NKA nariai

• Neringa    • Palanga    • Birštonas    • Anykščiai    • Ignalina

PALANGA

Palanga – sveikatingumą skatinantis Lietuvos kurortas, į kurį poilsiautojus traukia noras atitrūkti nuo kasdieniškos urbanizuotos aplinkos ir pasisemti jėgų iš natūralių sveikatos šaltinių – saulės spindulių, jūros vandens bei švaraus ir gaivaus pajūrio bei pušynų oro.

Didžiausias Palangos turtas – smulkaus, švelnaus smėlio paplūdimiai su kopomis ir juos juosiantys pušynai. Žalumoje paskendęs kurortas su jūron įbridusiu tiltu, kuriuo kas vakarą palydėti besileidžiančios saulės traukia poilsiautojai, vilioja ne tik ilsėtis, bet ir gydytis.

Saulės vonios aktyvina medžiagų apykaitą, gerina savijautą, kelia nuotaiką. Maudymasis jūroje yra puikus būdas grūdinti organizmą. Šiltas ir sausas pušynų oras – geriausia priemonė kvėpavimo takų ligų gydymui ir profilaktikai. Norinčiųjų pataisyti sveikatą ar tiesiog atgauti jėgas Palangoje laukia sanatorijos, sveikatingumo ir SPA centrai.

Kviečiame Jus apsilankyti ištisus metus veikiančiose Palangos sanatorijose, sveikatos ir reabilitacijos centruose, kur, atsižvelgiant į Jūsų sveikatą, bus pasiūlytos fizioterapijos, kineziterapijos, psichoterapijos, mechanoterapijos, refleksoterapijos, haloterapijos procedūros, gydomojo masažo, gydomųjų vonių ir dušų, gydomojo purvo bei kitos procedūros.

Palangoje ypač sėkmingai gydomi įvairūs funkciniai centrinės nervų sistemos sutrikimai, širdies kraujagyslių neurozės, nutukimas. Palangos kurortas ypač tinka sveikstantiems po įvairių infekcinių ligų, operacijų, širdies raumens pakenkimų, atsiradusių dėl pervargimo ar medžiagų apykaitos sutrikimo. Šilčiausiu metų laiku į Palangą galima vykti gydytis sergant reumatinės bei kitos kilmės sąnarių ligomis ar radikulitu.

Nustatyta, kad palankiausi rezultatai gaunami gydantis įprastinėse klimatinėse sąlygose. Todėl vidutinio klimato juostos gyventojams Palangos kurortas daugeliu atvejų gali būti naudingesnis už šiltuosius pietų kurortus.

Palangos miesto savivaldybė yra Lietuvos Šiaurės vakaruose, užima 79 km² plotą. Tai tankiausiai apgyvendintas kurortas Lietuvoje. 2007 m. pradžioje Palangos miesto savivaldybėje gyveno 17,6 tūkst. gyventojų. Miestas šiaurėje ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose – Kretingos, pietuose – Klaipėdos rajonais, vakaruose – su Baltijos jūra.
Palanga žinomu kurortu tapo XX a. pradžioje, šiuo metu tai vienas didžiausių Lietuvos kurortų ir turizmo centrų, jau įpusėjęs antrą rekreacinės veiklos šimtmetį.

Palangą garsina gausiai lankomas Palangos botanikos parko ir Palangos gintaro muziejaus kompleksas, unikalus savo istorija, ekspozicijomis, kultūriniais renginiais. Viename gražiausių, geriausiai išsilaikiusių ir tvarkomų parkų Lietuvos pajūryje, įkurtame 1897 m., kurorto svečiai gali mėgautis ramybe. Parko projekto autorius – garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas Eduardas Fransua Andrė (1840–1911). Spėjama, kad įkūrus Palangos botanikos parką čia buvo pasodinta apie 500 medžių ir krūmų rūšių. Grafo F. Tiškevičiaus įkurta Palangos dvaro sodyba yra vienas raiškiausių romantizmo laikotarpio kultūrinės kraštotvarkos pavyzdžių. Parke įrengti dirbtiniai vandens telkiniai, suformuotas kelių ir takų tinklas, daug mažosios architektūros formų.

Grafo Felikso Tiškevičiaus pastatytuose neorenesansinio stiliaus dvaro rūmuose 1963 m. įkurtas Gintaro muziejus. Lietuviai savo kraštą nuo amžių glūdumos vadina Gintaro kraštu. Gintaras įaugęs į mūsų tautos buitį, tautosaką, literatūrą bei meną. Muziejuje galima susipažinti su gintaro istorija, prekybos keliais, gavyba, apdirbimu, turtinga gintaro inkliuzų, unikumų kolekcija. Šalia Botanikos parko įsikūrusiose atvirose lankytojams gintaro dirbtuvėse galima susipažinti su gintaro apdirbimo technologija. Palangos gintaro meistrų gildijos nariai pademonstruos, kaip paprastas gintaro gabalėlis virsta patraukliu papuošalu.

Rūmų terasoje vykstantys Lietuvos kamerinio orkestro koncertai „Nakties serenados“, įvairūs kultūriniai renginiai, susitikimai su menininkais rūmų Židinio menėje sukviečia nemažai poilsiautojų ir miesto svečių.

Palangos kurorte gyvuoja šimtametė tradicija – pučiamųjų orkestrų muzikavimai gatvėse, skveruose, parke. Rengiami orkestro vasaros žygiavimai kurorto gatvėmis, koncertai Botanikos parko rotondoje. Klausytojai gali mėgautis klasikinės, populiarios muzikos aranžuotėmis, taip pat ir originalia pučiamųjų muzika.

Mėgstantys pramogas ir linksmybes laiką leidžia J. Basanavičiaus gatvėje, kur gausu kavinių, restoranų, pramogų. Čia didelis pasirinkimas įvairių tautų tradicinių patiekalų – galima pasimėgauti lietuvių, ukrainiečių, rusų, kaukazietiška, kinų, belgų virtuve. Tai pagrindinė gatvė, vedanti link jūros tilto, nuo kurio atsiveria vaizdas į kopas, pliažus ir beribius jūros tolius. Čia galima pasiklausyti jūros ošimo, žuvėdrų klyksmo, palydėti į jūrą besileidžiančią saulę.

Palanga vasaromis tampa simboline sostine, kurią yra pamėgę ne tik Lietuvos žmonės, bet ir turistai bei poilsiautojai iš Rusijos, Latvijos, Vokietijos, Švedijos, Danijos, Italijos bei kitų užsienio šalių.

Palangos miesto savivaldybei priklauso apie 25 km ilgio paplūdimių ruožas. Vasaros sezono metu gelbėtojai, nuolat stebintys 10 km ilgio paplūdimių ruožą Šventojoje ir Palangoje, užtikrina saugų kurorto svečių poilsį prie jūros. Mėlynoji vėliava, kurią galima pavadinti paplūdimių kokybės ženklu, nuo 2003 m. kasmet suteikiama Palangos botanikos parko paplūdimiui. Botanikos parko paplūdimys, esantis į pietus nuo jūros tilto, tenkina visus Mėlynosios vėliavos reikalavimus ir kviečia ramiam poilsiui prie jūros. Tuo tarpu centriniame Palangos paplūdimyje aktyvaus poilsio prie jūros mėgėjams siūlomos įvairios vandens pramogos, įrengtos pliažo tinklinio aikštelės. Platūs ir erdvūs Šventosios paplūdimiai puikiai tinka šeimyniniam poilsiui.

Palanga gali pasidžiaugti puikiai išvystyta dviračių takų infrastruktūra. Valstybinio turizmo departamento dėka naujas dviračių takas, besidriekiantis per Pajūrio regioninį parką, jungia Palangą su Klaipėda. Dviračių takui sujungus Botanikos parką su Meilės alėja, dviračių takais galima nuvažiuoti nuo Klaipėdos iki pat Šventosios. Važiuojant dviračiais tiek link Klaipėdos, tiek link Šventosios, galima aplankyti turistinių maršrutų „Gintaro kelias“ ir „Kuršių kelias“ objektus.

Palangos kurortas sparčiai keičiasi ir gražėja: tvarkoma aplinka, kasmet atsiranda naujų viešbučių, maitinimo įstaigų, pramogų ir paslaugų turistams. Palangoje (įskaitant ir Šventąją) poilsiautojų laukia apie 100 viešbučių, svečių namų, poilsio namų ir kitų apgyvendinimo įstaigų, labai platus pasirinkimas mėgstantiems apsistoti privačiame sektoriuje. Ne mažesnė maitinimo įstaigų pasiūla – poilsiautojai gali rinktis iš 150 restoranų, barų ir kavinių, esančių Palangoje ir Šventojoje, kuriuose siūlomi tiek lietuviški, tiek įvairių šalių virtuvių patiekalai.
Ištisus metus veikia muzikos klubas „Vandenis“, „Ramybės klubas“, kazino „Pramogų bankas“, pramogų klubai.