklalapiuose ir kitos rinkodaros kanaluose, skatinančiuose medicininį Spa gydymą.

     

    Paraiškas galima teikti iki š.m. balandžio 30 d. Teikiantiems paraiškas iki kovo 31 d. taikomos nuolaidos.

     

     

    Informacija ir kainos dalyviams

    Pilnas renginio pristatymas 


    11 įdomių faktų apie Lietuvos vietinį turizmą

     

    Vietinių turistų skaičius auga jau kelintus metus. Atostogas ar keliones savaitgaliais po Lietuvą renkasi ne tik turistai iš kaimyninių užsienio šalių, bet vis dažniau ir patys lietuviai.

    Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – VTD) pateikė 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą. 

    1. Lietuvos gyventojai – pusė visos turizmo rinkos

    Pernai po Lietuvą keliavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo 1,14 mln. vietinių turistų, jie šiuo metu sudaro beveik pusę, 45,6 proc. Lietuvos turizmo rinkos.

    2. Vietinis turizmas išgyvena pakilimą

    Vietinis turizmas per 2015 m. augo net 10,3 proc. (šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo per 100 tūkst. daugiau lietuvių nei 2014 m.).

    3. Daugiausia keliauja miestiečiai

    Daugiausia po Lietuvą keliauja didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių – gyventojai.

    4. Druskininkai ir Palanga – favoritai

    Druskininkai ir Palanga 2015 m. sulaukė daugiausia vietinių turistų – Druskininkus aplankė 193 tūkst. vietinių turistų, Palangą – 189,6 tūkst.

    5. Vienai kelionei – 3 nakvynės

    Vidutinė vietinio turisto kelionės trukmė – apie 3 nakvynės. Ilgiausiai lietuviai lieka nakvoti Palangoje (4,2 nakvynės). Antroje vietoje pagal nakvynės trukmę – Birštonas (vidutiniškai 4 nakvynės).

    6. Išlaidos auga

    VTD skaičiavimu, vietinių turistų vidutinės vienos kelionės išlaidos siekia apie 54 eurus (7,2 proc. daugiau nei 2014 m.).

    7. Beveik pusė vietinių turistų rinkosi kurortus

    Lietuvos kurortai (Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa) kartu su kurortinėmis teritorijomis (Anykščiai, Trakai, Zarasai ir Ignalina) sudaro beveik pusę (48,3 proc.) Lietuvos vietinio turizmo rinkos.

    8. Augantis Kaunas

    Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų srautai sparčiausiai augo Kaune, +11,6 proc. Antroje vietoje Vilnius, +9,2 proc.

    9. Daugiausia augo Prienai, Anykščiai ir Trakai

    Vietinių turistų srautai pernai sparčiausiai augo Prienuose (+108,4 proc.), Anykščiuose (+54,4 proc.) ir Trakuose (+40,3 proc.).

    10. Mėgstame kurortus

    Visi šalies kurortai patenka į populiariausių lietuvių turistinių krypčių dešimtuką. Tarp jų didžiausiu augimu 2015 m. pasižymėjo Birštonas (+29,9 proc.). Druskininkai ir Palanga augo daugiau nei po 13 procentų.

    11. Lietuvos regionuose gausybė naujienų

     

    Naują turizmo sezoną šalies regionai pasitinka siūlydami naujus turizmo objektus, maršrutus, dviračių ir pėsčiųjų takus, ekskursijas, edukacines programas, viešbučius ir kempingus. Kulinarinis turizmas tampa itin populiarus tarp vietinių turistų – jų susidomėjimo laukia net keli nauji kulinariniai keliai ir degustacijų galimybės.


    Palangoje - svaiginanti plėtra

     

    Palangoje džiugios nuotaikos – kurorte atsirasiantys nauji dideli viešbučiai bei sveikatos centrai žada rimtų permainų. Tikimasi, kad milžiniškų gydyklų tinklas minias poilsiautojų turėtų pritraukti ir šaltuoju metų laiku.

    Kol kas Palanga dideliais SPA kompleksais pasigirti negali. Kai kurie aukštesnės klasės viešbučiai teikia gydomųjų vandens procedūrų bei įvairių masažų paslaugas, bet, palyginti su milžiniškomis Druskininkų gydyklomis, pajūrio kurorte esantys SPA centrai nėra dideli. Tokią situaciją per kelerius metus numato pakeisti Palanga susidomėjęs tarptautinis tinklas, kuris į SPA viešbučių kompleksus ketina investuoti dešimtis milijonų eurų. 

    Daugiausia vilčių kurorto valdžia sieja su didžiausio pasaulyje amerikiečių viešbučio tinklo „Marriott“ atėjimu į Palangą. Lietuvos pajūrio kurorte atsiradęs šio pasaulinio tinklo viešbutis būtų vienintelis trijose Baltijos šalyse. „Marriott“ vardu pavadintas viešbutis su dideliu SPA bus statomas visai šalia jūros pačiame kurorte centre buvusio „Jūratės“ baseino sklype, kuris priklauso švedų baldų gamybos koncerno „Ikea“ nekilnojamojo turto bendrovei „Vastint Lithuania“. Jau susitarta, kad „Vastint Lithuania“ pastatytą didžiausią Palangoje viešbučio ir SPA kompleksą nuomos „SPA Vilnius“ prekės ženklui atstovaujančiai bendrovei „Raminora“, kuriai sveikatingumo centrai priklauso Druskininkuose, Anykščiuose ir Vilniuje. Be nuomos už pastatą, „Raminora“ mokės sutartą franšizės mokestį „Marriott“ viešbučių tinklui. Statinį projektuojantys vokiečių ir anglų architektai jau gavo „Marriott“ atstovų pageidavimus, kad viešbutis atitiktų šio tinklo standartus ir reikalavimus. Apie 150 numerių 4 aukštų viešbučio bendrasis plotas turėtų siekti 14 tūkst. kv.m ir atitikti ne mažiau kaip 4 žvaigždučių standartą.

    Šiuo metu baigiamos paskutinės trišalės derybos dėl „Marriott“ viešbučių tinklo franšizės suteikimo naujajam viešbučiui. Tikimasi, kad galutinė investuotojo, operatoriaus ir franšizę suteikiančio „Marriott“ tinklo veiklos sutartis bus pasirašyta dar iki rudens, pabaigus techninį statinio projektą ir gavus leidimą statyti. Jei neatsiras nenumatytų trukdžių, „Marriott“ viešbutį Palangoje planuojama atidaryti prieš 2018 metų vasarą. Palangai svarbaus būsimo sandorio sudarymą patvirtina ketvirtadienį Palangos savivaldybėje numatoma pasirašyti trišalė bendradarbiavimo su investuotoju „Vastint Lithuania“ ir operatoriumi „Raminora“ sutartis. Šiuo susitarimu bus apibrėžtos bendradarbiavimo sąlygos įgyvendinant šį Palangai svarbų projektą, į kurį ketinama investuoti per 20 mln. eurų. Kaip papasakojo bendrovės „Raminora“ vadovas Valdas Trinkūnas, iš pradžių viešbutyje SPA paslaugoms buvo ketinama skirti tik nedidelę dalį patalpų. Tačiau būsimo viešbučio valdytojo pageidavimu SPA kompleksas užims apie 3 tūkst. kvadratinių metrų plotą, o įvairioms sveikatinimo procedūroms numatyta skirti 50 kambarių. V.Trinkūno manymu, tai būtina, kad nuo sezoniškumo vis dar kenčiančioje Palangoje atsirasiančio didžiausio viešbučio veikla nebūtų nuostolinga šaltuoju metų laiku, kai poilsiautojų srautas kurorte sumažėja.

    Dar vienas milžiniškas gydyklų kompleksas iškils šiaurinėje kurorto dalyje vietoj dabar esančių apgriuvusių buvusių purvo gydyklų statinių. „Eglės“ sanatorijas Druskininkuose bei Birštone valdanti Šiaulių banko antrinė bendrovė „Minera“ Palangoje užsimojo pastatyti didžiausią šio tinklo gydyklų kompleksą. Apie 7 hektarų ploto teritorijoje tarp Vytauto gatvės ir Klaipėdos plento per keletą metų numatoma pastatyti 9 tarpusavyje susijungiančius įvairaus aukščio pastatus. Keturi iš jų bus apie pusantro tūkstančio vietų gyvenamieji pastatai. Bendras gydyklų ir gyvenamųjų pastatų plotas sieks apie 53–54 tūkst. kv.m ir beveik 10 tūkst. kvadratinių metrų bus didesnis už „Eglės“ sanatorijos kompleksą Druskininkuose. Pritraukdama Europos Sąjungos ir partnerių lėšas „Minera“ į „Eglės“ gydyklų komplekso statybą Palangoje numačiusi investuoti per 50 mln. eurų. Būsimosios gydyklos taps ir didžiausiu kurorto darbdaviu. Numatoma, kad įgyvendinus visą numatytą projektą komplekse dirbs apie 450 žmonių.

    Šiuo metu baigiami projektavimo darbai, o kovą rengiamasi pradėti griauti sklypo teritorijoje esančius apleistus statinius. Pirmojo etapo statybas ketinama pradėti 2016 metų pabaigoje ir baigti per metus. Tuomet čia atsiras gydyklų pastatas ir pirmasis gyvenamasis korpusas. Vėliau per keletą metų ketinama pabaigti visą projektą. „Tai bus moderniausia sanatorija Lietuvoje, kurioje gydymo procesui bus naudojamas čia esančių gręžinių mineralinis vanduo bei gydomasis purvas, kasamas iš „Minerai“ priklausančių, už keleto kilometrų esančių purvo karjerų Pryšmančių kaime Kretingos rajone“, – teigė įmonės „Minera“ vadovas Donatas Jurevičius. Komplekse bus įrengtas erdvus 25 metrų plaukimo ir pramoginis baseinas, bus atliekamos visos šiuolaikiškos gydomosios procedūros. Šių gydyklų paslaugomis galės naudotis ne tiktai čia apsigyvenę poilsiautojai ar ligoniai, bet ir visi palangiškiai bei kurorto svečiai. Plačiau 

     


    LR susisiekimo ministerija apdovanojo Birštoną už dviračių takų plėtrą

     

    Birštono kurortas gavo dar vieną reikšmingą apdovanojimą – LR susisiekimo ministerija pripažino Birštoną sparčiausia savivaldybe, kuri plėtoja dviračių takus. Susisiekimo ministerija, skatindama darnią miestų plėtrą ir rūpindamasi visuomenės sveikata, jau trečius metus iš eilės rengė konkursą labiausiai dviračių transportą skatinančiam miestui ir savivaldybei išrinkti. Konkurse varžėsi visos Lietuvos savivaldybės, turinčios miesto statusą.
    „Šiemet, kitaip nei praėjusiais metais, buvo nuspręsta skirti nominaciją ne tik miestui, bet ir dviračių transportą regione labiausiai propaguojančiai savivaldybei. Nominacijų laimėtojai – Klaipėdos miestas ir Birštono savivaldybė – parodė, kad ir per trumpą laiką galima nemažai nuveikti plėtojant saugią ir patrauklią infrastruktūrą dviratininkams“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
    Specialiai sudaryta Dviračių transporto komisija nominaciją „Dviračių savivaldybė 2015 m.“ skyrė turistų pamėgtai ir dažnai lankomai Birštono savivaldybei. Birštonas pripažintas, jog vykdė konkrečius darbus ir aktyvią socialinę bei švietėjišką veiklą.
    Arčiausiai Kauno esančiame kurorte prie esamų 22 kilometrų dviračių takų, buvo nutiesta dar 1 km jungiamoji dviračių tako atkarpa Žvėrinčiaus miške, taip pat įrengta 113 dviračių stovų. Visoje Birštono savivaldybės teritorijoje dviračių takais galima lengvai pasiekti šalia įsikūrusias gyvenvietes – Prienus, Birštono viensėdį, Škėvonis, aplankyti pagrindinius kultūros, paveldosaugos bei gamtos traukos objektus.
    Birštonas nuolat organizuoja dviračių žygius, dviratininkų varžybas, saugaus eismo dviračiais pamokas moksleiviams ir kt. veiklą. Gyventojai ir vietos svečiai aktyviai dalyvauja Europos judriosios savaitės renginiuose, bendradarbiauja su vietos policija rengiant akcijas, kurių metu dviratininkams dalinamos šviesą atspindinčios liemenės bei atšvaitai.
    Susisiekimo ministerijos paskelbtame konkurse dalyvavo 12 šalies savivaldybių ir 9 miestai. Praėjusiais metais „Dviračių miesto“ nominacija buvo įvertinti Kaunas ir Anykščiai.

     

    Birštono savivaldybės informacija


    Lietuva sėkmingai kompensavo trečdaliu sumažėjusį turistų srautą iš Rusijos

     

    Lietuvos apgyvendinimo įstaigos pernai sulaukė 5,8 proc. daugiau vietinių ir užsienio turistų nei 2014 m. Vietinių turistų skaičius 2015 m. išaugo net 10,3 proc., užsienio turistų skaičius padidėjo 2,3 proc. Turistų skaičius iš Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuvoje 2015 m. išaugo 11,9 proc., ne iš ES šalių sumažėjo 8,6 proc.

    Kaip teigia Valstybinio turizmo departamento (toliau – VTD) Turizmo plėtros skyriaus vedėja Rasuolė Andrulienė, nors rusų pernai sulaukėme beveik trečdaliu mažiau (-32,6 proc.), sumažėjo ir baltarusių srautai (-13 proc.), Lietuvos turizmo rinkodaros strategijoje numatytos riziką mažinančios išteklių paskirstymo priemonės leido sėkmingai išgyventi geopolitinius bei ekonominius pokyčius svarbiausiose atvykstamojo turizmo rinkose.

    „Šiuo metu net 58,2 proc. Lietuvą aplankančių užsienio turistų yra Europos Sąjungos piliečiai. Atsižvelgiant į turizmo rinkoje vykstančius pokyčius, VTD apsibrėžė 6 tikslines turizmo rinkas, kuriose artimiausiu 5 metų laikotarpiu Lietuva planuoja didžiausią įdirbį. Tai ES šalys: Vokietija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Italija, Norvegija ir Prancūzija. Strategija pasiteisino: visos šios rinkos praėjusiais metais augo, o penkių tikslinių rinkų augimas yra dviženklis. Kartu jos šiuo metu sudaro 27,1 proc. visos Lietuvos apgyvendinimo rinkos,“ – teigia R. Andrulienė.

    Vokietija 2015 m. pirmą kartą tapo užtikrinta Lietuvos atvykstamojo turizmo lydere. Pernai mūsų šalyje svečiavosi 170 tūkst. vokiečių turistų, 4,9 proc. daugiau nei 2014 m. VTD užsakymu atliktas tyrimas, kurio metu Lietuvą kaip turizmo šalį vertino užsienio turistai, atskleidė, kad Vokietijos turistai itin palankiai vertina Lietuvos turistinį potencialą. Net 9 iš 10 Lietuvoje apsilankiusių vokiečių atvykti Lietuvą rekomenduotų savo draugams ir pažįstamiems.

    Š. m. kovo 9-13 d., Berlyne, tarptautinėje ir vienoje didžiausių pasaulyje parodoje ITB 2016, VTD pristatys Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektus ir turizmo naujienas visoje šalyje (didžiuosiuose miestuose, kurortuose ir regionuose) bei kvies vokiečius atvykti į Lietuvą.

     

    Svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų 10-uke didžiausiu turistų augimu 2015 m. pasižymėjo Ukraina (+27,1 proc.) ir Norvegija (+27 proc.). Dviženkliu augimu džiugino ir kitos didžiojo dešimtuko šalys: Italija (+20,2 proc.), Jungtinė Karalystė (+17,2 proc.), kaimynės Latvija (+11,3 proc.) ir Estija (+10,6 proc.).

    „Turistų srautus iš Ukrainos toliau augino pagerėjęs susisiekimas – pernai Lietuvą ir Ukrainą sujungė nauji skrydžiai į Kijevą ir Odesą. Kaimynus latvius į Lietuvą viliojo Anykščiuose atsidaręs medžių lajų takas. Smagu, kad į Lietuvą sugrįžo prieš tai kelis metus mažėję lenkų turistai. 2015 m. lenkų sulaukėme 8,3 proc. daugiau nei 2014 m. Išaugo ispanų (+26,2 proc.), švedų (+24,2 proc.) ir prancūzų (+14,6 proc.) susidomėjimas Lietuva. Svarbu pastebėti, kad paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį (spalį – gruodį), t. y. kalėdiniu-šventiniu laikotarpiu, Lietuvoje svečiavosi kur kas daugiau nei įprastai ukrainiečių (+35,6 proc.), britų (+27,4 proc.), italų (+18,6 proc.), lenkų ir vokiečių (po +11,3 proc.),“ – sako R. Andrulienė. 

     

    Keturios Lietuvos tolimosios atvykstamojo turizmo rinkos pernai taip pat išlaikė didelį augimą: Japonija augo 45,4 proc., Kinija +36,4 proc., Izraelis +11 proc. Bendras tolimųjų rinkų augimas, lyginant su 2014 m., siekė 12,8 proc.

     

    VTD informacija 


    Lietuvos kurortai pristatyti Izraelio turistams

     

    Š.m. vasario 9-10 d. Tel Avive vykusioje parodoje International Mediterranean Tourism Market (IMTM 2016) Izraelio turistai, žurnalistai bei įvairūs turizmo sektoriaus atstovai turėjo puikią galimybę susipažinti su Lietuvos – kaip atostogų krypties – galimybėmis.

    Valstybinio turizmo departamento (VTD) stende dalyvavo save pristatinėjo didžiausieji šalies miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda bei Lietuvos kurortai. Vienas pirmųjų spalvingame Lietuvos stende apsilankė Izraelio turizmo ministras Yariv Levin.

    Viduramžių architektūra, žydų paveldas, gamtos žaluma, balto smėlio paplūdimiai Baltijos pajūryje, šiuolaikinės sanatorijos, kokybiškas maistas ir prekybos centrai – visa tai vilioja Izraelio turistus. „Tai, kad Lietuva patraukli Izraelio turistams, liudija ir pilnutėliai lėktuvai, tiesioginiu reisu sujungę Vilnių ir Tel Avivą. Prieš kelis mėnesius pradėti tiesioginiai skrydžiai į Eilatą iš Kauno.

    Izraeliečiams Lietuva patinka, nes daugelio litvakų šaknys Lietuvoje. Juos žavi Lietuvos gamta, kurortai, klimatas – vėsus oras vasarą, kai jie gali atsigauti nuo vidurvasario karščių Izraelyje, patrauklios kainos“, – vardijo Lietuvos atstovai Izraelyje.

     

    Skaičiuojama, kad iš Izraelio atvykstantys turistai dažniausiai aplanko kurortus. Statistikos departamento duomenimis, pagal vidutines vienos kelionės išlaidas, daugiausiai išlaidauja turistai iš Izraelio (apie 650 Eur), Kinijos (apie 560 Eur) ir Japonijos (apie 557 Eur).

     


    Lietuvos kurortai pristatyti tarptautinėje kelionių ir turizmo parodoje "Reiselivsmessen'16" Osle

     

    Š.m. sausio mėn. 15-17 dienomis Lietuvos kurortai buvo pristatyti tarptautinėje turizmo parodoje „Reiselivsmessen‘16“ Osle. Bendrame stende kartu su Valstybiniu turizmo departamentu, Vilniaus bei Kauno savivaldybėmis, kurortai pristatė sveikatinimo ir sveikatingumo galimybes Lietuvoje. Parodos dalyviai, džiaugėsi, jog Lietuva, jos didieji miestai ir kurortai jau yra puikiai žinomi Norvegijos rinkoje – daugelis čia yra lankęsi ir jau planuoja sugrįžti dar sykį. Kaip pastebėjo kalbinti parodos svečiai – Lietuva jiems yra puikus pasirinkimas dėl kainos ir kokybės santykio, pasiekiamumo, taip pat – kultūrinio panašumo.

     


    Birštone prasideda daugiafunkcinio sporto komplekso statybos

     

    Penktadienį, sausio 15 d., simbolinės kapsulės įkasimu pažymėta modernaus „Daugiafunkcinio sporto komplekso“ Birštone statybų pradžia. Viso projekto vertė – 5015,99 tūkst. eurų. Planuojama, kad visi sporto centro darbai bus užbaigti 2019  metais.

    Kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavo LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė, Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos galiūnų federacijos vykdantysis direktorius Žydrūnas Savickas.

    Sporto komplekso cokoliniame aukšte numatoma įrengti 50 metrų bėgimo takelių patalpą, kuri būtų pritaikyta ir lazerinei šaudyklai, 350 m² „fitness“ treniruoklių patalpą su sunkiaatlečiams skirta zona, rytų kovų-aerobikos salę, pritaikomą įvairioms parodoms bei konferencijoms. Šiame aukšte taip pat numatoma įrengti 4 erdvias rūbines su dušais, turkišką garinę pirtį.

    Pirmame pastato aukšte bus įrengta 1500 m² sporto salė su 350 vietų mobiliomis tribūnomis žiūrovams. Salė, mobilių užuolaidų pagalba, bus lengvai padalinama į 3 treniruočių sales, skirtas įvairioms sporto šakoms, taip pat salė pritaikoma 2 lauko teniso aikštelėms ir 1 lauko teniso nepilnų gabaritų treniruočių aikštele su 4,5 m sienute. Pirmame pastato aukšte numatoma įrengti erdvią inventorinę su tiesioginiu patekimu iš lauko aikštelės, medicinos punktą, holą, salės administracinę patalpą, kavinę, biliardinę. Antras aukštas yra skirtas administracijos patalpoms, universaliai sporto salei (šokiams, stalo tenisui), 2 aikštelėms skvošui.

    „Kurorto gyventojai, svečiai, mėgstantys sportą ir sveiką gyvenimo būdą, dažnai klausdavo: „Ką veikti?“, ypač žiemos sezonu. Birštone sukurta visa reikalinga infrastruktūra: apgyvendinimo vietos, baseinai, stadionas, parkai, trūko tik uždarų sporto salių. Naujame sporto centre sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį galės Birštono gyventojai ir svečiai, o sportininkams bus užtikrintos sąlygos siekti dar geresnių rezultatų ir garsinti Birštoną bei visą šalį. Naujame sporto centre bus sukurtos ir papildomos darbo vietos, tikimės pritraukti profesionalių sporto trenerių iš visos Lietuvos, kurie padės sportininkams siekti puikių rezultatų“, – naujo sporto ir sveikatinimo komplekso atsiradimu džiaugėsi Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

    4213 m2  ploto „Daugiafunkcinio sporto kompleksas“ iškils strategiškai patogioje vietoje: šalia – Birštono gimnazija, stadionas, Birštono sporto centras, teniso aikštynai. Komplekse numatomas neįgaliųjų poreikių užtikrinimas, projektuojami specialūs įspėjamieji ir nukreipiamieji paviršiai. Plačiau: www.visitbirstonas.lt


    Lajų takas pateko į JT Pasaulio turizmo organizacijos nominacijų penketuką

     

    Anykš­čių re­gio­ni­nia­me par­ke įreng­tas Me­džių la­jų ta­kas yra tarp pen­kių fi­na­li­nin­kų Jung­ti­nių Tau­tų Pa­sau­lio tu­riz­mo or­ga­ni­za­ci­jos ren­gia­muo­se ap­do­va­no­ji­muo­se tu­riz­mo ino­va­ci­jų sri­ty­je.

    Me­džių la­jų ta­kas, kaip iš­skir­ti­nis tu­riz­mo ob­jek­tas, iš­sa­miai pri­sta­ty­tas Jung­ti­nių Tau­tų Pa­sau­lio tu­riz­mo or­ga­ni­za­ci­jos tink­la­la­py­je. Kaip pra­ne­šė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, pir­ma­die­nį Mad­ri­de, kul­tū­ros cen­tre „Pa­la­cio Ne­ptu­no“, vyks iš­kil­min­gas tu­riz­mo ino­va­ci­jos pro­jek­tų pri­sta­ty­mas, o tre­čia­die­nį – ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­ja.

    Į fi­na­li­nį pen­ke­tu­ką taip pat pa­te­ko pro­jek­tai iš Bra­zi­li­jos, In­do­ne­zi­jos, Is­pa­ni­jos ir Švei­ca­ri­jos, su­si­ję su gas­tro­no­mi­ja, pa­plū­di­mių va­ly­mu, ap­gy­ven­di­ni­mu bei elek­tro­mo­bi­liais.

    Me­džių la­jų ta­ko Anykš­čių re­gio­ni­nia­me par­ke idė­ją ini­ci­ja­vo ir jo pa­sta­ty­mą or­ga­ni­za­vo Vals­ty­bi­nė sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­ba. Ta­kas tę­sia­si 300 me­trų ir to­ly­giai ky­la iki 21 me­tro aukš­čio virš že­mės pa­vir­šiaus. Jis bai­gia­si apž­val­gos bokš­tu, ku­rio apž­val­gos aikš­te­lė įreng­ta 34 me­trų aukš­ty­je.

    Lie­tu­va 2003 me­tais ta­po Jung­ti­nių Tau­tų Pa­sau­lio tu­riz­mo or­ga­ni­za­ci­jos na­re. Or­ga­ni­za­ci­jos mi­si­ja – pro­pa­guo­ti ir plė­to­ti tu­riz­mą, kaip svar­bią prie­mo­nę, ska­ti­nan­čią tai­ką ir su­pra­ti­mą, eko­no­mi­nę plė­trą ir tarp­tau­ti­nę pre­ky­bą. Plačiau: www.tourism.lt

     


    Vieni geriausių 2015 – ųjų metų architektūros projektų – Palangoje bei Anykščiuose

     

    Praėjusiais metais Lietuvos kurortai turistus viliojo ne tik tradicinėmis kurortologinio gydymo paslaugomis, bet ir naujomis traukos vietomis bei objektais. Bene daugiausiai dėmesio susilaukė Palanga ir Anykščiai – čia įkurtos naujos erdvės, pasižyminčios inovatyvumu ir estetika sulaukė didžiulio dėmesio ir atvėrė naujas galimybes kurortus lankantiems svečiams.

     

    Palangos koncertų salė. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo už valstybės pinigus ( 9,4 mln. eurų)  kurorte pastatyta pirmoji prestižinė koncertų salė yra moderniausia įvairiems renginiams skirta vieta ne tik mūsų  šalyje. Turėdama elektroakustinę sistemą Palangos koncertų salė gali lygiuotis į Roterdamo, Seulo filharmonijas, Sidnėjaus operos salę. Europoje tokios akustinės sistemos įdiegtos apie 50 salių.

    Pastato statyba  buvo ypatinga dar ir tuo, kad 21 metro aukščio statinį reikėjo įleisti po žeme 6 metrus, gruntinio vandens lygyje. Todėl po žeme esanti pastato dalis yra lyg vientisas vandeniui nepralaidus gelžbetoninis kubilas.

    Išskirtinė yra ir pati fasado apdaila. Jis padengtas mažai tepliu baltos spalvos specialiu tinku, kuris savaime nusiplauna nuo lietaus. Sausros atveju pastatą galima nuplauti tiesiog ant jo purškiant vandenį.

    Kaip teigia autorius A. Stripinis: „Tai vienas mano projektuotų objektų, apie kurį ramia sąžine galiu pasakyti: pavyko. Šiame projekte pavyko įgyvendinti visus kūrybinius ir net eksperimentinius sumanymus“.

     

    Lajų tako apžvalgos bokštas Anykščiuose. Anykščių regioniniame parke rugpjūtį atidarytą medžių lajų taką ir 35 metrų aukščio apžvalgos bokštą galima vadinti vienu populiariausių tokio tipo statinių.

    Apžvalgos bokštas puoštas Aukštaitijos tautine juosta, o į jį atveda trijų šimtų metrų ilgio takas, prasidedantis netoli Puntuko akmens. Nuo bokšto atsiveria Anykščių šilelio bei Šventosios upės vingių vaizdai. Šis modernus statinys praėjusią vasarą sumušė lankymo rekordus, tačiau Lajų takas ypatingas visais metų laikais – lankytojai gali stebėti gamtos virsmą nuo besprogstančių pumpurų iki pat sniego šarma pasidengusių medžių šakų.

     

     

     

     


    Apdovanoti sėkmingiausi metų turizmo projektai

     

    Valstybinis Turizmo departamentas (toliau – VTD) paskelbė ir apdovanojo sėkmingiausius šių metų turizmo projektus. 

    Tai tradicinis, jau dvyliktus metus iš eilės rengiamas renginys, kuris kasmet suburia visus turizmo srities profesionalus ir kuris šiemet pirmą kartą vyko Kaune.Gruodžio 17 d. Kauno Rotušėje apdovanoti projektai pagal vienuolika nominacijų. Taip pat dviem asmenims už ypatingus nuopelnus turizmo srityje įteikti Turizmo kryžiai.

    „Atvykstamasis ir vietinis turizmas Lietuvoje auga ir tai mus nuteikia labai optimistiškai. Per devynis šių metų mėnesius atvykstamasis turizmas pagal apgyvendinimo įstaigų statistiką augo beveik 3, o vietinis net beveik 11 procentų. Pasitinkant 2016-uosius, labai norėjome padėkoti ir apdovanoti tuos, kurie padėjo mūsų šaliai pasiekti tokių puikų rezultatų,“ – sako ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.

    „Nominantų buvo tikrai labai daug. Turizmo srityje per šiuos metus atsirado daug gerų produktų, iniciatyvų, dėl turistų dėmesio labai sėkmingai rungėsi net keletas vietų, kurias galime pelnytai vadinti sėkmingiausiomis turizmo traukos vietovėmis, puikių rezultatų pasiekė ir nemažai viešbučių, sveikatos turizmo paslaugų teikėjų, kaimo turizmo sodybų. Valstybinio turizmo departamento ekspertų komanda, įsiklausydama į įvairių šiose srityse dirbančių organizacijų rekomendacijas, išrinko pačius sėkmingiausius turizmo projektus ir labai džiugu, kad apdovanojimai atiteko labai įvairiems Lietuvos regionams,“ – pasakoja VTD direktorė Jurgita Kazlauskienė.

    Turizmo kryžiai už ypatingus nuopelnus skatinant turizmą buvo įteikti Lietuvos ambasadoriui Japonijoje Egidijui Meilūnui ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojai Rūtai Baškytei.

    Ambasadorius Egidijus Meilūnasbendradarbiaudamas su Valstybiniu turizmo departamentu, padarė labai daug, kad Japonijos turistai atrastų Lietuvą. Šiemet per devynis mėnesius į Lietuvą atvyko beveik 17 tūkstančių Japonijos turistų, 49 procentais daugiau nei tuo pat metu pernai. Ambasadoriaus iniciatyva Lietuvą nuolatos lanko žurnalistai iš prestižinių Japonijos žiniasklaidos kanalų, kurie dalyvauja pažintiniuose turuose, lanko Lietuvos turistinius objektus.

    Buvusi ilgametė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė, dabar direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė per daugelį metų ypatingai prisidėjo prie vieno iš prioritetinių Lietuvos turizmo produktų – ekologinio turizmo vystymo ir iniciavo daug minėtos tarnybos projektų projektų, kuriais žavėjosi visa Lietuva: lankytojų traukos objektais tapę apžvalgos bokštai, šiemet atsidaręs Medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke. Visuomenei duris taip pat atvėrė lankytojų centrai ir naujos ekspozicijos visoje Lietuvoje, kurias kasmet aplanko tūkstančiai šalies ir užsienio turistų.

    Šių metų turizmo sėkmingiausiais paskelbti ir apdovanoti šie projektai:

    • Sėkmingiausias 2015 metų turizmo produktas – Lietuvos Jūrų muziejaus Delfinariumas (Klaipėda)
    • Sėkmingiausios 2015 metų turizmo traukos vietovės – Birštonas ir Anykščiai
    • Sėkmingiausia 2015 metų turizmo iniciatyva – Raudondvario dvaro Menų inkubatorius (Kauno r.)
    • Sėkmingiausias 2015 metų turizmo informacijos/lankytojų centras – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nacionalinis lankytojų centras (Vilnius)
    • Sėkmingiausias 2015 metų žiniasklaidos projektas, skatinantis turizmą – „Nacionalinė ekspedicija“, LRT
    • Sėkmingiausias 2015 metų apgyvendinimo paslaugų teikėjas – „IDW Esperanza Resort“ (Trakų r.)
    • Sėkmingiausias 2015 metų sveikatos turizmo paslaugų teikėjas – „Eglės“ sanatorija (Birštonas)
    • Sėkmingiausias 2015 metų kaimo turizmo paslaugų teikėjas – kaimo turizmo sodyba „Senosios Gegužinės ūkis” (Kaišiadorių r.)
    • Sėkmingiausias 2015 metų turizmo ambasadorius – gidė Liudmila Vitkienė (Kaunas)
    • Sėkmingiausias 2015 metų kelionių organizatorius – „Delta tours“ (Kaunas)
    • Speciali nominacija už inovatyvumą – Vilniaus kalbančios skulptūros.

    Kaunas iškilmingai turizmo srities profesionalų apdovanojimų šventei pasirinktas neatsitiktinai. Unikaliai Kauno architektūrai šių metų pavasarį buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Kauno tarpukario architektūra gali tapti penktuoju Lietuvos objektu, įtrauktu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Be to, Kaunas rengia paraišką ir siekia tapti 2022 m. Europos kultūros sostine. 

     

    VTD informacija 


    Palangoje atidaryta koncertų salė

     

    Duris lankytojams atvėrė naujoji Palangos koncertų salė. Sumontuota įspūdinga elektroakustinė sistema leis naujoje koncertų erdvėje rengti aukšto lygio, įvairaus žanro koncertus. Tai didžiausia tokia salė Baltijos regione, o Europoje – devyniolikta.

     

    Per šventinį atidarymo koncertą Palangos koncertų salėje grojo Palangos ir Lietuvos simfoninis orkestrai, dainavo žinomi operos solistai.

     

    Naujoji koncertų salė, senosios vietoje, iškilo per pusantrų metų. Sprendžiant aukščio ir bendro ploto klausimus, naująjį 5 000 kvadratinių metrų pastatą teko 6 metrus įleisti į žemę – virš jos pastatas iškilęs 14 metrų. Salėje įrengta 2 200 sėdimų vietų. Didžiausias šios koncertų erdvės išskirtinumas – skaitmenizuota elektroakustinė sistema, kuri keičia salės skambesį pagal reikiamą muzikos žanrą.

     

    „Mūsų elektroakustinė sistema gali salėje „paimti“ garsą iš scenos ir perteikti visur vienodai pagal pasirinktą režimą“, – pasakojo Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkas Nerijus Stasiulis.

     

    Natūrali šios salės akustika, pasak specialistų, garso aidą išlaiko vieną sekundę, o elektroakustinė sistema leidžia jį pailginti iki penkių ir taip pakoreguoti garso skambesį salėje.

     

    Unikali yra ir orkestro duobė, kuri, prireikus, gali būti modeliuojama į tris pozicijas. Judanti pakyla gali 64 metrais pailginti parterį ir net tapti scenos dalimi.

     

    Techninės galimybės leidžia Palangos koncertų salėje rengti ir pasaulinio lygio koncertus. Tikimasi, kad 2019 metais čia vyks 41 metus skaičiuojantis Europos pučiamųjų orkestrų čempionatas.

     

    „Palangai šis pastatas yra labai svarbus, nes toks uždaras projektas gali pratęsti sezoniškumą – kad ne tik vasarą tarnautų visa turizmo infrastruktūra, bet ir ištisus metus“, – džiaugėsi Palangos meras, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas Šarūnas Vaitkus.

     

    Palangos koncertų salės statybos kainavo per 9 milijonus eurų.

    LRT informacija.

     


    Ilgiausios pasaulio Kalėdos vėl atgriaudi į Trakus!!!


    Bene  ilgiausias pasaulyje – mėnesį truksiančias – Kalėdas pasitinka Trakai. Senoji sostinė šiuo laikotarpiu tampa dar viena sostine – Kalėdų Senelių sostine.
    Susitikti su mažaisiais ir suaugusiais Trakuose atskuba iš svečių šalių sulėkę Kalėdų Seneliai.

    Šiemet Kalėdų Senelių sostinės renginiai vyksta penktąjį kartą, tad planuojantys žiemos keliones į Lietuvą jau suderino savo planus pagal Kalėdų Senelių sostinės renginius, juose sulaukiame vis daugiau svečių ir iš įvairių mūsų šalies vietų.  
    Kalėdų Senelių sostinės renginiai Trakų salos pilyje siaus iki pat kitų metų sausio 3 dienos.
    Savaitgaliais ir švenčių dienomis pilies kazematuose lauks savo rezidenciją įsikurdinęs Kalėdų Senelis.

    Pilyje lankysis ir laukiami svečiai iš užsienio šalių– Italijos, Lenkijos, Ukrainos ir Latvijos Kalėdų Seneliai bei šių šalių ambasadoriai.

    Kalėdų Senelių sostinės renginiai prasidės gruodžio 5 dieną.

    Senelis Kalėda, atkakęs iš Čepkelių raisto į Vilnių, traukiniu su būriu nykštukų dundės į Trakus.
    Čia jį sutiks Trakų rajono savivaldybės merė, tuntai vaikų, ir visi autobusu skubės į salos pilį. Pilies kieme bus paskelbta: Kalėdų Senelių sostinės linksmybės prasideda ! Vakarop Trakus nušvies spindinti žaliaskarė eglė, miestą papuoš senovinių žibintų šviesos. Daug žibintų žada pagaminti ir patys gyventojai, kad jų ugnelės svetingai sutiktų visus atvykusius.     
     

    • Gruodžio 26-ąją vyks milžiniškos kalėdinės „skruzdėlyno“ eglės statybos ir jos valgymo puota.
    • Gruodžio 19-ąją laukia ypatinga pramoga – iš 5 tūkstančių keksiukų bus statomas senis besmegenis, kurį visi skaniai suvalgys. 
    • Savaitgaliais veiks Kalėdų Senelio paštas su specialiais atvirukais, firminiu spaudu, bus daromos momentinės nuotraukos, siaus žaidimai.
    • Norintys gauti išskirtinį apdovanojimą, galės apsilankyti 7-iose Nykštukų rezidencijose, įsikūrusiose įvairiose miesto lankyinose vietose. Prizas – nemokama kelionė po žymiausias Lietuvos turistines vietoves.
    • Ir pilies kiemo mugėje, ir Tradicinių amatų centre ( Karaimų g. 41) bus galima įsigyti originalių dovanėlių, suvenyrų.

     

    Detali renginių ciklo programa ir šventiniai pasiūlymai

     

    Gruodžio 4 d. 17.00 val. prie Trakų kultūros rūmų bus įžiebta Trakų miesto eglė

    Nuo gruodžio 5 d. jau penktąjį kartą startuoja Kalėdinių renginių ciklas „Trakai – Kalėdų senelių sostinė“

    Idėjos artėjančioms gražiausioms metų šventėms


    Trakų turizmo informacijos centras
    www.trakai-visit.lt

     


    Druskininkai ir toliau stebina unikaliais projektais: penktadienį startuoja Lynų kelias, duris atveria rytietiško stiliaus viešbutis ir SPA


    Druskininkai ir toliau stebina unikaliais projektais: penktadienį startuoja Lynų kelias, duris atveria rytietiško stiliaus viešbutis ir SPA.

     

    Lietuvos turizmo sostinė – Druskininkai – ir toliau nenustoja stebinti unikaliais projektais. Jau šį penktadienį, lapkričio 27 dieną, kurorte startuos analogų Lietuvoje neturintis Lynų kelias, sujungsiantis du lankomiausius objektus – Druskininkų Vandens parką ir „Snow Areną“. Keturios uždaros kabinos – gondolos, kuriose tilps po 10 žmonių, pakils į 45 metrų aukštį. Gondolos, pagamintos iš skaidraus stiklo, taps judančia apžvalgos aikštele ir leis pamatyti įspūdingą Druskininkų panoramą. Šventinis renginys prasidės 14 val. prie Vandens parko, o 18 val. Pramogų aikštėje visų lauks TV projekto „Chorų karai“ nugalėtojo choro BOŽOLĖ koncertas.  Šventinį savaitgalį, lapkričio 27-28 dienomis, Vilniaus alėjoje šurmuliuos Kalėdinė šventinių smulkmenų mugė.

     

    Įspūdingas Lynų kelias – ne vienintelė naujovė. Tą patį penktadienį duris atvers UAB „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centras AQUA“ priklausantis ir pirmasis Lietuvoje ypatingo rytietiško stiliaus viešbutis FLORES bei SPA centras. 2006 metais Druskininkuose atidarytas pirmasis Lietuvoje vandens parkas tuomet reiškė dar vieną svarbų žingsnį atgimstantiems Druskininkams, o šiandien Vandens parkas išaugo į pelningai dirbantį, kelias įmones jungiantį kompleksą ir tapo savotišku kurorto simboliu. Artėjantį veiklos dešimtmetį centras AQUA pažymi reikšmingais pokyčiais: duris atvers pirmasis Lietuvoje rytietiško stiliaus viešbutis FLORES ir SPA centras, o visas kompleksas bus sujungtas specialiomis stiklinėmis galerijomis. 48 kambarių rytietiško stiliaus viešbutis FLORES – iš tiesų įspūdingas. Architektai ir dizaineriai sukūrė išskirtinį interjerą. Svečiai kambariuose ras iš bananų lapų supintų kilimų, apdailos detalių, atplukdytų iš tolimųjų Rytų, o žiemos sode ir SPA centre kiekviena detalė svečius tarsi nukels į Balio salą Indonezijoje.

     

    Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko teigimu, išskirtiniai projektai jau tapo Druskininkų vizitine kortele. „Aš labai džiaugiuosi, kad kiekvienas projektas Druskininkams kuria pridėtinę vertę. Esu tikras, kad ir Lynų kelias, ir naujasis viešbutis bei SPA centras pateisins lūkesčius, o kurorto patrauklumas tik augs. Gruodį Druskininkai pasitinka atsinaujinę, tad laukiame visų atvykstant“,  – sakė savivaldybės vadovas.

    Išskirtinių objektų – Lynų kelio ir viešbučio FLORES bei SPA centro – atidarymai pradės tradicinį šventinį maratoną. 

    Lapkričio 28 dieną, šeštadienį, pramogų aikštėje bus įžiebta didžioji Kalėdų eglė, šalia kurios įsikurs druskininkiečių ir kurorto svečių laukiama prakartėlė su gyvais gyvuliukais. Prakartėlę puoš druskininkiečių menininkų Antano Česnulio ir Gintauto Akstino sukurtos medinės šventosios šeimynos ir trijų karalių skulptūros.

     

    Gruodžio 5 dieną, šeštadienį, šalia Muzikinio fontano įsikurs originalių Kalėdinių eglučių parkas.

     

    Šventes Druskininkai pasitinka atsinaujinę – atvykite ir pamatykite patys. 

     


    Wizzair pradės skrydžius iš Palangos

     

    Mažų sąnaudų skrydžių bendrovė „Wizz Air“ kitų metų pavasarį pradės skrydžius iš Palangos oro uosto. Kol kas čia suplanuota viena skydžių kryptis į Londono Lutono oro uostą.

    Skydžiai tarp Palangos ir Londono oro uostų bus vykdomi 2 kartus per savaitę, pirmadieniais ir penktadieniais. Pirmas skrydis nauja kryptimi numatytas kovo 23 dieną, skelbia bendrovė.

    „Tęsdami savo žemų kainų maršrutų pasiūlos plėtrą Lietuvoje, džiaugiamės, galėdami pranešti apie mūsų pirmąjį maršrutą iš Palangos. Tikime, kad tai bus puiki proga vietiniam turizmo sektoriui pritraukti lankytojus iš Jungtinės Karalystės, kviečiant aplankyti populiarų lietuvių pajūrio kurortą prie Baltijos jūros“, – išplatintame pranešime cituojamas Daniel‘is de Carvalho, „Wizz Air“ atstovas.

    Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis sako, kad skrydžio Palanga–Londonas laukė ne tik šis konkretus Lietuvos kurortas, bet ir visas pajūrio regionas.

    „Dabar ne tik jo gyventojai galės greičiau ir patogiau pasiekti Didžiają Britaniją, bet ir britai turės galimybę atrasti vaizdingas, bet dar gerai jiems nepažintas mūsų šalies vietas“, – tikslą prikviesti britų į Palangą mato ir p. Gelžinis.

    Skydžiai į Lutono oro uostą iš Palangos bus 25 – asis „Wizz Air“ maršrutas iš Lietuvos. Šiuo metu skrydžių bendrovė skraidina keleivius tik iš Vilniaus oro uosto.

    VŽ jau skelbė, kad nuo kitų metų vasaros žemų sąnaudų aviakompanijoms „Ryanair“ ir „Wizz Air“ Vilniaus oro uoste bus  naikinamos mokesčių lengvatos, kurios šioms bendrovėms buvo taikomos nuo jų atėjimo į Lietuvą.

    Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/transportas-logistika/2015/11/05/wizz-air-suplanavo-skydzius-is-palangos#ixzz3qhCcBNYI

     

     

     

     


    Birštone atidarytas naujas sveikatinimo objektas

     

    Rudeniu pasipuošęs Birštonas iškilmingoje atidarymo ceremonijoje pristatė dar vieną naujovę turistams - nuo šiol kurorte kvėpuoti mineraliniu vandeniu bus galima ir šaltuoju metų sezonu.

    Paviljonas "Birutės Vila" - tai jau antras tokios paskirties objektas Birštone. Pirmasis - mineralinio vandens garinimo stotis Centriniame kurorto parke. Didelį kurorto lankytojų susidomėjimą kelianti ir dažnai jų vadinama "sraigė" yra pirmasis tokio tipo statinys Lietuvoje. Visa miško teritorija aplink garinimo stotį yra prisotinta mineralinio vandens garais, kurie sukuria tikrą jūrinį klimatą.

    Nuo šios savaitės veikianti "Birutės Vila" mineralinio vandens prisotintu oru leis džiaugtis ištisus metus. Viduje lankytojų laukia trykštantis mineralinio vandens "Birutė" šaltinis, čiurlenantys fontanai ir įspūdinga stiklo siena, kuria teka daugybę vertingų medžiagų turintis ineralinis vanduo. Naujame sveikatinimo paviljone galima kvėpuoti sveikatai naudingu mineralinių vandenų oru, ilsėtis ant šalia pat natūralaus šaltinio įrengtų gultų ar sėdėti prie staliukų, lėtai geriant mineralinį vandenį. 

    Šio mineralinio vandens ypatybės leidžia jį vadinti sveikatos šaltiniu:  jis padeda viršutinių kvėpavimų takų susirgimų gydymui ir profilaktikai, viso organizmo sveikatos būklės atstatymui, o taip pat - tai puikus antioksidantas, gerinantis odos būklę, skatinantis jos regeneraciją bei prisotinantis odos ląsteles naudongomis medžiagomis.

    Paviljonas veikia nemokamai kiekvieną dieną. Lankytojai jį gali rasti einant nuo Kneipo sodo link Vytauto parko. 

     

     

    Nuotraukos: www.seimosgidas.lt 


    Trakų pilyje – Prūsų Lietuvos paveldo fotoparoda

     

    Lapkričio 3 dieną 16 val. Trakų salos pilies kazematuose atidaroma dr. Eglės Senapėdienės fotoparoda „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“. Parodoje eksponuojamos 34 fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti nykstantys lituanistinio kultūros paveldo paminklai Rusijos Kaliningrado srityje.

    „Prūsų Lietuvos tematika įdoi ir artima kiekvienam savo tautos istorija besidominčiam lietuviui,- sako E. Senapėdienė. Buvimas šioje žemėje suteikia ypatingą emocinį užtaisą, norą prisidėti prie unikalaus paveldo išsaugojimo.“

    Ši senųjų prūsų ir vakarinių lietuvių žemė patyrė daugybę karų ir ne vieną kolonizaciją. Po paskutiniosios čia neliko nė vieno istorinėmis šaknimis su senaisiais Rytprūsiais susijusio gyventojo. Sovietiniais metais prarasta daug karus išgyvenusių vertingų istorijos paminklų. Vieniems jų teko pokario ideologijos fronto aukų vaidmuo, kiti nepastebimai išrinkti po plytą paskutiniaisiais dešimtmečiais, sako E. Senapėdienė.

    Tarp baltistikai neįkainojamų, sparčiai nykstančių objektų – Pabėtų bažnyčios liekanos. Šioje XIV a. bažnyčioje kunigavo Abelis Vilis (Abel Will, 1540-1575 m.), išvertęs į prūsų kalbą ir parengęs spaudai M. Liuterio „Katekizmą“. Šis leidinys tapo vienu pagrindinių šaltinių prūsų kalbos tyrinėtojams.

    Svarbią parodos dal sudaro su lietuvių grožinės literatūros klasiko Kristijono Donelaičio palikimu susijusių objektų fotonuotraukos. Greta Tolminkiemio vaizdų eksponuojamos lietuviams menkai žinomų, sovietmečiu suniokotų Valtarkiemio ir Gerviškėnų bažnyčių nuotraukos. Jose dirbę evangelikų liuteronų kunigai Johanas Gotfrydas Jordanas ir Johanas Holfeldas prisidėjo prie K. Donelaičio literatūrinio palikimo išsaugojimo.

    E. Senapėdienė – humanitarinių mokslų daktarė, istorikė, žurnalistė, redaktorė.

    2011-2015 m. autorė gyveno Kaliningrado srityje. Personalinė jos fotografijų paroda šiais metais buvo surengta Kaliningrado IV bibliotekoje.

    Paroda veiks iki 2016 m. sausio 15 d.

     

    Trakų istorijos muziejaus informacija

     


    Birštone - 40 proc. daugiau turistų nei pernai

     

    Birštonui besibaigiantys metai buvo kaip niekad sėkmingi. Nuolat besiplečiantis ir naujus objektus pristatantis kurortas šiemet sutraukė net 40 proc. daugiau turistų negu tuo pačiu laiku pernai. Remiantis Birštono turizmo informacijos centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį apsilankiusių Birštone turistų skaičius išaugo nuo 25000 praėjusių 2014 m. sausio–birželio mėn. iki 35000 šių metų sausio-birželio mėnesiais.

    Vis labiau kurortu domisi ne tik nuolatiniai svečiai iš Vokietijos, Rusijos, Latvijos, Izraelio ar Baltarusijos, bet ir iš naujų valstybių – Skandinavijos, Estijos ir Lenkijos. Lietuvos turistai dažniausiai pailsėti į Birštoną atvyksta iš Kauno ir Vilniaus didmiesčių. Jau antri metai iš eilės poilsiui Birštono kurortą renkasi ir svečiai iš pajūrio, vis dažniau pastebima turistų iš Klaipėdos miesto ar rajono. „Poilsiautojų pamėgtame kurorte tęsiasi teigiamų permainų metas: atidaryti nauji poilsio namai, atnaujinti kurorto viešbučiai, siūlomos išskirtinės sveikatinimo paslaugos, beveik dvigubai padidėjo apgyvendinimo vietų skaičius. Džiaugiamės, kad stipriai pasikeitė ir nuolat auga turistų srautai, daugelis iš jų, kartą apsilankę Birštone, čia grįžta nuolatos“, – teigia Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.

    Šiuo metu kurorte paslaugas teikia 3 sanatorijos, kuriose vienu metu gali apsistoti beveik 900 klientų. Apie 1000 apgyvendinimo vietų siūlo viešbučiai, poilsio namai ir vilos, kaimo turizmo sodybos bei kitos apgyvendinimo įstaigos. Išaugo ir privataus sektoriaus apgyvendinimo vietų skaičius – nuo šiol turistai laukiami ir 5 kaimo turizmo sodybose, kempinge. Vidutinė Birštone apsilankiusio turisto viešnagės trukmė – 3,6 nakties.
    Birštono kurortas atvykstantiems siūlo aukštos kokybės gydymo bei SPA paslaugas, kurių kainos yra prieinamos tiek Lietuvos svečiams, tiek turistams iš užsienio. Pastaruoju metu kurorte vyksta daug pasikeitimų, nes stengiamasi klientams teikti tik kokybiškas paslaugas. Atvykstantys svečiai vertina specialistų profesionalumą, išskirtinę gamtą, gerą kurorto infrastruktūrą. Į Birštoną turistus vilioja pramogų įvairovė: ekskursijos dviračiais ar pramoginiais laivais, ne tik riedlenčių bet ir „longboard‘ų“ nuomos, duris atvėrė dienos SPA centrai, užkandinės-kepyklėlės. Turistų skaičiaus padaugėjimui teigiamos įtakos turėjo ir išskirtiniai vasarą vykę renginiai: kurorto šventė, karšto oro balionų varžybos ir klasikinės ar džiazo muzikos vakarai.

     

    Šaltinis: Birštono savivaldybės informacija

     


    25 turizmo sektoriaus vystymosi Lietuvoje metai: ko išmokome?

     

    Spalio 29 d. Vilniuje vyko IV Lietuvos turizmo forumas, sutraukęs daugybę turizmo sektoriaus atstovų. Forume LR Ūkio viceministrė R. Noreikienė susirinkusiems dar kartą priminė Lietuvos turizmo kelią, nueitą per 25 nepriklausomybės metus. Buvo pabrėžti svarbiausi įvykiai, skatinę mūsų šalies turizmo sektoriaus vystymąsi, taip pat nepamiršta ir padarytų klaidų, patirtų praradimų.

     

    Nors forumo pranešimuose akcentuotas Lietuvos, kaip turizmo krypties galimybių augimas, vis dėl to neapsieita ir be diskusijų, kaip Lietuva turėtų išnaudoti savo turimą ir nepanaudotą potencialą ir tapti Baltijos regiono turizmo Meka.

    Pagal dabartinius duomenis, Lietuva nuo kaimyninių Baltijos valstybių atsilieka pluoštu rodiklių. Viena svarbiausių to priežasčių – susisiekimo su mūsų šalimi oro transportu problemos. Tai, anot „Nordea Bank Lietuva“ ekonomisto Ž. Maurico, Lietuvą paverčia „Terra Inaccesible“ (neprieinama žeme), nepaisant to, kad didelei daliai pasaulio žmonių mūsų šalis vis dar tebėra ir „Terra incognita“ (nežinoma žemė). Ekonomistas, kaip ir kiti forume dalyvavę dalyviai, pabrėžė susisiekimo su Lietuva oro transportu gerinimo svarbą – Lietuva, lyginant su Latvija ir Estija, išsiskiria ypatingai prastu oro transporto infrastruktūros išvystymu, dėl ko ir sulaukia žymiai mažiau turistų srautų.

     

    Forume taip pat buvo diskutuojama apie globalizacijos ir skaitmenizacijos eros rezultatą - dalijimosi ekonomiką, kuri yra bene didžiausiąsias šių dienų iššūkis daugeliui ekonominių sektorių, bet itin opus turizmui.

     

    Renginyje buvo gausu įžvalgų, diskusijų. Visi forumo dalyviai, nepaisant šiandienos iššūkių, džiaugėsi Lietuvos pasiekimais turizmo kontekste – prieš 25 metus šakos vystymasis buvo pradėtas nuo nulio, o šiandien šalies turizmo balansas jau yra teigiamas – t.y. į šalį daugiau pinigų atvežama, nei iš jos išvežama. Tarp tokių šalių – Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija.

     

     


    Didieji Lietuvos kurortai išsprendė sezoniškumo problemas

     

    Į šalį sugrįžus vėsiems rudeniškiems orams, daugelyje kurortų nurimsta šurmulys ir prasideda rami rudeniška idilė. Ištuštėjusios gatvės, apgyvendinimo, maitinimo įstaigos aiškiai rodo, kad atėjo šaltasis sezonas. Tačiau ne visi kurortai pajaučią šį metų laikų virsmą. "Ir Druskininkai, ir Birštonas yra ištisus metus veikiantys kurortai – sezoniškumo problemos juose nebėra", – tikina Birštono turizmo srities atstovai.
     
    Ilgą laiką visus metus nenutrūkstančiu turistų srautu Lietuvoje galėjo pasigirti tik Druskininkai, tačiau dabar sezoniškumo nebeliko ir Birštone. Per pastaruosius metus turistų skaičius šiame vidurio Lietuvos kurorte išaugo net 40 proc.: 2014 m. jame apsilankė 50 300, 2013 m. – 36 100 turistų. 2015 metų pirmojo pusmečio statistika rodo, jog sausį–birželį Birštone ilsėjosi daugiau nei 35 tūkst. turistų. Populiariausios užsienio šalys, iš kur atvyksta svečiai: Vokietija, Rusija, Latvija, Izraelis, Baltarusija.
     
    „Statistiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, jog turistų skaičius augs ir ateityje. Vis labiau kurortą atranda ne tik nuolatiniai svečiai iš Vokietijos, Rusijos, bet ir iš Skandinavijos, Estijos“, – sakė Birštono savivaldybės mero patarėja Rimantė Kurkauskaitė. Užsieniečius į Birštoną traukia aukštos kokybės gydymo paslaugos, kainuojančios žymiai mažiau nei kitur. Jie dažniausiai renkasi sanatorijas ir SPA viešbučius, procedūras juose. 
     
    „Tiesa, gamta ir išskirtinė infrastruktūra jiems taip pat įdomi“, – sakė Birštono turizmo informacijos centro atstovė A.Grigaitė. Turizmo centro statistika taip pat atskleidžia, kad pailsėti į Birštoną daugiausia atvyksta Lietuvos didmiesčių gyventojai – kauniečiai, vilniečiai. „Antri metai iš eilės jaučiame ir pajūrio gyventojų susidomėjimą – atvažiuoja lankytojų iš Klaipėdos miesto ir rajono“, – sakė A.Grigaitė.
     
    Kaip ir anksčiau, Birštonas nekeičia savo krypties – siūlo tradicinį kurortinį gydymą, tik jį įvilko į kitokį „rūbą“: pasiūlė ne tik mokamų, bet ir nemokamų sveikatingumo paslaugų. Pastarieji metai Birštonui buvo ypač aktyvūs : gegužę buvo pristatytas mineralinio vandens garinimo statinys, kurorto šventės metu buvo atidarytas didžiausias regione gydyklų kompleksas „Eglės“ sanatorijos ir Kneipo terapijos sodas, visai neseniai duris po rekonstrukcijos atvėrė „Tulpės“ sanatorijos gyvenamasis korpusas „Baltoji vila“. Šių metų pabaigoje žmonių lauks dar vienas naujas objektas – „Vytautas mineral SPA“ – viešbutis su SPA centru.
     
    Sėkmės formulę atradę birštoniečiai nežada sustoti ir jau galvoja apie kitus metus. Pasak R.Kurkauskaitės, kitais metais plėsis „Laisvalaikio terapijos“ veikla, planuoja turėti ir pasiūlyti dar daugiau inventoriaus (pavyzdžiui, lankų), veiklą tęs pramogų organizatoriai „Čiulba ulba“, kurie siūlo įvairios tematikos suplanuotas pramogas. Vienas ambicingiausių planų – „Wake“ parko, praplėsiančio vandens pramogų pasiūlą Birštone, įrengimas.
     
    Lyginant dabartinį Birštoną su miesteliu prieš keletą metų, atrodo, jog kurortas pabudo iš žiemos miego. Nors miesto valdžiai pavyko gauti nemažai europinės finansinės paramos, prie Birštono renesanso daug prisidėjo ir vietos verslininkai.  

     

    Parengta pagal R. Mikalčiūtės straipsnį - plačiau

     

     


    Trakai - įspūdingiausių senovinių pasaulio vietų dešimtuke

     

    Keliautojų bendruomenė „Places to See in Your Lifetime“ senąją Lietuvos sostinę Trakus įtraukė tarp 10 pačių įspūdingiausių pasaulio senovinių miestų ir miestelių.

    Pasaulio keliautojų pamėgtoje „Places to See in Your Lifetime“ interneto svetainėje ir Facebook paskyroje paskelbtas dešimtukas įspūdingiausių senovinių pasaulio miestų ir miestelių, tarp kurių įstabūs vaizdai iš įvairiausių pasaulio kampelių: Fenghuango (Kinija), Marburgo (Vokietija), Džodhpuro (Indija), Rondos (Ispanija), Bergamo (Italija), Trakų (Lietuva), Songzanlino (Kinija), Alberobelo (Italija), Civita di Bagnoregio (Italija) ir Piodao (Portugalija).

    Keliautojams pažymima, kad senoviniai miestai ir miesteliai – geriausias pasirinkimas tiems, kurie nori per vieną dieną patirti kuo daugiau įspūdžių. Tokios vietovės gali pasigirti turtingu istoriniu palikimu, tad netgi vienos dienos gali nepakakti tam, kad patirtum viską.   


    Trakai pasaulio keliautojams pristatomi kaip senoji LDK sostinė – vienintelė pilis saloje, apsuptoje ežerų, visoje Rytų Europoje.  Pažymima, kad Trakų salos pilis atvira turistams, kur galima apžiūrėti turtingą Viduramžių ekspoziciją, kur nuolatos vyksta daugybė renginių ir koncertų, o daugiausia žiūrovų pritraukia riterių kovos.  

    Taip pat pažymima, kad Trakų ežerai siūlo įvairias vandens pramogas: pasiplaukiojimą valtimis, laivais, vandens dviračiais ir jachtomis, o jaukūs vietos restoranėliai siūlo paragauti tradicinių karaimų patiekalų.  

    Daugiau informacijos:  http://www.placestoseeinyourlifetime.com/top-10-ancient-towns-and-villages-21667,www.tourism.lt

     

     

     


    Pasaulyje paminėta Tarptautinė turizmo diena

    Rugsėjo 27 d. pasaulyje buvo švenčiama Tarptautinė turizmo diena. Šiemet jos šūkis „Milijardas turistų – milijardas galimybių“, puikiai atskleidė augantį sektoriaus potencialą.

     

    Turizmas Europoje yra trečias pagal dydį socio-ekonominis sektorius, sukuriantis 9,7 proc. BVP, įdarbinantis 25 mlrd. europiečių ir eksportuojantis paslaugų, kurių vertė daugiau nei 350 mlrd. eurų.

     

    Lietuvoje šiai dienai paminėti buvo skirta daugybė renginių, ekskursijų, žygių, varžybių, vyko netradiciniai laisvalaikio užsiėmimai bei edukacinės programos. Renginiuose aktyviai dalyvavo ne tik šiame sektoriuje dirbantys ir jį kuriantys, bet taip pat – kelionių aistruoliai, pradedantieji keliautojai ir visi smalsuoliai. „Vietinis turizmas per pirmą šių metų pusmetį augo 11,3 proc., lyginant su pernai metai tuo pačiu laikotarpiu. Keliauti, lankyti naujus turistinius objektus Lietuvoje darosi labai populiaru, net madinga. Lietuviai vis labiau domisi savo kraštu, renkasi ne tik tradicinius maršrutus į kurortus ar didžiuosius miestus, bet lanko ir kitas per 25 nepriklausomybės metus akivaizdžiai atsinaujinusias ar naujai įkurtas turistines vietas,“  sako Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė Jurgita Kazlauskienė.

     

    Tarptautinė turizmo diena švenčiama jau 36 metus. Kaip pastebi Pasaulinės Turizmo organizacijos (PTO) generalinis sekretorius Taleb Rifai, turizmas yra kur kas daugiau nei galimybė pasiekti norimus kraštus. Keliaudamas žmogus tampa globalaus judėjimo dalimi. Judėjimo, kuris keičia pasaulį į geresnę pusę.

     


    I pusmetį kurortuose apsistojo ketvirtadalis turistų


    Šių metų I pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, apgyvendintų turistų skaičius labiausiai išaugo Tauragės (21,4%), Utenos (13,6%) ir Kauno (11,3%) apskrityse, skelbia Statistikos departamentas.
     

    Ryškiausius praradimus pagal atvykusių turistų skaičių fiksavo Telšių (2,3%), Panevėžio (3,5%) ir Šiaulių (8,6%) apskritys. Didžiausią skaičių turistų per šių metų I pusmetį priėmė Vilniaus (484.600), Klaipėdos (193.300), Kauno (148.400) ir Alytaus (146.300) apskričių apgyvendinimo įstaigos. Jose nakvojo 90,1% šalies apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų turistų.

    Daugiau turistų nei tuo pačiu laiku pernai kol kas sulaukė 33 savivaldybės, o 26-iose skaičius sumažėjo.

    Daugiausia užsieniečių sulaukė Vilnius – miesto apgyvendinimo įstaigos priėmė 63% viso šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų iš užsienio. Kitiems didiesiems miestams teko mažesnė svečių dalis: Kaune nakvynę pasirinko 11,8%, Klaipėdoje – 11,4%, o Alytuje – 8% svetimšalių.

    I pusmetį didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) apgyvendinimo įstaigose nakvojo 655.400, arba 60,7% visų šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų. Iš jų užsieniečių – 479.900, arba 81,7%.

    Apgyvendintų turistų skaičius, palyginti su 2014 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo Kauno (4,9%) ir Vilniaus (4,3%) miestų, o sumažėjo Panevėžio (22,2%), Klaipėdos (4,2%) ir Šiaulių (1,3%) miestų apgyvendinimo įstaigose. Pagal apgyvendintų turistų skaičių pirmavo Vilniaus miesto apgyvendinimo įstaigos – jos priėmė 40,7% visų šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojusių svečių, o turistų iš užsienio – 60,5%.

    Kurortų rezultatai augo. Ketvirtadalis turistų I pusmetį apsistojo kurortinių miestų apgyvendinimo įstaigose. Daugiausiai svečių priėmė Druskininkai – 137.300 (4,2% augimas) ir pagal jų skaičių atsiliko tik nuo Vilniaus.

    Palangos apgyvendinimo įstaigose nakvojo 89.100 turistų (kilo 7,8%), Birštono – 25.600 (augo 18,9%) o Neringos – 16.700 turistų (3,1% augimas). Daugiau nei du trečdaliai (73,2%) kurortinių miestų svečių buvo šalies gyventojai.

    Per I šių metų pusmetį šalies viešbučiuose ir moteliuose nakvojo 878.000 turistų, arba 4,8% daugiau nei pernai. Iš jų 777.600 (88,6%) apsistojo didžiųjų ir kurortinių miestų viešbučiuose ir moteliuose.



    Paslaugų eksporto potencialo siūlo ieškoti turizmo srityje

     

    Šių metų rugsėjo 3 d. asociacija „Lietuvos medicinos turizmo klasteris“ organizuoja tarptautinę konferenciją „Medicinos turizmas – Lietuvos paslaugų eksporto proveržio kryptis“.
    Visiškai persiorientuoti į Vakarus, ar, vertinant įdirbį bei gebėjimą suprasti kaimynų mentalitetą, dar skirti resursų ir Rytų kryptimi? Tokius klausimus, analizuodami ne tik ekonominius bei finansinius rodiklius, bet ir nuotaikas kaimyninėse šalyse, kelia daugelio verslų atstovai. Turizmo sektorius – ne išimtis.

    Abiem kryptimis intensyviai dirbančio Lietuvos medicinos turizmo klasterio atstovai įsitikinę, kad dar neišnaudoto potencialo paslaugų eksportui yra tiek Vakaruose, tiek ir Rytuose. Tai jie žada pagrįsti ir kitą ketvirtadienį, rugsėjo 3 d., Vilniuje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Medicinos turizmas – Lietuvos paslaugų eksporto proveržio kryptis“.

    „Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad antrąjį šių metų ketvirtį ženkliau nei šalies vidurkis (4,8%) išaugo svečių skaičius kurortuose – Birštone (15,8%) ir Druskininkuose (8,6%). Manau, kad viena pagrindinių to priežasčių – visame pasaulyje didėjanti sveikatos turizmo paslaugų paklausa“,- sako Lietuvos medicinos turizmo klasterio vadovas Gražvydas Morkus.

    Net ir sumažėjus svečių iš Rusijos ir Baltarusijos, jų į Lietuvą atvežamų pinigų skaičius – vis dar įspūdingas. Nepaisant to, kad pirmąjį šių metų ketvirtį rusai ir baltarusiai Lietuvoje išleido ~14% mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pajamos iš Rusijos bei Baltarusijos turistų (86,5 mln. eurų š.m. I kv.) vis dar didesnės nei iš likusių penkiolikos svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų (82,5 mln. eurų š.m. I kv.).

    Pasak Gražvydo Morkaus, paslaugų eksportas Rytų kryptimi yra geresnėje situacijoje nei prekių eksportas ir dėl pastarajam taikomų įvairių Rusijos sankcijų. „Manau, kad galimybių pritraukti turistų iš Rytų vis dar turime ne mažiau nei iš Vakarų. Žinoma, reikia taikyti skirtingas šalies ir paslaugų pristatymo strategijas, daugiau dėmesio skirti asmeniniams kontaktams bei ilgalaikio ryšio užmezgimui“,- įsitikinęs ekspertas.

    Norint užkariauti užsienio rinkas, dažnai tenka suvienyti kelių įmonių pajėgas. Tačiau ir finansinę naudą, pavyzdžiui, iš į Lietuvą atvykstančių sveikatos turistų, gauna įvairūs sektoriai – nuo medicinos bei sveikatingumo paslaugas teikiančių įstaigų ir kelionių agentūrų iki viešbučių, restoranų ir laisvalaikio bei prekybos centrų. Valstybės biudžetas taip pat pilnėja.

    „Vertindami Lietuvos iškirtinumą ir galimybes pasaulinėje sveikatos turizmo rinkoje, siūlome paslaugų eksporto potencialo ieškoti būtent šioje srityje. Žinoma, tam reikia ne tik glaudesnio skirtingų sektorių verslo įmonių bendradarbiavimo, bet ir valstybės palaikymo aukščiausiu lygmeniu. Tad labai džiaugiamės, kad jau kitą savaitę turėsime puikią progą dialogui tarptautinės konferencijos metu“,- teigia Gražvydas Morkus.

    Šiame, nemokamame, renginyje dalyvaus ir garbūs svečiai iš užsienio: Pasaulio medicinos turizmo asociacijos prezidentė Renee-Marie Stephano bei sveikatos turizmo ekspertas ir leidinių šia tema autorius Dr. Prem. Jie atskleis pasaulines medicinos turizmo tendencijas ir galimybes Lietuvai. Konferencijoje bus diskutuojama ir kitomis aktualiomis temomis – nuo turizmo paslaugų eksporto potencialo ir rinkų krypčių iki Lietuvos įvaizdžio pasaulyje.

    „Nuoširdžiai tikiu, kad pasaulinio lygio ekspertų įžvalgos bei turiningos diskusijos su valdžios institucijų atstovais gali tapti puikiu akstinu ne vieną dešimtį tūkstančių žmonių įdarbinančioms šalies medicinos, sveikatingumo paslaugų ir turizmo įmonėms. Juk ruduo tinkamas metas ne tik viščiukus skaičiuoti, bet ir ambicingus kitų metų planus rengti. Ypač, turint minty, kad artėja naujasis ES paramos laikotarpis”,- apibendrina klasterio vadovas.

     

    Renginys vyks Socialinių mokslų kolegijoje, Kalvarijų g. 137E, Vilniuje.

    Konferencijos programa ir registracija: www.litcare.com


    Į Trakų salos pilį jau 11-ąjį kartą kviečia senieji amatai

     

     

    Š. m. rugpjūčio 22–23 dienomis Trakų salos pilyje vyks „Senųjų amatų dienos". Renginio organizatorius – Trakų istorijos muziejus – laukia visų, besidominčių tautos praeitimi ir norinčių perimti istorinę patirtį.

    Renginio metu didingą Trakų salos pilies rimtį sudrums atgijusi praeitis – čia vėl gardžiai kvepės archajiški valgiai, triūs nagingi lietuvių ir iš kaimyninių kraštų atkeliavę amatininkai, vėl vyks riterių kovos, skries taiklios lankininkų strėlės, o nepakartojamą nuotaiką sustiprins senosios muzikos garsai. Peržengę laiko slenkstį vėl atrasite tai, kas jungia praeitį su dabartimi.

    Šiemet pažinties su Jumis, Gerbiamieji, laukia 50 amatininkų, pristatysiančių bemaž 20 skirtingų senųjų amatų. Bet svarbiausi renginio dalyviai Jūs – šventės svečiai.

    Šventėje perprasti senuosius amatus, gamybos būdus ir technologijas padės, savo išmintimi ir gudrybėmis pasidalins, išbandyti jūsų nagingumą, gebėjimus, atskleisti tūnančius talentus jums talkins čia dalyvaujantys gyvosios istorijos renginių senbuviai: Kazimieras Barišaustas, Evaldas Babenskas, Vaida Druskytė bei Kristina Buinevičiūtė (senoji juvelyrika, archeologinės rekonstrukcijos), Romas Bilinskas (medžio apdirbimas, staliaus amatas), Tereza Šakienė, Alfreda Petrauskienė (senovinė žvejyba, bučių ir varžų pynimas), Dainius Strazdas, Elena Aleksejeva, Laura Sodeikaitė, Jurgita Radžiūnaitė (puodininkystė, raugo keramika), Vytautas Butvilas–Mažylis (liepos žievės kibirėlių gamyba), Dalia Grigonienė (senoji batsiuvystė), Vasarė Ratkevičienė (siūlų ir audinių dažymas augaliniais dažais), Rimas Supranavičius, Kristina Litvinienė (knygrišystė), Adelė Karaliūnaitė, Silvija Juknevičienė su dukra Guste (senoji medicina), muilaviriai Mindaugas bei Sandra Makutėnai, Karolina Buivydaitė, Deividas Zaikovskis bei Domas Burnickis demonstruos žalvario liejimo amatą, Rimantas Ordinas (žalvario papuošalai). Evaldas Kapčius dalinsis kalvystės amato subtilybėmis, Brigita Rakauskienė atskleis švelnios vilnos virtimo drabužiu ar apavu paslaptis. Taip pat dalyvaus svečiai iš Lenkijos Leonard Guslakov, Elžbieta Slota (Kailių ir odos išdirbimas), Dariusz Franckiewicz su mažųjų šventės lankytojų pamėgta šventės atributika, svečias iš Sankt Peterburgo atstovaujantis alavo liejimo bei juvelyrikos amatą Vladislavas Musto, Aleksandras Frolovas iš Rostovo pristatys senuosius muzikos instrumentus iš tošies ir visus norinčius pamokys pasigaminti stebullingą laimę nešančią paukštę. Pirmą syk „Senųjų amatų dienose“ dalyvauja Čekauskų šeimyna iš Lekėčių, supažindinsianti su senuoju stogdengỹstės amatu.

    Senojoje raštinėje bus galima susipažinti su LDK antspaudų istorija bei spaudo graviravimo technika, įsigyti raštą su Trakų pilimis, antspauduotą personaliniu smalkos antspaudu, taip pat išbandyti rašymą žąsies plunksna. Renginio svečiai bus kviečiami išbandyti sėkmę loterijjoje, žaidimus bei pramogas vaikams, nusikaldinti monetą, paragauti Viduramžių pilies virtuvės skanėstų ar įsigyti suvenyrų atminčiai. Šventės metu iki 19 val. bus galima apžiūrėti Salos pilies ekspozicijas, parodas: „Šv. Jonas Nepomukas – Trakų miesto globėjas“, P. Rakštiko autorinės grafikos „BAMBA“ bei naujai atidaromą N. Baublio vitražų parodą Vyčio tematika. Trakų istorijos muziejaus darbuotojai kvies įsiamžinti nuotraukoje, vilkint istorinius drabužius.

    Atvykusius svečius linksmins Riterių brolijos „Pilėnai“, „Kovas“, "Šiaurinės šventyklos ordinas", "LDK Varčiai inscenizuos XIII-XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Teutonų Ordino karių kovas. Mistiškoji pranašautoja Asha Har spės ateitį, Gerda pūs milžiniškus muilo burbulus, žonglierius Mantas stebins ne tik rankų miklumu bet ir gebėjimu vaikščioti kojūkais. Koncertuos Aleksandras Makejevas (Trakai), grupės „Corus“ bei „Berserker“ iš Vilniaus, kauniečiai „Hansanova“ ir „Thundertale“. Kiekvienos dienos pasirodymus baigs užsienio svečių muzikiniai kolektyvai: šeštadienį – „TROLL BENDS FIR“ (Sankt Peterburgas), sekmadienį – „Řemdih" (Čekija).

    Bus žaidimų, žolynų burtų, juostų margumo, kalamos geležies žvangesio, medžio drožlių kvapo, mažulyčių knygų, aštriausių peilių, spalvingų stiklo karolių, stebuklingai gimstančių medaus spalvos žalvario papuošalų, mistinių muzikos instrumentų, karamele kvepiančių obuolių.

    Gyvoji istorija padovanos stebuklą – suteiks galimybę rekonstruoti praeitį sukauptų žinių pagrindu, leis prisiliesti prie to, ką prieš šimtus ar tūkstančius metų lietė mūsų protėvių rankos. Gyvoji istorija – patraukli kelionė į praeitį. Keliaukime kartu!

    Su renginio programa nuo rugpjūčio 15 d. susipažinti internete: www.trakaimuziejus.lt bei Trakų istorijos muziejaus facebook paskyroje.

    Dėl papildomos informacijos kreipkitės: Alvyga Zmejevskienė, istorijos skyriaus vedėja, a.zmejevskiene@trakaimuziejus.lt, +370 614 87148 


    Kurortiniai Zarasai laukia visų 509-ame gimtadienyje per Žolinę

      
    Rugpjūčio 14 – 16 dienomis kurortiniai Zarasai laukia Jūsų 509-ame gimtadienyje per Žolinę: gyvos muzikos pasirodymai, folkloras, motorlaivių greitis ir fejerverkai virš Zaraso ežero privers smarkiau plakti Jūsų širdį!
     
    Tradicinės miesto šventės svečiai laukiami gyvos muzikos koncertuose ir Paribio krašto folkloro festivalyje. Muzikantų pasirodymuose apsilankę melomanai tikrai turės iš ko pasirinkti: koncertuos grupės „Skylė“ ir Aistė Smilgevičiūtė, „JONIS“, svečiai iš Rygos (Latvija) „Jauna Janis Orkestris“, Minsko (Baltarusija) „SITA“. Linksmins kapelos „Sutaras“ (Vilnius), „Bičiuliai“ (Vilnius), visos Lietuvos numylėtiniai „Sadūnai“ (Zarasai). Romansus atliks Liuba Nazarenko. Rugpjūčio 16-ąją, sekmadienį, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bus atliekami J. S. Bacho, G. Verdi, M. K. Čiurlionio ir kitų didžių kompozitorių kūriniai, skaitoma B. Brazdžionio, Maironio ir kitų kūrėjų poezija. Mažiesiems šventės lankytojams šokio teatras „PADI DAPI FISCH“ (Klaipėda) parodys spektaklį „Balta lopšinė“. Šventės metu bus pristatyti plenero „Zarasai – ežerų kraštas“ darbai, Zarasų krašto muziejuje bus atidaryta Zarasuose gimusio žydų dailininko, M. Šagalo pedagogo Y. Peno (1854 – 1937) tapybos darbų paroda. Viešojoje bibliotekoje vyks literatūros skaitymai su garsiu poetu Aidu Marčėnu ir kitais žinomais rašytojais. Zaraso ežere vyks tradicinis valčių paradas, kuriame dalyvauti gali kiekvienas norintis ir turintis vandens transporto priemonę – išradingiausiųjų savininkai laimės piniginius prizus! Taip pat visi laukiami šventinėje mugėje, kur galės įsigyti tautodailės gaminių, įvairių leidyklų pristatomų knygų ir visokiausių gardėsių.
    Šventinį savaitgalį Zarasuose laukiami ir ekstremalaus sporto, greičio ir aštrių pojūčių mėgėjai. „Mėlynosios“ miesto akies, Zaraso ežero, vandenis raižys galingiausi bolidai. Pirmą kartą Lietuvoje čia bus surengtas Formulės 2 Europos čempionato etapas, kuriame dalyvaus pajėgiausi sportininkai iš įvairių Europos valstybių.
     
    Renginio organizatorius – Zarasų rajono savivaldybė, F2 Lithuania, rėmėjai – UAB „Zarasų komunalininkas“, UAB „Vidista“, Povilo Liaudansko IĮ, UAB „Vasaknos“, UAB „Keljeras“,partneriai: Zarasų kultūros centras, Zarasų viešoji biblioteka, Zarasų krašto muziejus, Kultūros centras Dusetų dailės galerija, Zarasų sporto centras, Zarasų jaunimo centras. Informaciniai rėmėjai: UAB „Zarasų kraštas“, laikraštis „Dusetų kraštas“, www.zarasai.ltInformaciniai partneriai: www.lzinios.ltwww.utenoszinios.lt, Latvijos reklamos agentūra „13.STĀVS“. Renginį viešina VšĮ Zarasų rajono turizmo informacijos centras
     
    Išsami informacija Zarasų rajono turizmo informacijos centre, tel. 8 385 37171, www.visitzarasai.lt


    Europiečiams pristatytos turistų piniginei draugiškos pramogos Lietuvoje

     

    Naujausiame Europos kelionių komisijos (ETC - European Travel Commission) skaitmeniniame žurnale „Visit Europe“ pristatomos nemokamos turistinės pramogos ir objektai Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.

    „Geriausi dalykai gyvenime – nemokami. Europa už dyką!“ – skelbia rugpjūčio mėnesio žurnalo viršelis, kuriame pristatomi patrauklūs ir nemokami Europos šalių turistiniai objektai: muziejai, gamtos paminklai, paplūdimiai, nacionaliniai parkai, gastronomijos ir muzikos festivaliai bei kiti kultūriniai maršrutai.  

    Lietuva šiame žurnale taupiesiems turistams siūlo savo gamtos grožį ir nacionalinius parkus, į kuriuos patenkant nereikia plačiai atverti piniginių ir pirkti bilieto. Žurnale pažymima, kad nėra geresnio būdo Lietuvos kraštovaizdžio pažinimui kaip dviračių trasos, kurios neretai driekiasi per saugomas teritorijas ir unikalius gamtos objektus. Taip pat, artėjant rudens sezonui, Lietuva pristatoma kaip grybų turtinga šalis, kur grybavimas prilygsta „dar vienai olimpinei šakai“. Pristatoma ir nemokama Birštono kurorto naujovė – vos prieš keletą mėnesių atidarytas mineralinio vandens garinimo bokštas. Tai pirmasis tokio pobūdžio statinys Lietuvoje, kuris sukuria jūros klimatą ir gerina sveikatą. Pasimėgauti sveikatai naudingomis procedūromis kurorto lankytojai gali nemokėdami už tai nė cento.

    Rugpjūčio mėnesio žurnale „Visit Europe“iš viso pristatomos nemokamos pramogos ir objektai 20-yje šalių: Lenkijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Šveicarijoje, Kipre, Lietuvoje, Airijoje, Monake, Latvijoje, Slovakijoje, San Marine, Vengrijoje, Rumunijoje, Austrijoje, Turkijoje ir Estijoje. 

    Žurnalą „Visit Europe“ rengia ir platina Europos kelionių komisija - ne pelno siekianti organizacija, šiuo metu vienijanti 33 nacionalines turizmo organizacijas, įskaitant 8 už Europos Sąjungos ribų.

     

    „Visit Europe“ leidinį skaitykite čia: http://visiteurope.cld.bz/VisitEurope-Magazine-August-2015  

     

    Valstybinio turizmo departamento informacija. 


    Neringa kviečia į XVIII tarptautinį festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“

     

    Kiekvieną vasarą Lietuvos pajūrio regioną apkeliaujantis tarptautinis festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šiais metais vyks liepos 25 – rugpjūčio 16 dienomis. XVIII-ojo festivalio tema – „Meilės alchemija“. Festivalio programoje – šokio spektaklio „Divizija“ premjera, operetės naktis, populiariosios, kamerinės muzikos koncertai, meninės akcijos viešosiose erdvėse. Viso festivalio metu numatoma 12 renginių, kurie aplankys Palangą, Kretingą, Nidą ir, žinoma, Klaipėdą.

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Festivalio programa:  

     


    Į Trakų salos pilį atkeliavo menininko Petro Rakštiko grafikos darbų paroda „BAMBA“

     

    Liepos 17 d., penktadienį, 15.30 val. Trakų salos pilyje duris atvers žinomo menininko Petro Rakštiko grafikos darbų paroda. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

    Petras Rakštikas gimė 1956 m. gruodžio 18 dieną. Jis – poetas, prozininkas, tapytojas, grafikas, skulptorius. 1980 m. baigė Šiaulių pedagoginiame universitete piešimą ir braižybą. Nuo 1983 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame universitete piešimo katedroje. Dabar – Šiaulių universiteto menų fakulteto piešimo katedros docentas. Nuo 1983 m. Lietuvoje ir užsienyje – Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Belgijoje, Australijoje, Meksikoje, Lenkijoje, Anglijoje, Ukrainoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Rumunijoje – dalyvavęs daugiau nei 40 kūrybos parodų. Dirba mažosios medžio plastikos, aliejinės tapybos, pastelės, fotografijos, keramikos srityse.

    Įvairiose kultūrose skirtingais laikotarpiais, nuo seniausiųjų civilizacijų laikų iki mūsų dienų, reiškėsi universalių gebėjimų menininkai. Skyrėsi ir tebesiskiria jų veiklos sritys, meno kūrinių forma ir motyvacinės aplinkybės, tačiau viena bendrystė – poreikis kurti įvairius dalykus – išlieka. 1996 m. P. Rakštikas išleido bei iliustravo eilėraščių rinkinį „Letė“, miniatiūrų rinkinius: „Vėjas, lapas ir rakursas“ (2005), „Genys kala tylą“ (2007), „Musių dainos“ (2014). Universalaus savęs realizavimo paieškos būdingos ir P. Rakštikui: nuo erdvinės skulptūros – talpyklos iki vingraus, „pasūdyto“ kandžiu žodžiu, sakinio, nuo romantiškų spalvinių lopų iki baltais – juodais, lyg šachmatais, besivaržanti grafika. Kas kūrinių herojai? Pirmiausia, žmonės. Bet yra ir gyvūnų – katinų, pelėdų, paukščių, žuvų. Kiekvienas Petro Rakštiko grafikos lakštas – subtilus ir ironiškas, daugiaprasmis ir vientisas pasakojimas. Pasakojimas apie gyvenimą – kasdieniškai nekasdienišką. Šie darbai pasakoja savas istorijas, tokias, kokias pasakoja sudiržusių juodadarbio rankų delnai ar raukšlių išvagotas senolės veidas. Šie darbai, kaip upių žemėlapiai, nervų raizginiai – juose plonesni, storesni rėžiai, besirangydami, kaip karštoje keptuvėje kankinami unguriai, susijungdami ir vėl išsiskirdami, sukuria tai fantasmagoriškus, tai žemiškus, tai mistinius, tai iki skausmo pažįstamus vaizdinius. P. Rakštiko grafikos darbų linijos, primenančios kraujotakos sistemą – kur arterijomis, venomis, kapiliarais tekantis kraujas maitina motinos įsčiose augantį vaisių. Gal būt iš čia ir prasmingas, ir rakštikiškai kandus parodos pavadinimas – „BAMBA“. Bamba ne tik energetiniai sielos vartai. Čia yra meridianų centras, per jį teka gyvybingoji universalioji energija. Sunku patikėti, bet bamba yra unikali žmogaus kūno dalis. Tokia unikali, kaip ir pirštų atspaudai Pasaulyje neegzistuoja dvi identiškos bambos. Net homozigotiniai dvyniai gali būti atskiriami pagal bambos formą. Neįtikėtina, tačiau bambos formoje yra užkoduotas žmogaus likimas bei santykiai su kitais bei supančiu pasauliu. Iš romėnų perimtas tobulasis kvadratas, kuriame ištiesęs rankas žmogus stovi liesdamas visus jo kraštus; 1490 m. šį tobulą žmogų nupiešė Leonardas da Vinčis, akcentuodamas tobulumo įspūdį kvadrato kraštines liečiančiu apskritimu, kurio centras – žmogaus bamba.

    Trakų salos pilyje atidaromoje parodoje eksponuojami 55 grafikos darbai – 10 vnt. A3 ir 45 vnt. A4 formato – sukurti pastarąjį dešimtmetį serigrafijos technika. Šie darbai – daugiasiužečiai, asociatyvūs, autorius sakęs, jog jam patinka, jei žiūrėdami į kūrinį žiūrovai fantazuoja, juos tai veikia, provokuoja interpretacijai.

    Trakų salos pilyje paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 31 dienos. Kviečiame lankytis!

     

    Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:

    Alvyga Zmejevskienė. el. p. a.zmejevskiene@trakaimuziejus.lt

    tel. Nr. +370 614 87148, +370 528 55297


    Kitąmet Palangoje – įvažiavimo mokestis

     

    2016 metų vasarą visi atvykstantieji į Palangą privalės susimokėti 5 eurus siekiantį įvažiavimo mokestį – tokią vietinę rinkliavą patvirtino kurorto Taryba 2015 m. liepos 2 d.

    Rinkliava galios vasaros sezonu, t.y. nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d., tuo tarpu pagalvės mokesčio, kurį buvo priimta rinkti nuo 2012 m. , poilsiautojams mokėti nebereikės.

    Mero Šarūno Vaitkaus teigimu, pasikeitus mokesčiams, tikimasi daugiau svečių sulaukti ne aktyviojo atostogų sezono metu.

    Atvykstantys poilsiautojai įvažiuodami į Palangą neprivalės sustoti prie specialiai tam nurodytų ženklų ar užkardų – procesas bus kur kas paprastesnis. Kiekvieno įvažiuojančio automobilio numeriai bus nuskaitomi specialia technika ir vairuotojai įvažiavimo mokestį galės susimokėti per 2 valandų nuo įvažiavimo į kurortą laikotarpį. Tai bus galima padaryti automobilių stovėjimo vietose esančiuose parkomatuose, mobiliuoju telefonu ar pasinaudojus elektronine bankininkyste.

    Nuo vietinės rinkliavos bus atleidžiami gyventojai, deklaravusieji gyvenamąją vietą Palangoje, taip pat čia dirbantys pagal darbo sutartis, specialiosios, avarinės ar operatyvinės tarnybos, vykstančios į Palangą pagal iškvietimus. Yra numatyta ir daugiau išimčių.


    Turizmo sezonui įsibėgėjant – ką siūlo Lietuva?

     

     

    Kokie turistai ir kodėl atvyksta į Lietuvą? Kokiomis priemonėmis juos galima būtų dar aktyviau pritraukti, kryptingai reklamuojant Lietuvą kaip kelionėms itin patrauklią kryptį? Tokiomis įžvalgomis birželio 18 d. dalinosi Lietuvos turizmo atstovavimo paslaugas teikiantys profesionalai svarbiausiose Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkose: Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Vokietijoje. Produktus ir paslaugas užsienyje ir aktyviau pasinaudoti sukurta platforma – užmegztais kontaktais, sklaidos kanalais.

    „Metus pradėjome su garbingu „Lonely Planet“ pripažinimu – mūsų šalis buvo įtraukta į 2015 m. būtinų aplankyti šalių dešimtuką, o juos įpusėjus įtakingas kelionių gidas vėl išgyrė Lietuvą  Kuršių nerija įtraukta į geriausių Europos paplūdimių dešimtuką,“  spaudos konferencijoje sakė VTD vadovė J. Kazlauskienė. 
    Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuva sėkmingai pritraukė turistų iš tų rinkų, kuriose kompleksinės rinkodaros priemonės buvo vykdomos per Lietuvos turizmo atstovybes. Turistų iš Norvegijos ir Jungtinės Karalystės skaičius Lietuvoje išaugo net 40 proc., iš Italijos 38 proc., per 20 proc. augo lenkų turistų skaičius, nors keletą pastarųjų metų šioje rinkoje nebuvo matyti augimo, tiek pat daugėjo turistų iš Švedijos.
    Lietuvos turizmo atstovavimą užsienyje įgyvendinančių kompanijų atstovai pristatė savo pastarųjų 10 mėnesių veiklą, pasiektus rezultatus bei pasidalino turizmo plėtros įžvalgomis su vietinio ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriais, turizmo paslaugų teikėjais, didžiausių turizmo asociacijų nariais. Lietuvos užsienio turizmo atstovybių vadovai akcentavo svarbius pokyčius pasaulinėje turizmo verslo aplinkoje, į kuriuos svarbu atsižvelgti Lietuvos turizmo verslui. Lietuvos turizmo profesionalai išgirdo raginamus dėti daugiau pastangų, skleidžiant žinią apie savo produktus ir paslaugas užsienyje ir aktyviau pasinaudoti sukurta platforma – užmegztais kontaktais, sklaidos kanalais.
    Atstovybės Vokietijoje „Aviareps“ vadovas Jürgen Gevers atkreipė dėmesį, kad Vokietija pernai išsiveržė į trejetuką didžiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų (po Rusijos ir Baltarusijos).  Lietuvos apgyvendinimo įstaigose pernai apsistojo per 162 tūkst. vokiečių turistų – daugiau nei iš kaimyninės Lenkijos ar Latvijos. 
    „Formuojasi 2 didelės vokiečių turistų tikslinės grupės: vyresnius nei 35 metų vokiečius atvykti į Lietuvą skatina kultūriniai maršrutai didžiuosiuose miestuose, poilsis pajūrio kempinguose ir ganėtinai aktyvios atostogos su dviračiais, o jaunesnius vokiečius, nuo 25 iki 35 metų, čia atvykti galėtų paskatinti sporto turizmo produktų pasiūla: dviračių trasos, vandens maršrutai, nuotykių ir nacionaliniai parkai,“ – teigė J. Gevers. Preliminariais skaičiavimais, Lietuvoje vokiečių turistai pernai išleido per 67 mln. eurų. 
    „Nors įprastai į Lietuvą daugiau vyksta vyresnio amžiaus lenkai, kuriuos čia atvilioja geografinis, kultūrinis ir istorinis šalių artimumas, tačiau patrauklios naujojo „Air Baltic“ skrydžio iš Varšuvos į Vilnių kainos turėtų paskatinti Lenkijos jaunimą atrasti Lietuvos sostinės kultūrinius renginius ir naktinį gyvenimą. Lenkijos turizmo agentūrų skaičiavimu, net 60-70 tūkst. Lenkijos turistų vasaros sezonu į Lietuvą atvyksta vienai dienai ir nakvoti nelieka. Siekiamybė, kad jie čia pasiliktų bent vienai nakčiai, tokiu būdu Lietuvoje išleistų daugiau ir ženklai prisidėtų prie turizmo plėtros,“ – teigė atstovybės Lenkijoje darbuotojas Marek Slawatyniec. Daugiausia, 37 proc. lenkų turistų, į Lietuvą atvyksta laisvalaikio tikslais, 30 proc. verslo tikslais, dar 25 proc. Lietuvoje lanko gimines ir draugus. 

    Lietuvos turizmo atstovybės Italijoje „AIGO“ projektų vadovo Massimo Tocchetti teigimu, Lietuvos kaip turistinės krypties žinomumą Italijoje sustiprino praėjusį pavasarį Milano metro stotyse vykdyta reklaminė kampanija, kurios metu pasiekta 6 mln. italų auditorija, ir VTD inicijuoti Italijos žurnalistų pažintiniai turai po Lietuvą, pristatant šalies turizmo pasiūlą. Taip pat Lietuvos paviljonas ir turizmo savaitės renginiai pasaulinėje parodoje EXPO 2015. 
    Britų mėgstamas kelionių rezervavimo portalas Lastminute.com pranešė, kad kelionių į Lietuvą rezervacijos šių metų gegužę ir birželį išaugo dvigubai. Atstovybės Jungtinėje Karalystėje „Representation Plus“ direktorė Alison Cryeratkreipė dėmesį, kad naujausių apklausų duomenimis, 2 iš 5 britų planuoja sveikatingumo atostogas. Ši turizmo kryptis itin populiarėja tarp britų turistų. Lietuvos žinomumo stiprinimui siūloma išnaudoti visame pasaulyje augantį filmų turizmą. BBC Vilniuje šiuo metu filmuoja šešių serijų britų režisieriaus Tomo Harper televizijos filmą pagal Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“. Planuojama, kad filmas, kuriame vaidina daugybė kino žvaigždžių, bus transliuojamas 2016 m. ir prie TV ekranų prikaustys tūkstantines auditorijas ne tik Jungtinėje Karalystėje. 
    „Skandinavijos turistams labai svarbu internete lengvai prieinama informacija angų kalba ir galimybė rezervuoti visas turizmo paslaugas internetu. Jie įsitikinę, kad geroms atostogoms būtinas profesionalus ir draugiškas aptarnaujantis personalas bei paslaugos, pritaikytos poilsiui su šeima. Prieš kitas konkuruojančias šalis Lietuva laimi todėl, kad ji daugeliui švedų, suomių ar norvegų vis dar yra neatrasta, nepažinta šalis. Mums patinka pirmiems patirti kažką tokio, apie ką grįžę galėtume papasakoti savo draugams ir kaimynams,“ – sakė atstovybės Skandinavijos šalims „Aviareps“ darbuotoja Helen Wiberg.
    Lietuvos turizmo atstovybės Rusijoje „Aviareps“ vadybininkės Marinos Nikulovos teigimu, išvykstamasis turizmas Rusijoje susitraukė 40 proc. Panašiai tokia apimtimi (38,7 proc.) per pirmą šių metų ketvirtį krito ir Rusijos turistų srautas Lietuvoje. Visgi Rusija išlieka didžiausia atvykstamojo turizmo rinka; sudaro 16 proc. visos Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos.  
    „Kai kurios šalys nutilo ir nebeprimena apie save Rusijos turistams. Mūsų nuomone, Lietuvai tai yra tinkamas laikas pakviesti pas save. Nereikia investuoti į informacinę kampaniją, aiškinant, kur yra Lietuva ir ką gero galite pasiūlyti. Rusijos turistams tai žinoma. Kur kas svarbiau  nuolatinis priminimas apie save kaip svetingą šalį, kuri yra šalia ir gali pasiūlyti puikias atostogas už rusams prieinamą kainą.“

     

    Parengta pagal Valstybinio Turizmo departamento informaciją: www.tourism.lt

     


    Sopote įvyko XX - asis ESPA kongresas

    Š. m. gegužės 19-22 dienomis Sopote (Lenkija) vyko XX – asis Europos SPA asociacijų (ESPA) kongresas. ESPA prezidentas Martin Plachy prieš prasidedant jubiliejiniam kongresui pasidžiaugė, kad per 20 metų laikotarpį Europos SPA organizacijas vienijančios organizacijos narių skaičius išaugo nuo 8 iki 20. „Visa tai atspindi ne tik augančią su sveikata susijusio turizmo svarbą Europoje, tačiau pabrėžia, kad mūsų nariai didelį dėmesį skiria profesionalumui, paslaugų kokybei bei inovacijoms“ – savo kalboje teigė M. Plachy. Trijų dienų konferencijoje buvo aptartos sveikatos turizmui svarbiausios temos, dalijamasi gerąja patirtimi sveikatinimo ir sveikatingumo turizmo atžvilgiu.

    „Šis kongresas – tai unikali galimybė visiems industrijos dalyviams keistis informacija, aktualia inovacijomis grįstai plėtrai“ – akcentavo ESPA generalinis sekretorius Joachim Lieber. Pirmąja kongreso dieną nariai klausė Europos Komisijos atstovo Alain Libéros pristatymo apie sektoriaus dalyvių galimybes, taip pat nuotoliniu būdu vyko seminaras su JAV sveikatingumo eksperte Camille Hoheb, kuri pristatė JAV sveikatos turizmo tendencijas. Kongrese dalyvavo Jungtinių Tautų Pasaulinio Turizmo organizacijos (UNWTO), Europos kelionių komisijos (Europe Travel Commision) bei kitų tarptautinių organizacijų atstovai, verslininkai.

     

    Jubiliejinį kongresą vainikavo jau antrus metus iš eilės vykstantys ESPA Inovacijų apdovanojimai, kuriuose Lietuvos atstovai – „SPA Vilnius“ iškovojo specialų žiuri prizą.

     


    Lietuvos kurortų asociacija turi naują prezidentą

    Š.m. gegužės mėn. 15 d. Palangoje įvyko iškilmingas visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas. Jame dalyvavo 8 kurortų ir kurortinų teritorijų merai: Š. Vaitkus (Palanga), D. Jasaitis (Neringa), R. Malinauskas (Druskininkai), N. Dirginčienė (Birštonas), H. Šiaudinis (Ignalina), E. Rudelienė (Trakai), K. Tubis (Anykščiai) ir A. Steponavičius (Zarasų raj. savivaldybės vicemeras). Į suvažiavimą taip pat atvyko garbės svečiai: Vyriausybės atstovas - Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai Antanas VinkusVTD direktorė J. Kazlauskienė, LR Seimo narys P. Žeimys ir kiti. Suvažiavimo metu buvo aptariami svarbiausi LKA klausimai – pristatoma ataskaita už 2013-2014 metus, tvirtinami finansiniai LKA klausimai.

     

    Šis suvažiavimas buvo paskutinis LKA vadovaujant prezidentei Nijolei Dirginčienei. Suvažiavimo metu asociacijos valdymą 2-iejų metų kadencijai perėmė Palangos meras Šarūnas Vaitkus, o viceprezidente tapo Trakų raj. sav. merė Edita Rudelienė.


    Lietuvos kurortai pristatyti tarptautinėje kelionių ir turizmo parodoje „MITT 2015“

     

    Š. m. kovo 18-23 d. dienomis Lietuvos kurortai dalyvavo Maskvoje vykusioje kasmetinėje tarptautinėje kelionių ir turizmo parodoje "MITT 2015" (Moscow International Travel & Tourism Exhibition). Paroda, kurioje dalyvavo 203 pasaulio šalių atstovai, 2056 turizmo įmonės, yra didžiausia Rusijos rinkoje. Jungtiniame Lietuvos nacionaliniame stende, kurį organizavo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau vadinamas VTD) buvo pristatomi Birštono, Druskininkų, Palangos, Nidos kurortai, Trakų kurortinė teritorija, Vilnius ir Lietuvos medicinos turizmo klasteris. Parodoje lankėsi ir su dalyviais iš Lietuvos pabendravo Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas ir kiti ambasados Maskvoje darbuotojai.

      Po 2014 m. vasaros–rudens kelionių organizatorių bankrotų lavinos Rusijoje, vis daugiau rusų keliones planuoja patys, todėl apsilankę Lietuvos stende, didžioji dauguma lankytojų domėjosi labai konkrečiais klausimais - apgyvendinimu, aktyviomis pramogomis, ekskursijosmis po apylinkes. Pakalbinus parodos lankytojus tapo aišku, kad šiais metais Rusijos piliečiai, kritus Rusijos rubliui vietoje 4 žvaigždučių klasifikacijos viešbučių rinksis 3 žvaigždučių viešbučius, svečių namus ar privatų sektorių, bus mažinamas nakvynių skaičius, tačiau nuo poreikio atostogauti neatsisakoma. Atsiranda tendencija poilsį užsisakinėti tiesiogiai ar internetu be kelionių agentūrų tarpininkavimo.

    Kovo 17 d. Lietuvos Resbublikos ambasadoje Maskvoje, tarptautinės turizmo parodos „MITT“ išvakarėse, VTD surengė susitikimą su Rusijos turizmo, draudimo kompanijų, medicinos įstaigų ir žiniasklaidos atstovais. Renginio dalyvius pasveikino Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas ir VTD direktorė Jurgita Kazlauskienė. Buvo pažymėta, kad daugiausia užsienio turistų į Lietuvą atvažiuoja iš Rusijos ir jie Lietuvoje yra visuomet laukiami.

    Susirinkuosius pradžiugino ir loterija, kurios metu Rusijos dalyviai laimėjo daug įvairių prizų - kelialapius į viešbučius, SPA centrus ir sanatorijas, diagnostikos bei gydomąsias procedūras, lietuviškus suvenyrus.

     

      


    „Reiselivsmessen Oslo 2015“ turizmo parodoje Lietuvos stendas

     2015 metų sausio 9 - 11 dienomis Osle, Norvegijoje vykusioje  „Reiselivsmessen Oslo 2015“ parodoje, aktyviai dalyvavo Lietuvos turizmo  įmonių atstovai, kurie taip pat aplankė Lietuvos  
    ambasadą bei susipažino su Norvegijos išvažiuojamo turizmo sektoriaus tendencijomis, verslo Norvegijoje ypatumais ir pasidalino bendradarbiavimo patirtimi.  


    Lietuvos ambasados Osle duomenimis, pastaruoju metui aktyvėja Lietuvos ir Norvegijos įmonių bendradarbiavimas. Ne vieni lietuviai keliauja į šiaurę: 2014 m. Lietuvą aplankė virš 30 tūkstančių turistų iš Norvegijos. Dažnas norvegas jau yra buvęs Vilniuje. Plečiasi susisiekimo galimybės: šiuo metu norvegai gali skristi į Lietuvą tiesiogiai net iš šešių savo šalies oro uostų – Oslo (Gardemono, Torpo bei Ryge), Bergeno, Stavangerio bei Olesiundo salų. Juos priima Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostai.VšĮ „Versli Lietuva“ bei Lietuvos kurortų asociacija parodoje „Reiselivsmessen„ įrengusi bendrą Lietuvos  stendą, pristatė   kelionių, turizmo, konferencijų bei medicininio turizmo sritis.  Osle rengiamoje parodoje apsilanko  daugiau nei 45.000 žmonių.

    Skandinavijos rinkoje vis dar trūksta informacijos apie Lietuvos kurortų paslaugas, todėl tikimasi, kad jų dalyvavimas „Reiselivsmessen Oslo" parodoje, nacionaliniame Lietuvos stende bei užmegzti nauji kontaktai leis padidinti atvykstančių turistų kiekį  į Lietuvos kurortus bei kurortines teritorijas ir bendrai į Lietuvą.

     

     


    Neringa kviečia į 53 – iąjį gimtadienį vedina mūzų, tradicijų ir aktyvaus jaunimo

    Visą lapkričio mėnesį 53 – iąjį gimtadienį švenčianti Neringa įsuks į renginių maratoną ir kvies lankytojus į koncertus, įvairius vakarus, kūrybinius projektus, paskaitas, praktinius seminarus, fotografijų parodas, sporto renginius: krepšinio, stalo teniso, turnyrus – siūlys pramogas bei veiklas, tinkančias ir mažiems, ir dideliems.

    Neringos savivaldybės inicijuojama bei remiama Neringos miesto šventė kuriama pačių neringiškių, kurie išgyvenę intensyvią vasarą ir šiek tiek pailsėję – vėl iš naujo, kūrybiškai ir atvirai prabyla apie įkvėpimą, Kuršių nerijos mūzas, legendas bei kviečia pas save į svečius.
    Svečių Neringoje gausiausiai laukiama šventinį savaitgalį, lapkričio 14 – 16 d., kuomet bus galima naktinėti „Kitokioje Neringoje“ kultūros ir lankytojų centrų, socialinių organizacijų, muziejų, bibliotekų, mokyklų, kavinių sudarytu turiningu maršrutu. Šį savaitgalį šurmuliuos „Kuršių kiemas“, į kurį suplūs beveik visos Neringos įstaigos, organizacijos, kurorto draugai ir svečiai. Kuršių kieme svečiuosis Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestras iš Klaipėdos.
    Šventiniuose koncertuose Juodkrantėje „Su gimtadieniu, mano mieste“ ir Nidoje „Mūzų puotoje“ pasirodys geriausios miesto meno grupės bei atlikėjai. Šių koncertų vedėjai – Nidoje gimusi aktorė Justė Zinkevičiūtė bei jos kolega aktorius Edgar Bechter.
    Piešti legendą apie Neringą bei dėlioti žaismingas vaikų sukurtas dėliones kvies LDM Miniatiūrų muziejus Juodkrantėje lapkričio 15 d., o visi mokantys bei galintys pakinkyti vėją kviečiami į Atvirą Baltijos šalių Blokart vėjaračių čempionatą Nidos kilimo-tūpimo take lapkričio 15, 16 d.
    Didįjį šventinį savaitgalį svečiuose laukiama muzikuojančio jaunimo - kamerinio choro iš Vilniaus dailės akademijos, kurie sekmadienio rytą koncertuos Nidos Romos katalikų bažnyčioje, po koncerto bažnyčioje visi kviečiami į Tylos slėnį, kur bus atidengiamas „Neringos krėslas“.
    Persiritus lapkričiui į antrąją pusę, lapkričio 20-ąją, Kuršių nerijos vaikai kvies solidarizuotis su gamta koncerte „Kuršių nerijos ᴨ*ragas“, siūlydami aprangos kodą draugiškas aplinkai. Šio renginio metu bus renkamos aukos gyvūnų prieglaudai. Paskutinį lapkričio šeštadienį Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks Neringos jaunimo apdovanojimai 2014, po renginio koncertuos Monika Linkytė.
    Vėlyvą lapkritį norisi nurimti ir tamsų periodą ramiai išlaukti. Šiuo metų laiku net žvaigždės siūlo tyliai skverbtis į esmę ir, braunantis per tamsą, surasti šviesą autentiškoje dvasioje, numarintame gyvenimo upės etape generuoti bei išnešti gyvasties energiją į mobilią būtį. Taip gimsta naujos idėjos, žmonės, taip gimsta ir miestai. Neatsitiktinai, matyt, unikali Neringa, istorinė menininkų, ieškančių joje įkvėpimo ir intelektualų mėgstama susibūrimo vieta, gimtadienį švenčia vėlyvą rudenį.
    Daugiau informacijos www.visitneringa.lt


    Anykščių rajono savivaldybė apdovanota ,,Auksine krivūle"

    Švenčiant Lietuvos vietos savivaldos dieną jau devintus metus „Auksinės krivūlės" apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas buvo pagerbtos Lietuvos savivaldybės. Iškilmingos „Auksinės krivūlės 2014" ceremonijos metu šalies ministerijų vadovai sveikino laureatus - labiausiai pasižymėjusias savivaldybes ir įteikė apdovanojimus.

    Anykščių rajono savivaldybė gavo apdovanojimą „Už indėlį plėtojant turizmo infrastruktūrą ir paslaugų pasiūlą", kurį įsteigė Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija.

    Iškilmingame Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuotame renginyje buvo apdovanotos ir kitos savivaldybės:

    Biržų rajono savivaldybė - „Už pažangą vykdant daugiabučių renovaciją" (Aplinkos ministerija)
    Alytaus r. savivaldybė - „Už konstruktyvų ir profesionalų požiūrį bei asmeninį įsitraukimą bei palaikymą, ruošiantis strateginės reikšmės energetikos projekto - Lietuvos-Lenkijos elektros jungties „LitPol Link" - įgyvendinimo ir statybos darbams" (Energetikos ministerija)
    Tauragės r. savivaldybė - „Už tikslingą ES investicijų panaudojimą kompleksinei teritorinei plėtrai" (Finansų ministerija)
    Marijampolės savivaldybė - „Savivaldybė - kultūros puoselėtoja" (Kultūros ministerija)
    Alytaus miesto savivaldybė - „Už dėmesį augančiai tėvynės gynėjų kartai" (Krašto apsaugos ministerija)
    Kėdainių r. savivaldybė - „Už socialinių paslaugų plėtrą" (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)
    Akmenės r. savivaldybė - „Už didžiausią pažangą didinant eismo saugumą" (Susisiekimo ministerija)
    Telšių r. savivaldybė - „Už pacientų galimybes greičiau pasveikti modernioje ligoninėje, už rūpestį jaunais gydytojais rezidentais" (Sveikatos apsaugos ministerija)
    Kelmės r. savivaldybė - „Už gyvulininkystės vystymą " (Žemės ūkio ministerija)
    Vilniaus miesto savivaldybė - „Už pagalbą vykdant smurto ir priklausomybių prevenciją" (Teisingumo ministerija)
    Panevėžio miesto savivaldybė - „Už Lietuvos vardo garsinimą" (Užsienio reikalų ministerija)
    Pagėgių savivaldybė - „Už bendruomeniškumo skatinimą" (Vidaus reikalų ministerija)
    Šiaulių miesto savivaldybė - „Už lygių galimybių užtikrinimą, siekiant švietimo kokybės" (Švietimo ir mokslo ministerija)
    Druskininkų savivaldybė gavo Europos komisijos atstovybės Lietuvoje apdovanojimą už bendruomeniškumą.
    Lietuvos verslo konfederacija apdovanojo Jonavos r. savivaldybę, kaip draugiškiausią verslui. 
    „Auksinės krivūlės riterio" apdovanojimus, kurie suteikiami už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui, šiemet LSA prezidentas Ričardas Malinauskas įteikė:
    Panevėžio r. savivaldybės merui Povilui Žaguniui;
    Mažeikių r. savivaldybės mero pavaduotojui Jonui Siminkevičiui;
    Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėjui Broniui Kleponiui;
    Akmenės r. savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos seniūnui Antanui Vaičiui.
    Lietuvos savivaldybių asociacija kiekvienais metais skiria Jono Vileišio premijas aktyviausiai, įdomiausiai apie savivaldą rašiusiems žurnalistams. 2014 metų premijos laureatais tapo:
    Rita Žadeikytė („Šiaulių kraštas") - už analitinius rašinius apie vietos savivaldos veiklos problematiką;
    Kazys Kazakevičius („Lietuvos žinios") - už profesionalumą ir kūrybiškumą plėtojant vietos savivaldos tematiką;
    Alvydas Ziabkus („Vakarinė Palanga") - už originalia forma parašytus rašinius apie vietos savivaldos spręstinus klausimus.
    Speciali padėka skirta ir Indrei Mikelionytei- Pranculevičienei („Alytaus naujienos") - už rašinius, profesionaliai aptariančius savivaldos galimybės ir veiklos rezultatus.

     


    Kaip Rusijos žiniasklaida pristato Lietuvą ir jos turizmo potencialą

    Ypatingas dėmesys Rusijos žiniasklaidai – toks yra šių metų Valstybinio turizmo departamento (toliau – VTD) kompleksinės rinkodaros veiklų Rusijoje ypatumas. VTD kvietimu šiemet Lietuvą jau aplankė per 100 Rusijos nacionalinės ir vietinės žiniasklaidos atstovų. Jiems buvo organizuoti pažintiniai turai, kurių metu pristatyta Lietuvos turizmo infrastruktūra ir lankytini objektai: miestai, kurortai ir kurortinės teritorijos, SPA centrai, kaimo turizmo sodybos, kultūrinio, aktyvaus ir kulinarinio turizmo galimybės Lietuvoje.

    „Kadangi metų pradžioje politinė-ekonominė aplinka pasikeitė, teko ieškoti optimalių sprendimų, kaip pasiekti ir paskatinti rusų turistus ir toliau lankytis Lietuvoje, kaip supažindinti juos su turizmo infrastruktūros naujovėmis. Kviesdami Rusijos žiniasklaidą, siekėme parodyti, kad, nepaisant įtemptos politinės situacijos Europoje, Lietuva išliko svetinga, saugi ir atvira turistams iš visų šalių. Į Lietuvą kvietėme tiek didžiųjų Rusijos miestų žurnalistus iš Maskvos, Sankt Peterburgo, Nižnij Novgorodo, Jekaterinburgo, tiek ir iš Maskvos apylinkių, Pskovo, kitų tolimesnių regionų – Kazanės, Iževsko, Tatarstano. Važinėdami po Lietuvą, bendraudami su mūsų svetingais žmonėmis, turizmo sektoriaus atstovais, jie patys įsitikino, kad Lietuvoje turistams gera, jiems čia sudarytos puikiausios sąlygos turiningai praleisti laiką ir namo parsivežti kuo geriausius įspūdžius,“ – sako VTD direktorė dr. Raimonda Balnienė.
    Dėmesio centre – lietuviška virtuvė

    Kur Lietuvoje įsigyti gurmaniškų maisto produktų, kaip pasigaminti šaltibarščius ar išsikepti šakotį – šios kulinarinės temos į Lietuvą atviliojo Rusijoje itin populiarios kulinarinės laidos „Jaz protiv iedy" (liet. „Jaz prieš maistą“) kūrėjus. Jau ne pirmą sezoną TV kanalo „Rossija2" transliuojamos laidos vedėjas Lietuvoje žvejojo karpį, mokėsi, kaip išrūkyti lietuvišką skilandį, pasigaminti naminį sūrį ir paruošti šaltibarščius. Laidos kulminacija tapo 3 valandas be pertraukos kepamas 2 metrų ilgio šakotis (daugiau: Čia).
    Rusijoje leidžiamų žurnalų „Food“, „Wine&Travel” bendraautorius gurmanas A. Gendinas įspūdžius iš Lietuvos aprašė dienraštyje „Vecherniaja Moskva“ (liet. „Vakarinė Maskva“), kurio auditorija kasdien siekia per 1,2 mln. skaitytojų. Straipsnyje „Kaimiška Lietuva. Maistas - pozityvus“ žurnalistas pasidalino atsiliepimais apie cepelinus, žvėrienos patiekalus, gyrė Lietuvos kaimo turizmo sodybas, kuriose galima gardžiai pavalgyti ar užsisakyti medžioklę. Autorius pabrėžė, kad kokybiško naminio maisto Lietuvoje galima paragauti ne tik kaime, bet ir daugumoje restoranų mieste (daugiau: Čia).
    Pavyzdį mato Lietuvos kurortuose
    Turizmo naujienų interneto portalas Rata.news po pažintinioturo Lietuvoje parengė išsamų straipsnį „Lietuviški mineraliniai vandenys: visi į SPA!“ su daugybe įspūdingų nuotraukų. Straipsnio įžangoje rašoma: „Žmonėms, kurie nesiskundžia sveikata, Lietuva visų pirma žinoma dėl savo pušų, gintaro ir skanaus alaus. O tiems, kurie siekia būtų aktyvūs ir sveiki, Lietuva patraukli savo sveikatinimo paslaugų įvairove – mineraliniu vandeniu ir gidomuoju purvu“ (daugiau: Čia).

    Lanklydamiesi Lietuvos kurortuose, bendraudami su vietos savivaldybių atstovais, Rusjos žurnalistai neslepia nuostabos dėl vienu metu įgyvendinamų projektų ir pritrauktų investicijų skaičiaus. Interneto portalas mr7.tu straipsnyje „Kaip iš miesto-bankroto padaryti super kurortą“ kalbina Druskininkų merą, pateikia Druskininkų kurorto plėtros pavyzdį (daugiau:Čia).

    Sankt Peterburgo naujienų agentūra Rustelegrapf.ru straipsnyje „Lietuva: nuo sovietinės respublikos iki europietiškos valstybės“ teigia, kad Palangoje Europos Sąjungos įtaka akivaizdi ir cituoja miesto merą, kuris pasakoja apie milijonines ES investicijas į turizmo infrastruktūros plėtrą, apie Palangoje kylančias naujas pramogų ir sporto sales (daugiau:Čia).

    Laikraščio „Novoje delo“ (liet. „Naujas reikalas“) žurnalistas straipsnyje „Lengva Baltija. Kodėl maskviečiai ir peterburgiečiai myli Lietuvą“ apibendrina: „Sužinojęs apie tai, kad mano pažįstama šeima kiekvienais metais važiuoja atostogauti į Lietuvą, nustebau – na ką gi jie ten randa? Jų žodžiais tariant, jiems patinka, kad ten ramu, švaru ir nebrangu. Matyt, aš taip ir nurašyčiau šitą nepaaiškinamą meilę Baltijos šaliai, išliaupsintai maskviečių, bet šią vasarą pačiam pasisekė aplankyti Lietuvą kartu su grupe žurnalistų iš Nižnij Novgorodo (daugiau: Čia).
    Apibendrindamas situaciją Lietuvos komercijos atašė Sankt Peterburge Algimantas Belzus teigia, kad išvažiuojamasis turizmas Rusijoje šiemet pirmą pusmetį susitraukė 30 proc. „Tai, kad Lietuvoje rusų turistų skaičius tuo metu net šiek tiek augo (+1,3 proc.), manyčiau, yra didelis pasiekimas. Štai Bulgarijoje, mano duomenimis, pirmą pusmetį rusų turistų mažėjo net 35 proc., Čekijoje 40 proc.,“ – sako A. Belzus.
    Lietuvą per pirmąjį šių metų pusmetį aplankė per 113 tūkst. Rusijos turistų – tai didžiausiais turistų srautas iš visų Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų.
    Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos


    Kasdien gražėjantis Palangos Birutės parkas užburia ne tik ramybe

     

    Palangos perlu vadinamas Birutės parkas šią vasarą lankytojams atsiveria nauju grožiu bei užburia klasikinės muzikos garsais ir gyvais grafų Tiškevičių laikų istorijos pavyzdžiais.


    Kasdien – vis gražesnis
    Populiarumo nestokojantis Birutės parkas šiemet lankytojus pasitinka atsinaujinęs – čia įgyvendinamas projekto „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešosioms reikmėms“ antrasis etapas, kuriam skirtas 3,5 mln. litų ES finansavimas. Šio projekto tikslas – kompleksiškai renovuoti Palangos dvaro sodybos objektus ir pritaikyti juos kultūros, turizmo, švietimo, meno, mokslo, edukacijos ir kitoms viešoms reikmėms. 
    Nusprendusieji pasimėgauti gamtos prieglobsčiu bei ramybės oaze, pirmiausia pastebi naujus parko įėjimo kalvio rankų darbo vartus. Nutiesta ir maždaug vieno kilometro ilgio tvora.
    Akivaizdūs pokyčiai matyti ir Didžiajame rūmų parteryje: čia akį traukia pertvarkyti bei naujai pasodinti želdiniai, įrengtos 8 sodo vazos gėlėms, nauji šviestuvai. Įgyvendinant antrąjį projekto etapą, bus  restauruotas ir Didįjį parterį puošiantis fontanas.
    Parką restauruojančios UAB „Irdaiva“ specialistai jau įrengė ir apšvietimo sistemą, kuri bus valdoma kompiuteriu. Tai – gera žinia palangiškiams ir svečiams, mėgstantiems panaktinėti, nes istorinė Birutės parko dalis bus apšviesta ir naktį. 
    Įgyvendinant projekto antrąjį etapą, taip pat jau sutvirtinti parko tvenkinio krantai, išvalytas jo dugnas, paklota lietaus kanalizacija, sutvarkyti iki tvenkinio vedantys takai, atkurta tvenkinio prieplaukėlė. Dėmesys skiriamas ir mažajai parko architektūrai – įrengta 60 parko suolų, puošybos elementai, Mažajame parteryje atsirado  geriamojo vandens fontanėlis. Dar vienas toks fontanėlis bus įrengtas ties centriniu įėjimu į parką.  
    Pirmuoju restauracijos etapu, kurio vertė – per 3,5 mln. litų, renovuota dalis parko takų, kelių bei vejų, atstatyti mediniai Birutės kalno laiptai, rekonstruoti vandentiekio tinklai – įrengti nauji požeminiai laistymo sistemos vamzdynai, restauruotas fontanas, atkurtas Mažasis parteris – čia įrengti gėlynai, parko erdves papuošė skulptūros. 
    Parko istorija
    Restauracijos darbai poilsiautojams, nusprendusiems pasigėrėti grafų Tiškevičių laikus menančiu prancūzų architekto E. F. Andre suprojektuotu parku, mėgautis gamta bei poilsiu netrukdo. Parke, kur draudžiame važinėti velomobiliais, patogiai ir saugiai jaučiasi tiek šeimos su mažyliais, tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek ir jaunimas, norintis pabėgti nuo kurorto šurmulio bei pasimėgauti ramybe. 
    Lankytojams parke siūloma ne tik mėgautis gamta ar aplankyti toli už šalies ribų žinomą Gintaro muziejų, bet ir pasigėrėti kultūriniais renginiais. Prie centrinio įėjimo į parką įrengtame Sodininko namelyje įsikūręs ne tik Turizmo informacijos centro filialas, bet ir veikia unikali paroda, skirta Birutės parko istorijai. Čia užsukę lankytojai gali pasigėrėti eksponuojamais specialiai  projektui „Birutės parko istorijos atspindžiai“ pasiūtasis grafų bei mažųjų grafaičių kostiumais, sukurtais, atsižvelgiant į išlikusias grafų Tiškevičių giminės nuotraukas. Parodoje taip pat galima išvysti 20 a. pradžios laikmečio vaikišką vežimėlį, baldus, sodininko namelio sienas puošia senosios Palangos fotografijos, kuriose įamžinti ne tik tuomečio kurorto vaizdai, bet ir grafų Tiškevičių šeima, kurorte viešėję grafų svečiai bei rūmuose dirbę žmonės. 
    Besidominčiųjų parko istorija šią vasarą lauks ne vienas renginys, o jų ciklas, tačiau visų ekspozicijų tema bus susijusi su Birutės parku. Renginių ciklas užsibaigs rugsėjo pradžioje vyksiančiu tradiciniu renginiu – Birutės parko diena, kuri šiemet bus skirta kompozitoriams, kūrusiems Palangoje arba apie Palangą.
    Praeities dvelksmas 
    Kiekvieną ketvirtadienį Birutės parko lankytojai pasijunta tarsi nužengę į 20-ojo amžiaus pradžią, nes čia jau aštuntus metus įgyvendinamas projektas „Birutės pako istorijos atspindžiai“, lankytojus nukeliantis į praėjusį šimtmetį. Kartą per savaitę, ketvirtadieniais, nuo 18 val. iki 19.30 val. parke – Didžiajame bei Mažajame parteriuose, rožyne, prie dvaro rūmų ar rotondos galima sutikti autentiškais 20 a. pradžios drabužiais pasidabinusius senuosius dvaro šeimininkus: grafus bei jų svečius, mažuosius grafaičius bei juos prižiūrinčias guvernantes, sodininką. Nebylus personažų pasivaikščiojimas po parką sukuria atmosferą, lankytojus nukeliančią į praėjusio šimtmečio pradžią. Poilsiautojams tai labai patinka. 
    Šiųmetė projekto naujiena – Lietuvos dailės muziejaus Palangai perduodas lando – karieta, puošta grafų Tiškevičių herbu. Šia žirgu kinkyta karieta besivažinėjančius grafus bei jų svečius ketvirtadienio pavakarę galima sutikti bet kurioje parko vietoje. 
    Pučiamųjų garsai
    Kiekvieną ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį Birutės parko rotondoje renkasi ir pučiamųjų muzikos gerbėjai. Čia vasarą tęsiama daugiametė Palangoje gyvuojanti tradicija – profesionalumu garsėjantis Palangos orkestras nuo 18.30 val. kurorto svečius ir visus pučiamųjų muzikos mylėtojus kviečia nemokamai pasiklausyti klasikinės, populiariosios bei originalios pučiamųjų muzikos koncertų. Gamtos apsuptyje maždaug rengiami koncertai kaskart į parką privilioja gausų būrį klausytojų. Dėl jaukios bei neįpareigojančios aplinkos „Dūdų vasaros“ koncertus labai pamėgo ne tik vyresnio amžiaus klausytojai, bet ir jaunos šeimos, mamos su mažyliais. 
    Mažiesiems – gyvūnai 
    Mažųjų parko lankytojų maloni staigmena laukia ir prie oranžerijos. Čia jie gali ne tik pasupti ar pažaisti pavėsinėje, bet ir pasigrožėti neįprastais ar dažniau matomais gyvūnais. Specialiai įrengtuose narvuose mažųjų dėmesio laukia ožka, Kamerūno avinas, gausi triušių šeimyna, povas, kalakutai bei kiti parko darbuotojų globojami augintiniai. 
    Kasmet populiaresnis
    „Devyniolikto amžiaus pabaigoje žymaus prancūzų architekto Eduardo Fransua Andre suprojektuotas parkas – vienas iš labiausiai lankomų objektų Palangoje. Restauruojant jį, atkuriama parko autentika, kuri žavi ne tik palangiškius, bet ir svečius iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio. Džiaugiuosi, kad naujomis spalvomis nušvitęs Birutės parkas kasmet sulaukia vis didesnio populiarumo“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

    Palangos savivaldybės informacija 


    Zarasų miesto 508-ajame gimtadienyje – valčių karnavalas


     Tikime, kad 2014 m. rugpjūčio 14-15 dienos bus svarbios ne tik Zarasų krašto žmonėms ir kraštiečiams, bet ir visai Lietuvai – juk kartu švęsime 508-ąjį Zarasų miesto gimtadienį! Kviečiame į jį visus tuos, kuriems brangūs Zarasai, miesto istorija ir tradicijos, kurie Zarasų šiandieną nori papuošti netikėta ir žadančia teigiamas emocijas bei kūrybinių sumanymų audrą, veikla.
     
    Zarasų miesto kraštovaizdis lėmė, kad čia vykstančiuose renginiuose ne paskutinį vaidmenį turi vaidinti vanduo. Ši tradicija siekia dar 1933-uosius, kai Zarasuose buvo surengta pirmoji vandens sporto šventė. Vėlesniais metais per Žolines vykdavo daugiau nei 100 įvairaus dydžio, teatralizuotai puoštų laivelių ir baidarių pasirodymai. Zarasiškiams ypač svarbu buvo tai, kad tokiuose šventiniuose renginiuose niekada nestigo ne tik išradingų dalyvių, bet ir žiūrovų iš visos Lietuvos.
     
    2008 metais, organizuojant Zarasų – pirmosios Lietuvos kultūros sostinės renginius, buvo vėl atgaivinta valčių paradų tradicija, kuri nenutrūko iki šiol.
     
    Todėl ir šiemet Zarasų miesto gimtadienį norime papuošti spalvinga vandens švente. Prašome iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. atsiliepti Zarasų rajono gyventojus, jo svečius, kraštiečius, vandens sporto pavienius entuziastus, klubus, sąjungas bei organizacijas ir dalyvavimu Zarasuose organizuojamame valčių karnavale palaikyti senos miesto tradicijos kasmetinį tęstinumą! Visai nesvarbu ką vandens keliuose ,,vairuojate“: vandens dviratį, irklinę valtį, baidarę, plaustą, katamaraną ar jūsų paties sukurtą laivą – būtinai atvažiuokite į Zarasus, kad susitiktume su jumis! Juk valčių karnavalas – ne tik varžytuvės dėl geriausiojo vardo, bet ir galimybė pristatyti netikėčiausias bei šiuolaikiškiausias plaukiojimo priemones ir atgaivinti pasakojimų apie Zaraso ežerą herojus: nelaimingą karalaitę, pavirtusią lakštingala ar jauną gražuolę pamilusį žveją...
     
    Valčių karnavalo dalyvių laukia ne tik įvairūs paskatinamieji prizai, bet ir trys pagrindiniai apdovanojimai, kuriuos įsteigė Zarasų rajono savivaldybės administracija: už 1-ąją vietą bus skirtas 1000 litų, 2-ąją – 800 litų ir 3-ąją – 500 litų piniginiai prizai.
     
    Zarasai neretai vadinami ,,melsvomis Lietuvos akimis“. Tad visi, nutarę dalyvauti spalvingame valčių karnavale turite unikalią galimybę įveikti Zarasų krašto vandens kelio atkarpą, plaukdami vienu gražiausiu jame Zaraso ežeru. Visiems norintiems dalyvauti 2014 m. rugpjūčio 15 d., 19.00 val. vyksiančiame valčių karnavale ar įsteigti prizus dalyviams informacija teikiama Zarasų sporto centre tel. (8 385) 30556, mob. tel. (8 603) 88142, el. paštu sportas@zarasai.lt.
     
     Zarasų rajono savivaldybės informacija 
     


    Birštono savivaldybė ypatingą dėmesį skiria sveikatai

     
    Sveikatos apsaugos ministerijos Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo grupė, vadovaujama sveikatos apsaugos viceministrės dr. Jadvygos Zinkevičiūtės, su darbo vizitu lankėsi Birštono savivaldybėje. Vizito tikslas – susipažinti su Lietuvos gyventojams ir kurorto svečiams teikiamų sveikatinimo paslaugų ypatybėmis, aptarti šių paslaugų plėtrą ir optimizavimo perspektyvas.  
    „Sveikatos apsaugos ministerija siekia tobulinti sveikatinimo, sveikos gyvensenos paslaugų, sveikatos rekreacijos sistemą, nustatyti natūralios medicinos vietą sveikatos sistemoje, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė. – Todėl pirmiausia semiamės patirties iš tų Lietuvos vietų, kurios jau šimtmečius garsėja savo gydomuoju poveikiu čia apsilankiusio žmogaus sveikatai“. Pasak J. Zinkevičiūtės, svarbu pamatyti bendrą tradicinės ir alternatyvios, papildomos medicinos paslaugų kontekstą, nustatyti, kokios gydymo metodikos yra efektyviausios, atgaivinti mūsų protėvių tradicijas ir viską aiškiai reglamentuoti.
    Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė organizavo susitikimą su kurorte veikiančių sanatorijų vadovybių atstovais, gydytojais, sveikatingumo entuziastais, šios srities profesionalais. Aktyviai bendradarbiauti su ministerija, rengiančią netradicinės medicinos praktikos įstatymą, sutiko ir Birštono garbės pilietis, akademikas dr. Vytautas Meška, gydytojas kurortologas, 22 metus vadovavęs Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijai, visą savo talentą ir gyvenimą skiręs įvairių ligų gydymui, sveikatos atstatymo mechanizmų tobulinimui, kurortinei diagnostikai ir psichologijai.  
    Susitikimo dalyviai aptarė kompleksinio kurortinio gydymo metodų (mineralinio vandens, gamtos, klimato, spalvų, muzikos, meno ir pan.) privalumą prieš gydymą vaistais, diskutavo apie kurortinio gydymo poveikį paciento kūnui ir sveikatai. Nutarta aplankyti ir kitas žmonių sveikatos puoselėjimui ypatingą dėmesį skiriančias Lietuvos vietas ir surinktą patirtį apibendrinti seminare. Tikimasi, kad priimti bendri sprendimai padės tinkamai reglamentuoti Lietuvoje natūralią mediciną, o saugios, kokybiškos, sveikatai naudingos licencijuotų specialistų teikiamos paslaugos padės tapti sveikesniais ir laimingesniais net tik mūsų šalies, bet ir Europos bei kitų pasaulių šalių gyventojams. 

    LR Sveikatos apsaugos ministerijos 
    Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus informacija 


    Birštono kurorte net 25 nauji būdai praleisti laiką

    2014-06-02

    Vasaros sezoną Birštono kurortas pasitinka kviesdamas miesto gyventojus ir svečius išbandyti naujas paslaugas. Aktyvaus laisvalaikio pramogos, lankytini objektai, maitinimo įstaigos – tai 25 būdai gerai praleisti laiką, kuriais nuo šiol galės mėgautis kiekvienas, apsilankęs Birštono kurorte.
    Šios vasaros naujienos Birštone: 5 naujos maitinimo įstaigos, 6 aktyvaus laisvalaikio pramogos, 2 apgyvendinimo įstaigos, atnaujintas Miesto stadionas, Kneipo filosofijos taikymas kurorte, naujos procedūros sanatorijose ir kitos paslaugos.

    Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, aptardama turizmo ir verslo plėtros galimybes Birštone, teigė: „Džiaugiuosi, kad Birštonas yra atradęs savo išskirtinumą – kurorte taikoma unikali Kneipo sveikatos filosofijos metodika, kurioje apjungiami penki natūralaus sveikatinimo elementai: vaistažolių ir vandens terapija, subalansuota mityba, judėjimas bei  harmonija. Kas kartą atvykusi į Birštoną matau daug teigiamų pokyčių: keičiasi žmonių srautai, „Eglės“ sanatorija tapo dideliu traukos centru, svečius iš Lietuvos ir užsienio valstybių vilioja jaukios Birštono vietos – kavinės, restoranai, meno galerijos.“
    Šį turizmo sezoną pristatoma ir pagrindinė vandens turizmo naujiena – pramoginis kruizas laivu Kaunas-Birštonas-Kaunas. Birštone jau dabar veikia valčių, vandens dviračių ir baidarių nuomos punktai. Visus vasaros sekmadienius bus organizuojami žygiai Birštono svečiams ir visiems, norintiems susipažinti su Birštono apylinkėmis vandens keliu. Birštone kaip niekad populiarus vandens turizmas: daugėja plaukimo maršrutų, vandens telkiniuose paslaugas siūlo vis daugiau verslininkų.
     „Birštono kurortas nuolat galvoja, kaip sužavėti bei nustebinti čia atvykstančius turistus. Šiais metais savo svečiams siūlome ne vieną išskirtinę pramogą. Tai ir pasivažinėjimas karieta kurorto gatvėse, aplankant pačias gražiausias vietas, ir ekskursijos dviračiais, ir degustacijos išskirtinėse Birštono vietose. Šią vasarą visus pakviesime į „Gintarinius“ skrydžius karšto oro balionu. Veiklos Birštono kurorte tikrai nepritrūks. Mėgstamą sau veiklą galės išsirinkti tiek aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, tiek ir kultūros puoselėtojai“, – naujienomis dalinasi Birštono Turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.
    Birštono savivaldybėje jau driekiasi 22 km. ilgio dviračių trasa. Pačiame Birštono kurorte puikiai išvystyta 10,5 km ilgio dviračių infrastruktūra. Naujosios trasos pritaikytos vaikščioti, bėgioti, važinėti dviračiais, riedučiais, velomobiliais. Be specialiai įrengtų trasų, važinėtis galima ir kitose miesto vietose: naujajame Birštono miesto centriniame parke, Nemuno krantinėje.

     Naujovės Birštono kurorte:

    Maitinimo įstaigos:

    1. Sušių kavinė „Sušinė“ 
    2. E. Marčiulionio kepyklėlė-kavinė 
    3. Restoranas „Kurhauzas“ 
    4. Mobili kavos kavinė ant ratų „Coffee spot“ 
    5. Picerija Nemuno krantinėje, prieplaukoje.

    Aktyvaus laisvalaikio pramogos:

    6. Nauji dviračių nuomos punktai.
    7. Vandens turizmas. Kruizas Kaunas-Birštonas-Kaunas. 
    8. Pažintinis, poilsinis plaukimas baidarėmis Verknės upe.
    9. Ekskursijos, degustacijos dviračiais. 
    10. Pasivažinėjimas riedučiais atnaujintais takais kiekvieną penktadienį. 
    11. Pasivažinėjimas karieta kurorto gatvėse, aplankant lankytinas vietas.

    Nauji objektai, pramogos, paslaugos:

    12. Eglės II korpusas.
    13. Atnaujintas Miesto stadionas. 
    14. Svečių namai „Birštono banginukas“.
    15. Žaliavalgių siesta Birštone. Vasaros savaitgaliais Meno verandos žaliojoje zonoje. 
    16. Naujos procedūros „Tulpės“ sanatorijoje.  Birželio pradžioje duris atvers renovuotas mineralinio vandens baseino kompleksas.
    17. „Karališkoji rezidencija“ tapo gydomuoju  ir poilsio SPA centru „Royal Spa Resindence“.
    18. Kneipo filosofijos taikymas Birštono kurorte. 
    19. Vienas seniausių karšto oro balionų klubų Lietuvoje „Audenis“ šiai vasarą siūlo Gintarinius skrydžius karšto oro balionu.

    20. Nauji suoliukai Birštono kurorte. 
    21. Nauji lauko treniruokliai prie Sporto centro. 
    22. Salonas „Birštono idėjų namai“
    23. Vaikų lopšelyje-darželyje teikiama trumpalaikės vaikų priežiūros (kurorto svečiams, turistams ir kt.) paslauga. 
    24. Dviračių takai iki Prienų. Vis dar atnaujinami. 
    25. Atidaryta nauja stilingų drabužių parduotuvė „Butikas“.

    Birštono savivaldybės informacija 


    Ignalinoje pradėtas gydymas mineraliniu vandeniu

    Ignalinos didysis tikslas – turėti sanatoriją – jau tampa realybe. Gegužės 22 d. rajono ligoninėje pristatytos gydymo Ignalinos mineraliniu vandeniu paslaugos. Buvusiame chirurgijos skyriuje įrengtame naujajame balneoterapijos centre pacientai priimami nuo praėjusios savaitės. Kaip sakė gydytoja reabilitologė Edita Markevičienė, jų sulaukiama ne tik iš Ignalinos, bet ir aplinkinių rajonų, žmonės tikrai labai patenkinti.

    Centre už savivaldybės skirtas lėšas įrengtos dvi gydomosios oro burbulinės ir viena povandeninio masažo vonia, taip pat vonia kojų masažui. Bendra jų įsigijimo ir įrangos kaina – apie 150 tūkst. Lt. Šiomis voniomis gali naudotis ligoniai, kuriems taikoma ambulatorinė reabilitacija. Gydymas mineraliniu vandeniu masažinėse voniose skiriamas sergant neurologinėmis ligomis, po traumų, taip pat turint  stuburo, sąnarių bei galūnių kraujotakos sutrikimo problemų.

    Iš  460 me­trų gy­lio grę­ži­nio iš­gau­na­mas  Ignalinos mineralinis van­duo yra bene iden­tiš­kas iš­gau­na­mam Drus­ki­nin­kuo­se „Sū­ru­čio“ van­de­niui, va­di­na­mam gro­žio šal­ti­niu. Sūrymo mineralizacija - daugiau nei 50 gramų litre (vandenyje taip pat yra geležies, kalcio, kalio, magnio, natrio, cinko ir kt. naudingų mineralinių medžiagų). Gydomosiose voniose naudojamas skiestas (maždaug 1/6) mineralinis vanduo, kuris pašildomas iki 35-37 laipsnių. Procedūra trunka 15 minučių.

    Nuo 2012 m. ligoninėje pradėtas taikyti gydymas atsivežtiniu purvu. Šiuo metu gydymui naudojamos vietinis gydomasis purvas. Ant negaluojančios vietos dedamos pašildytos gydomojo purvo aplikacijos.  Ateityje planuojama įsigyti ir specialias vonias, pritaikytas purvo procedūroms atlikti, taip pat dar vieną vertikaliąją mineralinio vandens vonią. Plėsis ir bus modernizuojamos fizioterapijos (elektros procedūros, magneto terapija) bei kineziterapijos (įvairūs treniruokliai) paslaugos, bus įrengti druskų ir relaksacijos kambariai.
    Gegužės 22 d. naująsias vonias apžiūrėjo Ignalinos rajono savivaldybės meras Bronis Ropė, mero pavaduotojas Henrikas Šiaudinis, savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Mačys, direktoriaus pavaduotojas Vidas Kreivėnas, kiti savivaldybės atstovai. Parodomosios pocedūros buvo atliekamos dviems pacientams. Vienas jų anksčiau buvo patyręs kojos lūžį, kitas turi  stuburo problemų.
    Kaip sako Ignalinos rajono meras Bronis Ropė, „Jau vyksta realūs darbai, kad Lietuvoje atsirastų  penktas kurortas ir tuomet visi regionai  turės priėjimą prie sveikatingumo paslaugų“. Pastaruoju metu savivaldybė  svarsto  investuotojų pasiūlymus plėtoti sanatorinio gydymo sritį ir sveikatinimo paslaugų verslą. Ignalinos mieste yra suformuotas 7 ha sklypas, kuris numatytas sanatorijos statybai.  Investicijoms šiame  sklype dar šiais metais bus skelbiamas konkursas.

    parengė Lina Kovalevskienė,


    Sėkminga metų pradžia - turistų srautai į Lietuvą auga dviženkliais skaičiais

    Šių metų pirmąjį ketvirtį pasiektas dviženklis tiek vietinių, tiek užsienio turistų srautų augimas džiugina visą šalies turizmo sektorių. Valstybinis turizmo departamentas (toliau – VTD), apibendrinęs šių metų pirmojo ketvirčio apgyvendinimo rezultatus, teigia, kad tai –vienas geriausių ketvirčių Lietuvos turizmo isrorijoje.
    Lietuvoje pirmą šių metų ketvirtį turistavo ir nakvojo 17 proc. daugiau užsieniečių ir 14,1 proc. daugiau lietuvių nei tuo pačiu laiku pernai. Šie rodikliai kelis kartus viršija pernai metų to paties laikotarpio rezultatus, kai užsienio turistų augimas siekė 6,3 proc., vietinių turistų 5 proc.  Palyginimui Estijos apgyvendinimo įstaigose turistų srautų augimas šių metų pirmą ketvirtį yra vienaženklis: užsieniečių 7 proc., vietinių turistų 3 proc.
    „Esame maloniai nustebinti pirmąjį šių metų ketvirtį matydami užsienio turistų skaičiaus augimą 9-iose iš 10-ies svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų. Dviženkliu turistų srautų didėjimu džiugina visos mūsų kaimyninės šalys: Baltarusija (+27 proc.), Latvija (+20 proc.), o taip pat Estija (+28 proc.), Vokietija (+11,4 proc.), Šiaurės šalys – Suomija (+20,3 proc.) ir Norvegija (+10,4 proc.). Kelis metus iš eilės ypač sparčiai augęs rusų turistų skaičius vis tik didėjo 8 proc. (nepaisant žymaus rublio nuvertėjimo metų pradžioje), turistų srautai iš Lenkijos užaugo 1 proc. Smuktelėjo tik turistų srautas iš Jungtinės Karalystės (-5 proc.),“ – teigia VTD direktorė dr. Raimonda Balnienė.
    Netikėčiausiu pirmojo ketvirčio siurprizu tapo Ukrainos turistai, kurių augimas šį ketvirtį buvo įspūdingas ir siekė net 87 proc. Ukraina turi didelį potencialą tapti viena iš dešimties svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų. Tikėtina, kad praėjusi visus išbandymus, Ukraina turistais Lietuvą džiugins ir ateityje.
    Sparčiai aukštyn besistiebiantis vietinių turistų, nakvojusių Lietuvos apgyvendinimo įstaigose, skaičius augo 11,4 proc. „Lietuva turi gerą infrastruktūrą, o žmonės išmoko keliauti ir vis labiau nori pažinti savo šalį. Prognozuojame, kad vietinių turistų, nakvojančių šalies apgyvendinimo įstaigose, skaičius šiemet viršys 1 milijoną,“ – sako VTD vadovė dr. R. Balnienė.
    Per pirmus tris šių  metų mėnesius neslūgstančiu turistų susidomėjimu džiaugėsi Lietuvos sostinė – Vilniaus viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose užsienio turistų srautai užaugo net 20,2 proc., o vietinių turistų srautai padidėjo 11 proc.
    Bendru turistų srautų augimu džiaugėsi Pietų Lietuvos kurortai: Druskininkų apgyvendinimo įstaigos šių metų pirmąjį ketvirtį sulaukė 7 proc. daugiau, o statybų ir investicijų sūkuryje atsidūręs Birštonas net 39 proc. daugiau. Abu kurortai sulaukė ir daugiau nakvojusių vietinių turistų: jų Druskininkuose padidėjo 14 proc., Birštone 41 proc.
    Lietuvos apgyvendinimo įstaigų daugėjo, didėjo kambarių skaičius, o augantys turistų srautai buvo dar spartesni, tad tai didino viešbučių ir panašių apgyvendinimo įstaigų užimtumą. 2014 m. pirmą ketvirtį Lietuvoje jis siekė 38,4 proc. (+3,3 proc.), o Vilniuje šių įstaigų užimtumas sudarė 48,1 proc. (+3 proc.). Tai rodo, kad sezoniškumo problema Lietuvoje ilgainiui mažėja.

    Lietuvos turizmo departamentas


    Sveikiname Lietuvos kurortų gydytojus Mediko dienos proga

    Sveikiname Lietuvos 

    kurortuose ir kurortinėse teritorijose dirbančius ir gyvenančius gydytojus ir kitus medicinos darbuotojus Mediko dienos proga. Tegul tas kelias, kurį gyvenime pasirinkote, būna prasmingas… ir kiekviena diena prasminga nuoširdžiu ir pasiaukojančiu indėliu siekiant jūsų pacientų geresnės savijautos ir sveikatos. Linkime stiprybės, neblėstančios energijos, stiprios sveikatos ir puikios nuotaikos šiandien ir visados!

    Lietuvos kurortų asociacijos prezidiumas

    2014-04-27


    „Keliauk! Pažink! Pasidalink! Ištisus metus!”: sporto entuziastai laukiami Birštone

    Valstybinio turizmo departamento inicijuotos kampanijos „Keliauk! Pažink! Pasidalink! Ištisus metus!” vėliavnešiai daugybę užsienio šalių kartu aplankę keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kviečia pažinti Lietuvą ir dalyvauti Lietuvos savivaldybių organizuojamuose renginiuose. Savo kelionę pradėję Druskininkuose, Martynas ir Vytaras toliau vyksta į Birštoną, kuris jau šį savaitgalį virs sporto renginių sostine. O džiazo mėgėjai bus kviečiami užsukti į Kauną – ketvirtadienį čia prasideda XXIV tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz 2014“.

    Valstybinis turizmo departamentas kviečia stebėti jau antrąją televizijos rubriką „Keliauk! Pažink! Pasidalink! Ištisus metus!”, kurioje kviečiama pažinti Lietuvą ne sezono metu ir kartu dalintis įspūdžiais apie įvairiuose Lietuvos miestuose vykstančius renginius.

     „Mes keliaujame po pasaulį, tačiau labiausiai mėgstame laiką leisti Lietuvoje. Čia yra puikūs miškai, sraunios upės, graži gamta, mėlynas dangus, o kiekviename mieste ar miestelyje vyksta daugybė renginių, apie kuriuos kartais nieko nežinai. O mes keliaudami po Lietuvą apie viską jums ir papasakojame“, - teigia rubrikos vedėjai, informacinės kampanijos „Keliauk! Pažink! Pasidalink! Ištisus metus!” šaukliai M. Starkus ir V. Radzevičius.

    Šį kartą keliautojai apsilankė Birštone – viename jaukiausių Lietuvos kurortinių miestelių, kuris jau spėjo tapti mėgstama šalies sportininkų treniruočių ir įvairių sporto šakų varžybų vieta.  Penktadienį čia prasideda Tarptautinės XXVIII A. Mikėno memorialo sportinio ėjimo varžybos, vyksiančios dvi dienas. Šių varžybų ištakos siekia devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kai trenerio Jono Juozaičio iniciatyva Birštono miesto gatvėmis kiekvienais metais buvo vykdomos sportinio ėjimo varžybos „Žalgirio“ bei „Birštono olimpinės irklavimo bazės“ prizams laimėti. Praėjusiais metais sportinio ėjimo varžybose dalyvavo sportininkai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Slovakijos bei visų Lietuvos ėjimo klubų. Šiais metais 20 km vyrų ir 10 km moterų distancijoje tikimąsi sulaukti dar daugiau šios sporto šakos entuziastų. O šeštadienį, balandžio 26 d., Nemune ties Birštonu startuos Lietuvos irklavimo sezonas – čia vyks Birštono pavasario ilgo nuotolio regata (dar vadinama Birštono pavasario irklavimo maratonu), rengiama jau nuo 1970 m.

     Antrąją televizijos rubriką „Keliauk! Pažink! Pasidalink! Ištisus metus!” kviečiame žiūrėti balandžio 23 d. 18:55 per „Lietuvos ryto televiziją“.

    Savivaldybių organizuojamų renginių viešinimo kampaniją vykdo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos,  įgyvendindamas ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos vietinio ir atvykstamojo turizmo skatinimas“ (NR. VP3-1.3-ŪM-04-V-10-005). 

     

     


    Trakai pelnė pirmąją vietą Europos alternatyvių turizmo vietų dešimtuke

    Įžangoje į geriausių Europos alternatyvių vietų dešimtuką blogas, kuriame viso pasaulio keliautojai dalinasi kelionių įspūdžiais ir geriausiais maršrutais, pažymi: „jei manote, kad Eifelio bokštas yra ne daugiau nei pretenzingas metalo laužas, o Big Benas – laiko švaistymas, tada jums turėtų patikti Tripoto alternatyvus gidas po Europą.“

     

    Pirmoje šio gido vietoje puikuojasi Trakai. Į alternatyvių turizmo vietų penketuką Europoje taip pat pateko Brno (Čekija), Lauterbrunenas (Šveicarija), Roskildė (Danija), ir Halštatas (Austrija). Likusias 5 alternatyvaus turizmo vietas ketinama paskelbti artimiausiu metu.


    Valstybinio turizmo departamento (VTD) duomenimis, 12 proc. Lietuvą lankančių užsienio turistų į savo kelionės maršrutą įtraukia ir senąją Lietuvos sostinę Trakus. Pasak VTD specialistų, Trakų kurortinę teritoriją aktyviai lanko ne tik Lietuvoje viešintys europiečiai, bet ir turistai iš tolimų šalių – Japonijos, Kinijos, JAV. Trakuose turistus žavi viduramžių pilis ir joje rengiami festivaliai, vandens pramogos, Užutrakio dvaro sodyba, karaimų kultūra ir patiekalai.  

     

    Tripoto.com Trakus aprašo kaip miestelį prie ežerų, kuris keri ramiais vandenimis ir nuostabiais saulėtekiais. „Įspraustas tarp dviejų ežerų, automobiliu lengvai pasiekiamas iš Lietuvos sostinės Vilniaus, šis pilių ir medinių trobelių klasteris – lengvas vietinių pabėgimas iš miesto. Regionas yra Trakų istorinio nacionalinio parko saugoma teritorija – viena nedaugelio vietų, kurioje gali žvilgtelėti į karaimų kultūrą.“

    Tuo pačiu Tripoto.com pažymi, kad Europa – tai ne tik Paryžius ar Roma. Geriausiai Europos dvasią, anot keliautojų blogo, atskleidžia mažos, dažnai į tipinius turistų maršrutus net nepakliūvančios vietos.

     

    Daugiau informacijos:


    http://www.tripoto.com/blog/beyond-the-eiffel-tower-10-alternate-travel-destinations-in-europe-part-1/


    Birštonas paskelbtas Taikos miestu

    Balandžio 12 d., šeštadienį, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir Taikos vėliavos komiteto pirmininkė, Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT koordinatorė Lietuvoje dr. Auksė Narvilienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir Birštonas buvo paskelbtas Taikos miestu.
    Taikos miestai – tai istorijos-kultūros centrai, siekiantys sukurti lokalaus lygio taikos teritorijas, taikos kultūros ir meno teritorijas, mokslinės ir tiriamosios veiklos teritorijas, žinių apie taiką teritorijas, naujų kelių vaikų ugdymui ir išsilavinimui kūrimo ir įgyvendinimo teritorijas, kūrybos ir inovacijų teritorijas, taikos kūrybos politikos, bendradarbiavimo teritorijas, sveikos gyvensenos teritorijas, aplinkos apsaugos ir ekologinės kultūros teritorijas. Tarptautinės Taikos miestų sąjungos pagrindinis uždavinys yra kultūrinių ryšių ir bendradarbiavimo tarp tautų bei taikdariškų iniciatyvų vystymas, kurių pagrindu formuojamos ir propaguojamos vienybės, taikos, meilės, gėrio ir grožio idėjos.

    .


    „Keliauk! Pažink! Pasidalink!“: audringa gegužė Druskininkuose


    Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos pradeda kampaniją „Keliauk! Pažink! Pasidalink! Ištisus metus!”, kurios metu nepailstantys keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kvies keliauti po Lietuvą bei dalyvauti savivaldybių organizuojamuose renginiuose.

    Žirgų lenktynės Sartuose, „Dainų šventė“ Vilniuje ar Jūros šventė Klaipėdoje – tai tik keletas žinomiausių renginių Lietuvoje, o juk ištisus metus mūsų šalyje vyksta begalė įdomių įvykių ir švenčių. Be to, ne paslaptis, ką rodo ir statistika, kad Lietuvos gyventojai keliauti dažniausiai renkasi liepos – rugsėjo mėnesiais. Valstybinis turizmo departamentas, siekdamas parodyti, kokia graži yra mūsų šalis, kviečia keliauti po Lietuvą ištisus metus, pažinti mūsų kraštą ir pasidalinti įspūdžiais, kurių, tikime, bus gausybė“,- teigia Valstybinio turizmo departamento vadovė dr. Raimonda Balnienė.

     

    Siekdami skatinti vietinį turizmą ir mažinti jo sezoniškumą Valstybinis turizmo departamentas parengė 2014-2015 metais Lietuvos savivaldybių organizuojamų ne vasaros sezono renginių viešinimo kampaniją. Šios kampanijos metu bus patraukliai pristatomas 41 Lietuvos savivaldybių organizuojamas renginys. Įgyvendinamos veiklos apims televizijos laidų rengimą ir transliavimą, komunikaciją spaudoje, socialiniuose tinkluose ir interneto svetainėje www.lithuania.travel/renginiai.  Kampanija vyks trim etapais: 2014 m. balandžio mėnesį, 2014 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais bei 2015 m. sausio – balandžio mėnesiais.

     

    Viena pagrindinių šios kampanijos veiklų – televizijos rubrika „Keliauk! Pažink! Pasidalink! Ištisus metus!”, kurioje keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius iki pat 2015 m. balandžio mėnesio ne sezono metu kvies pažintį Lietuvą ir kartu dalintis įspūdžiais apie įvairiuose Lietuvos miestuose vykstančius renginius.

     

    Pirmosios laidos metu keliautojai, lankydamiesi Druskininkuose, pristatys antrąjį balandžio savaitgalį šiame mieste vyksiančią Narcizų žydėjimo šventę. Jos metu Druskininkų gyventojai ir svečiai galės grožėtis pražydusių narcizų jūra Vijūnėlio parke. Jei oro sąlygos bus palankios, čia išskleis žiedus ir dvidešimt sakurų, pasodintų šalia pėsčiųjų ir dviratininkų tako tarp Druskonio ežero ir Vijūnėlio tvenkinio. Gėlių žiedų stebėjimą papildys muzikos ir teatro valandėlės.

     

    O paskutinį gegužės savaitgalį (gegužės 30 – birželio 1 d.) Martynas ir Vytaras kvies visus kartu paminėti ypatingos sukakties – šiais metais sukanka 220 metų kaip Druskininkai paskelbti kurortu. Visą savaitgalį mieste vyks įvairaus žanro koncertai, parodos, atrakcijos, pirkėjus vilios tautodailės dirbinių mugė. Radijo stotis „M-1“ „Vyrų dienos“ proga Druskininkuose surengs futbolo varžybas purve, arčiau scenos kvies Irena Starošaitė ir Žilvinas Žvagulis bei grupės „El Fuego“ ir „Golden Parazyth“, Druskonio ežerą nušvies magijos teatro „DiArchy“ 4D vaizdo projekcijos ant vandens.

     

    Pirmąją televizijos rubriką „Keliauk! Pažink! Pasidalink! Ištisus metus!” kviečiame žiūrėti balandžio 9 d. 19:50 per „Lietuvos ryto televiziją“. Kita rubrika, kurios metu Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius svečiuosis Birštone, prie ekranų pakvies balandžio 23 d.

     Laidos peržiūra čia

    Savivaldybių organizuojamų renginių viešinimo kampaniją vykdo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos,  įgyvendindamas ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos vietinio ir atvykstamojo turizmo skatinimas“ (NR. VP3-1.3-ŪM-04-V-10-005).


    Birštono merė išrinkta geriausia Lietuvos mere

    Šių metų geriausių merų rinkimuose pirmąją vietą užėmė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. Geriausių 2014 metų merų rinkimų rezultatus pirmadienį paskelbė juos rengiantis savaitraštis „Veidas“. Antroje vietoje – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Trečias – Akmenės rajono savivaldybės vadovas Vitalijus Mitrofanovas.
    Geriausių merų reitingas sudaromas pagal kolegų merų, verslo asociacijų ir organizacijų bei valstybės tarnautojų balsavimo rezultatus (70 proc.), taip pat vietą reitinge lemia 2013 m. savivaldybių reitingo rezultatai (30 proc.), nurodo savaitraštis. Trims, kolegų ir ekspertų vertinimu, pažangiausiems merams savaitraštis „Veidas“ šįvakar įteiks padėkos diplomus. Pernai „Veido“ rinkimuose geriausiu meru buvo pripažintas Utenos rajono vadovas Alvydas Katinas, Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas buvo antras, Palangos vadovas Š. Vaitkus – trečias.

    2014-01-28


    Nuoširdžiausi sveikinimai pasitinkant 2014!!!

    2013-12-19


    MOKSLINĖ KONFERENCIJA – Moksliniais įrodymais grįsta sveikatingumo plėtra

    Lietuvos kurortų asociacija, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo taryba, Klaipėdos valstybine kolegija bei kitais partneriais, 2013 m. lapkričio 27 – 28 d. Klaipėdoje organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Moksliniais įrodymais grįsta sveikatingumo plėtra“. Konferencija vyks viešbutyje „Amberton Klaipėda“ (Naujojo Sodo g. 1, Klaipėda), 20 a. VIP salėje.
    Konferencijos tikslas – vystyti sveikatingumą Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse, pasikeisti moksliškai pagrįstais tyrimų rezultatais, diskutuoti su visuomenės sveikatos, turizmo ir kurortologijos, sveikatingumo verslo ir sveikatingumo specialistų rengimo srityse dirbančiais tyrėjais ir praktikais.

    Kvietimas

    Programa lietuvių kalba

    Registracijos anketa

    Programa anglų kalba

    2013-11-12


    Baltijos Asamblėjos konferencija Sveikatos turizmo tema

    Spalio 10-11 dienomis LR seime vyks Baltijos Asamblėjos konferencija "Baltijos jūros regiono bendros regioninio turizmo koncepcijos plėtra". Konferencija organizuojama glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos kurortų asociacija. Konferencijoje pranešimus skaitys Sveikatos turizmo ekspertai iš Vengrijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Konferencijoje planuojama pasirašti bendradarbiavimo memorandumą tarp Baltijos šalių Sveikatos turizmo kalsterių ir kitų asocijuotų struktūrų, veikiančių Sveikatos turizmo sektoriuje.

    2013-10-09 


    Sveikinimas Turizmo dienos proga

    Gerbiami Lietuvos kurortų ir kurortinių vietovių turizmo centrų darbuotojai,
    Nuoširdžiai sveikinu Jus Tarptautinės turizmo dienos proga. Jūsų profesionalaus, nuoširdaus, kūrybingo darbo dėka mūsų šalies kurortai tampa dar gražesni, jaukesni, svetingesni ir sulaukia vis daugiau turistų iš įvairių šalių. Jūs esate tie, kurie pristato išskirtines, unikalias Lietuvos vietas, tautos kultūrą, tradicijas, paveldą pasauliui. Profesinės šventės proga linkiu, kad Jums niekados netrūktų iniciatyvos, energijos, kūrybinės ugnelės ir naujų idėjų. Tegul Jus lydi nuoširdumas, neišsenkanti energija ir džiaugsmas. Gražios, įsimintinos Jums Tarptautinės turizmo dienos, sėkmės ir geros nuotaikos kiekvieną dieną !

    Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė,
    Birštono savivaldybės merė
    Nijolė Dirginčienė

    2013-09-27


    Sveikiname p. Nijolę Dirginčienę gimtadienio proga

    Sveikiname Lietuvos kurortų asociacijos prezidentę, Birštono savivaldybės merę p. Nijolę Dirignčienę gimimo dienos proga. Linkime neblėstančios energijos, sėkmės darbuose bei asmeniniame gyvenime.

    2013-09-12


    Susitikimas LR ūkio ministerijoje

    Rugsėjo 4 d. LR ūkio ministerijoje įvyko pirmasis darbo grupės Lietuvos turizmo plėtros 201-2020 metų programai parengti posėdis. Susitikimo metu Ūkio ministerijos atstovai pristatė Programos rengimo gaires, aptarti strateginiai tikslai, diskutuota dėl Programos tikslų bei uždavinių, aptartas Programos rengimo planas.

    2013-09-04


    Lietuvos kurotai ir kurortinės teritorijos pristatytos VTD renginyje

    Rugsėjo 3 d., antradienį, 11 val. įvyko pirmasis visų Lietuvos turizmo atstovybių užsienyje susitikimas. Konferencijos metu buvo pristatyti visų Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų turistinis potencialas, turimi Sveikatos turizmo ištekliai, akcentuojant Lietuvos natūralius gamtinius resursus, jų panaudojimą kurortinio sanatorinio gydymo paslaugoms, akcentuotas specialistų profesionalumas bei paslaugų kokybė.
    Nuo šių metų vasario mėnesio veiklą vykdo 8 Lietuvos turizmo atstovybės tikslinėse Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkose: Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje bei Skandinavijoje. Valstybinio turizmo departamento rengiamoje konferencijoje „Lietuvos žinomumo didinimas tikslinėse rinkose: geroji praktika ir kryptys ateičiai“ atstovai ne tik pristatė pasiektus rezultatus, įvykdytus projektus, bet ir pateikė vertinimus, ar sudėtinga užsienio turistus sudominti Lietuva.
    Šiandien svečiai lankėsi Birštono  kurorte kur susitiko su Lietuvos kurortų asociacijos prezidente Nijole Dirginčiene. Pažintinio turo metu turizmo atstovai turėjo progą įvertinti kurorto infrastruktūrą, plačiau susipažinti su sanatorinio gydymo paslaugomis.

    2013-09-04


    Baltijso šalių sveikatos turizmo idėjos įdomios Gruzijai, Ukrainai, Azerbaižianui ir Moldovai (GUAM)

    Batumio kurorte (Gruzija) š.m. birželio 26 – 28 dienomis vyko jungtinis parlamentinis GUAM šalių ir Baltijos Asamblėjos teminis seminaras  - tarptautinė konferencija "GUAM ir Baltijos šalys - saugių ir klestinčių regionų partneriai". 7 sesijų metu  buvo svarstomi svarbūs regioninės ir tarptautinės svarbos klausimai, kaip antai problemų kovojant su organizuotu ir tarptautiniu nusikalstamumu, bendradarbiavimas energetikos, turizmo ir investicijų srityse, politinės sąveikos ir Europos integracijos srityje.
    Renginyje dalyvavo parlamentinių delegacijų iš GUAM valstybių narių - Gruzija, Azerbaidžanas, Moldova, Ukraina ir Baltijos Asamblėjos atstovai. Taip pat atstovai iš Beneliukso Parlamento, Šiaurės Tarybos, Vyšegrado šalių, Turkiškai kalbančių šalių Parlamentinės Asamblėjos.
    Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Aukščiausiųjų Tarybų narių 1990 m. gruodžio 1 d. Vilniuje priimtu bendru sprendimu, veikianti 1994 m. birželio 13 d. pasirašyto Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos susitarimo „Dėl Baltijos valstybių parlamentų ir vyriausybių bendradarbiavimo“, BA Statuto ir kitų BA bei jos organų priimtų teisės aktų pagrindu.
    Lietuvos kurortų asociacijos atstovė Jurgita Kazlauskienė buvo pakviesta skaityti pranešimą šios konferencijos sesijoje „Bendradarbiavimo stiprinimas turizmo srityje“ ir kalbėjo tema „Sveikatos turizmo vystymasis Baltijos šalyse. Kurortų svarba“. Pranešime akcentuotas bendradarbiavimas trijų Baltijos šalių kaip vieno regiono, prisistatant užsienio rinkose ir ieškant potencialių klientų tolimosiose rinkose, tokiose kaip JAV, Kanada, Kinija ir pan. Taip pat apie Sveikatos turizmo svarbą Baltijos regionui, bendradarbiavimą šioje srityje, bendrų projektų vystymą ir bendrų rinkodaros principų įgyvendinimą, užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę, jos nuolatinę stebėseną.
    Kalbant apie Sveikatos turizmą, svarbu tai, kad eksporto pramonė yra viena iš pagrindinių varomųjų jėgų ekonomikos augimui, ir turizmas, nepaisant kintančios ekonominės padėties ir naujų svyravimų, sugebėjo išlaikyti aukštą padėtį eksporto paslaugų spektre Baltijos šalyse. Išskiriant sveikatos turizmo privalumus, pabrėžtina, kad Sveikatos turizmas sukuria aukštos pridėtinės vertės produktus, kur yra privalomi aukšto lygio profesiniai įgūdžiai ir žinios, ir gana turtingų  turistų traukia. Sveikatos turizmas labai prisideda prie paslaugų kokybės, transporto sistemos klestėjimo ir gana svarbus nacionalinio biudžeto faktorius. Apskritai Baltijos šalys gali pasigirti aukštos kvalifikacijos medicinos personalu, plačiu  sveikatos ir kitų susijusių paslaugų asortimentu, kurios yra siūlomos už prieinamos kainą ir geros kokybės santykį. Lietuvos medicina ypač yra pripažinta dėl savo aukšto lygio saugumą ir aukšto lygio paslaugų kokybės ji teikia, taip pat pagarba, kruopštumas ir dėmesingumas su kurios pacientas gydomas. Tai yra pagrindinės vertybės, pagal kurias pacientai aptarnaujami Baltijos Valstybėse.
    Bendradarbiavimas tarp Baltijos valstybių sveikatos turizmo srityje yra ypač sėkmingas dėl mūsų geografinės padėties, švelnaus klimato, ir tai, kad nėra jokių požiūrio ir kalbos barjerų. Šis bendradarbiavimas buvo sėkmingas daugelį metų atliekant regioninius projektus, tačiau pastaruoju metu vis daugiau ir daugiau dėmesio skiriama į "Baltijos Wellness Concept" (Baltijos sveikatingumo koncepcijos) projektą, kuris skatina mus plėsti ir skatinti savo veiklą sukuriant Baltijos šalių medicinos turizmo klasterį.


    Anykščių šilelio medžių viršūnėmis nusidrieks pažintinis takas

    Anykščių šilelio medžių viršūnėmis nusidrieks pažintinis takas (2013-05-31) 
    Anykščių medžių lajų tako projektas, nors grįstas gerais norais, tuziną kartų kritikuotas ir keistas. Medžių viršūnių aukštyje nutiestu taku pirmieji lankytojai turėjo pėdinti jau 2013-ųjų pabaigoje, tačiau po pirmojo konkurso sekė antrasis ir trečiasis.

    Projekto vertė - keli milijonai. Kol kas, dar nepraėjus statybos darbų viešųjų pirkimų konkursui tikslios projekto vertės skelbti negalima.
    Anykščių šilelis - tik toks, kaip prie Baranausko
     
    Takas medžių lajų viršūnėmis vingiuos apie 300 metrų.

    „Mintis tokia: atvažiuoja lankytojas, praeina pro Puntuko akmenį, na, aplanko Puntuko akmenį, perskaito tą testamentą – mes jį neseniai atnaujinom, dabar jau vėl galima perskaityti. Tada kyla į kalną ir ten yra lajų tako pradžia. Įžengia į tą lajų taką ir eina, ateina iki apžvalgos bokšto. Takas ateina į bokštą 21 metro aukštyje. Lankytojas turi galimybę lipti aukštyn iki 36 metrų aukščio, turi galimybę apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios vingius, lygumas aplink. Vaizdas gražus", - planavo K. Šerepka.

    Jis planavo, jog ateityje netoli lajų tako atsiras informacinis centras su ekspozicija, kurioje bus demonstruojama, kas Anykščių šilelyje auga, kas gyvena, gamtinė informacija susiejama su literatūra.

    Iš pradžių planuota, jog takas penkerius metus bus nemokamas. Vis dėlto, jau pradėta ieškoti galimybių, kaip už galimybę praeiti taku rinkti minimalų mokestį.

    K. Šerepka teigia, jog taką reikės prižiūrėti, taisyti jo konstrukcijas, mokėti už lifto elektrą. Liftas bus įrengtas apžvalgos bokšte, kad ant tako galėtų užsikelti ir neįgalieji. Vienintelis skirtumas – žmonės, sėdintys ratukuose turės sugrįžti iki apžvalgos bokšto, nes liftas įrengtas tik viename lajų tako gale.

    Ar reikėtų lajų take pardavinėti bilietus šiuo metu sprendžiama kartu su Aplinkos ministerija bei APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra).
    Parengta pagal www.grynas.lt.
     
     
     
     
     
     
     


    Birštone duris atvėrė "Eglės" sanatorija

    Birštone duris atvėrė „Eglės“ sanatorija (2013-05-31) 
    „Eglės“ sanatorija Birštone – naujas gyvenamasis kompleksas ir naujas gydymo centras, kuriame lankytojams siūloma kelios dešimtys procedūrų ir paslaugų, kurių tikslas – gydymo procesą paversti malonumu.

    Naujame „Eglės“ sanatorijos Birštone gyvenamajame komplekse vienu metu gali apsistoti 320 žmonių. Šešių aukštų pastate įrengta 142 modernūs dviviečiai kambariai, 68 vienviečiai, 5 triviečiai reabilitaciniai kambariai skirti žmonėms su negalia, o viršutiniuose aukštuose – 6 liukso klasės apartamentai. Ant šešių aukštų pastato stogo įkurta pergolė su saulės terasa.

    Tradiciškai „Eglės“ sanatorijoje Birštone daugiausia dėmesio skiriame terapijos bei reabilitacijos procedūroms.

    Čia galima užsisakyti gydymo procedūrų ir kitų paslaugų. Naujajame gydymo centre įrengti modernūs mineralinio vandens vonių, povandeninio masažo, baltojo purvo procedūrų, kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterpijos, masažo kabinetai. 

    Informacija ir rezervacija:
    I-IV 7.30-17.30
    V 7.30-17.00
    Telefonai: +370 313 60220, +370 313 60283
    Nemokamas telefonas (tik Lietuvoje): 8 800 60500
    Faksas: +370 313 60238
    El. paštas: info@sanatorija.lt, reservation@sanatorija.lt

    Parengta pagal www.birstonas.sanatorija.lt.


    Sveikiname Lietuvos kurortų gydytojus Mediko dienos proga

    Sveikiname Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose dirbančius ir gyvenančius gydytojus ir kitus medicinos darbuotojus Mediko dienos proga. Linkime Jums ištvermės, stiprybės, neblėstančios energijos, stiprios sveikatos ir puikios nuotaikos šiandien ir visados! Lietuvos kurortų asociacijos prezidiumas

    2013-04-27


    Šį sekmadienį kviečiame pažiūrėti laidą apie Trakus

    Informuojame, kad šį sekmadienį, t.y. balandžio 28  d. 9 val. ryte laidoje „Sveikas žmogus“ bus rodomas dar vienas LKA ir TV3 laidos „Sveikas žmogus“  kūrybinės grupės parengtas reportažas.
    Šį sekmadienį visus maloniai kviečiame praleisti laiką Lietuvos istorijos lopšyje – Trakuose!!!!
    Jeigu neturėsite galimybės peržiūrėti reportažo nurodytu laiku, visada tą padaryti galite internete www.TV3play.lt
    2013-04-26


    TV3 laida "Sveikas žmogus" šį sekmadienį iš Birštono

    Maloniai kviečiame šį sekmadienį, t.y. balandžio 21  d. 9 val. įsijungti TV3. Laidoje „Sveikas žmogus“ bus rodomas jau ketvirtasis LKA ir laidos kūrybinės grupės parengtas reportažas.
    Šį sekmadienį visus maloniai kviečiame praleisti laiką Birštono kurorte!!!!
    Jeigu neturėsite galimybės peržiūrėti reportažo nurodytu laiku, visada tą padaryti galite internete www.TV3play.lt
     2013-04-19


    Birštonas - pirmasis miestas turintis vardinį jurginą

    Balandžio 19 d., 15 val., Birštono Turizmo informacijos centre vyks Birštono vardo jurgino – naujos jurginų veislės – inauguracijos ceremonija.  Į šį kurortui svarbų renginį pakviesta selekcininkė Rita Zala iš Latvijos, Europos jurginų konkurso dukart prizininkė ir Birštono vardu inauguruojamo jurgino krikštamotė, chorvedė Rasa Gelgotienė. Iškilmingos ceremonijos metu Birštono merei Nijolei Dirginčienei bus įteikiamas naujos veislės jurgino Birštonas gumbelis. Taip pat bus atidaromas naujas gėlynas prie Birštono TIC, o jurginų ir kitokių gėlių augintojams, sukviestiems į pavasarinę jurginų mugę, bus pristatyta naujai suprojektuoto Jurginų skvero vieta. Daugiau informacijos www.visitbirstonas.lt

    2013-04-19


    TV3 eteryje laida apie Druskininkus

    Informuojame, kad šį sekmadienį, t.y. balandžio 14  d. 9 val. ryte laidoje „Sveikas žmogus“ bus rodomas jau trečiasis LKA ir laidos kūrybinės grupės parengtas reportažas.
    Šį sekmadienį visus maloniai kviečiame praleisti laiką Lietuvos balneologijos perle – Druskininkų kurorte!!!!
    Jeigu neturėsite galimybės peržiūrėti reportažo nurodytu laiku, visada tą padaryti galite internete www.TV3play.lt

    2013-04-12


    TV3 laida "Sveikas žmogus" informuoja apie Lietuvos kurortus ir kurortines teritorijas

    Informuojame, kad šį sekmadienį, t.y. balandžio 7 d. 9 val. ryte laidoje „Sveikas žmogus“ bus rodomas jau antras LKA ir laidos kūrybinės grupės parengtas reportažas.
    Šį sekmadienį visus maloniai kviečiame praleisti laiką Anykščiuose!!!!
    2013-04-05


    Kurortai – vieni iš banginių, ant kurių laikosi Lietuvos turizmas

    Tai, kad Lietuvos pajūrio kurortas Palanga tapo apdovanojimų „Travel.ru žvaigždė“ nugalėtoja, dar kartą įrodo kurortų indėlio į Lietuvos turizmą svarumą ir reikšmę.
    Daugiau informacijos apie naujoves Lietuvos kurortuose - toliau. Plačiau...


    Pasikeitimai Asociacijoje

    Birštono savivaldybės merė tapo Lietuvos kurortų asociacijos prezidente. Plačiau...


    ESPA kongresas

    2012 m. gegužės 15- 18 dienomis Jūrmaloje (Latvija) įvyko Europos kurortų asociacijos (ESPA) metinis Kongresas ir Generalinė Asamblėja. Kongrese dalyvavo virš 100 dalyvių iš daugiau kaip 20 Europos valstybių. Šių metų pagrindinis Kongreso įvykis buvo ESPA vadovybės rinkimai. Pasibaigus 4 metų kadencijai buvo išrinktas naujas prezidentas, kuriuo tapo Martyn Plachy, Čekijos asociacijos viceprezidentas, Islandijos atstovas Gunnlaugur Jonnson, 1-asis ESPA viceprezidentas buvo perrinktas antrai kadencijai. Išrinkti 4 nauji ESPA Valdybos nariai: Jurgita Kazlauskienė (Lietuva), Laura Natali (Italija), Hans – Jurgen Kuetbach (Vokietija). Generaliniu sekretoriumi išliko Joahim Lieber, ilgametis ESPA generalinis sekretorius.  Tarybos posėdžio bei Generalinės asamblėjos metu buvo aptarti visi darbotvarkėje numatyti klausimai, išklausytos Prezidentės, audtio komisijos ataskaitos, priimtas naujas ESPA narys – Lenkijos kurortinių miestų sąjunga. Plačiau...


    Lietuvos kurortai pristatyti Azerbaidžiane, Baku parodu centre vykusioje 11-oje turizmo parodoje AITF-2012

    2012-04-11 Lietuvos ambasadoje Baku vyko seminaras Azerbaidžano turizmo operatoriams supažindinantis turizmo rinkos dalyvius su Lietuvos turizmo galimybemis. Seminare dalyvavo 20 Azerbaidžano turizmo imoniu atstovu ir 11 Lietuvos turizmo verslo atstovu. Plačiau...


    Medicinos turizmas – Lietuvos paslaugų eksporto ateitis

    „Akcentuodama sveikatos turizmo, vienos iš prioritetinių Lietuvos turizmo rūšių, svarbą Ūkio ministerija kovo 1 d. Vilniuje organizuoja tarptautinę konferenciją „Medicinos turizmas – Lietuvos paslaugų eksporto ateitis“.
    Konferencija vyks „Radisson Blu Astorija Hotel“ Didžioji g. 35/2, Vilniuje. Programa galite rasti čia.


    Suvažiavimas

    2012 m. kovo 2 d. (penktadienį) 13 val. 5. salėje, Litexpo parodų rūmuose, Vilniuje, įvyks VIII-asis, Lietuvos kurortų asociacijos suvažiavimas. Suvažiavimo posėdžio pradžia 13.00 val. Plačiau...


    Susitikimas seime

    Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas, Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus ir Asociacijos viceprezidentė, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė vasario 22 d. Seime dalyvavo tarpinstituciniame susitikime su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku p. Antanu Matulu.Plačiau...


    Turizmo paroda Rygoje 2012

    2012  m. vasario 10-12 d. Latvijos sostinėje Rygoje, „Kipsalos“ parodų centre jau 19-tą kartą vyko tarptautinė turizmo paroda „Balttour 2012“. Tai viena didžiausių tarptautinių turizmo parodų Pabaltijo šalyse. 2012 m. joje dalyvavo 650 turizmo verslo atstovų iš 20 Europos ir Azijos šalių, taip pat šiais metais buvo stendas iš Japonijos ir Ganos.  Per 3 dienas parodoje apsilankė apie 23 000 lankytojų, iš kurių 4 500 buvo turizmo profesionalai. Bendrame Lietuvos kurortų asociacijos stende turizmo galimybes pristatė Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos kurortų  bei Anykščių, Ignalinos ir Trakų kurortinių teritorijų atstovai. Plačiau...


    Paroda „Matka 2012“

    Lietuvos kurortų asociacija kartu Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) 2012 m. sausio 19 – 22 dienomis atstovavo Lietuvą ir Lietuvos kurortus turizmo parodoje Suomijoje, Helsinkyje, vykusioje parodoje „MATKA‘“. Parodos metu  vykusiuose renginiuose lankytojai supažindinti su svarbiausiais Lietuvoje planuojamais 2012 metų kultūros renginiais, galimybėmis turiningai praleisti laisvalaikį, pažinti kraštą visais metų laikais, aplankyti Lietuvos kurortus ir patirti juose teikiamų paslaugų  malonumus. Plačiau...


    Turizmo rūmai padės Lietuvai tapti Baltijos šalių lydere turizmo srityje

    Naujai įkurti LR Turizmo rūmai sieks, kad valstybė šiai ūkio šakai skirtų prioritetinį dėmesį ir jau kitąmet Lietuvą aplankytų iki 3 mln. turistų, o mūsų šalis taptų regiono lydere turizmo srityje. Plačiau...


    Lietuvos kurortų veiklos aktualijos

    Birželio 23 d. 10 val. Neringos savivaldybėje, Taikos g.2, LKA suvažiavimo metu, rengiama konferencija „Lietuvos kurortų veiklos aktualijos“.


    LKA 7-asis suvažiavimas

    2011-06-22 Nidoje, šaukiamas neeilinis LKA 7-asis suvažiavimas, kurio metu bus renkami LKA valdymo organai.

    Suvažiavimo pranešimas.doc


    Jurgita Kazlauskienė paskirta ESPA konsulų

    Europos kurortų asociacija (ESPA) paskyrė 4 konsulus. Viena iš jų - Jurgita Kazlauskienė, Lietuvos kurortų asociacijos direktorė.

    Atsisiųsti Sertifikatą


    Kurortų kokybę užtikrins nauji reikalavimai

    Atsisiųsti


    Susitikimas Kazachstane

    Jurgita Kazlauskienė birželio 11 – 15 dienomis dalyvavo verslo misijoje Kazachstane. Plačiau


    Europos kurortų asociacijos (ESPA) metinis kongresas

    Jurgita Kazlauskienė, LKA direktorė, 2011 m. gegužės 24 – 27 dienomis dalyvauja Europos kurortų asociacijos (ESPA) metiniame kongrese ir generalinėje asamblėjoje.

    ESPA programa


    Tarptautinė turizmo paroda „MITF“ Maskvoje

    Lietuvos kurortų asociacija dalyvaus tarptautinėje turizmo parodoje „MITF“ Maskvoje, gegužės 12 – 14 dienomis.


    Žurnalas „Sveikas žmogus“

    Prekyboje jau pasirodė naujas žurnalo „Sveikas žmogus“ numeris, kuriame pristatomi Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos.


    Sveikas poilsis Lietuvoje

    TV3 televizijoje startuoja projekto „Sveikas poilsis Lietuvoje“ tęsinys.


    Paroda „Vivattur“

    Sveikatos turizmui skirta š. m. vasario 25–27 d. Vilniuje vykusi tarptautinė turizmo, laisvalaikio ir sporto paroda „Vivattur“