Naujienos

Palangoje prasidėjo baseino su sveikatingumo centru statybos

2017 08 16

 

 

 

Palangoje prasidėjo ilgai laukto objekto statybos – jau kitąmet mieste duris atvers maždaug 3500 kv. m. ploto baseinas su sveikatingumo centru bei viešąja pirtimi.

Projektą įgyvendina Palangos miesto savivaldybė, generalinis darbų rangovas – UAB „Conresta“.

Pirmadienį, stebint Palangos miesto gyventojams, būsimojo baseino pamatų vietoje buvo įkasta simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms. Kapsulę įkasė bei baseino statybų pradžią paskelbė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinis direktorius Edis Urbanavičius, UAB „Conresta“ direktorius Lukas Laukaitis bei Palangos klebonas Marius Venskus.

„Palangos miesto baseino su sveikatingumo centru ir viešąja pirtimi statybos darbų pradžia – diena, kurios ilgai laukė ne tik Palangos bei Šventosios gyventojai, bet ir miesto svečiai. Kurortas, esantis prie Baltijos jūros, svečius vilioja ne tik vasarą, kuomet populiariausia pramoga – maudynės įšilusios jūros bangose, bet ir atvėsus orams. Vandens pramogų poreikis kurorte auga, tad visus metus veiksiantis baseinas su sveikatingumo centru visiems norintiems suteiks galimybę smagiai praleisti laiką su šeima, o kartu ir pasirūpinti savo sveikata, palaikant fizinį aktyvumą. Naujasis baseinas taps puiki dovana ir Palangos miesto mokinukams. Prie jūros augantiems vaikams jis atvers galimybę ne tik smagiai praleisti laisvalaikį, bet ir, svarbiausia – išmokti plaukti, kad maudynės Palangos paplūdimius skalaujančioje Baltijos jūroje būtų ne tik smagi, bet ir saugi pramoga“, – rašoma ateities kartoms skirtame laiške. 

Baseino statybų pradžios renginio metu į susirinkusiuosius kreipęsis vidaus reikalų ministras E. Misiūnas pabrėžė, kad kiekvienas į kurortą investuotas euras atsiperka – grįžta ne tik kurorto gyventojams, bet ir valstybei. „Tikiu, kad kita „auksinė žuvelė“ užaugs būtent Palangoje“, – sakė ministras. 

Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas E. Urbanavičius pasidžiaugė, kad būsimasis baseinas patenkins ne tik profesionalių sportininkų poreikius, bet ir paskatins įvairaus amžiaus Palangos gyventojų ir svečių fizinį užimtumą bei užtikrins galimybę aktyviai leisti laisvalaikį.

Palangos miesto baseino su sveikatingumo centru ir viešąja pirtimi architektūra bus moderni, šiuolaikiška: fasadui naudojamos dekoratyvinės, perforuotos plokštės, kurios specialaus LED apšvietimo dėka skirtingu paros metu sukurs vis kitokį pastato vaizdą. Konstrukcijoms naudojamas monolitinis betonas, metalas ir klijuota mediena, grindiniui – keraminės plytelės, baseinų vidinei daliai – medinės sijos.

Projektas parengtas atsižvelgiant į efektyvų statinio eksploatavimą bei energijos išteklių naudojimą. Palangos baseino su sveikatingumo centru energinė klasė – A, jame bus įrengtos saulės baterijos, numatyta galimybė pastatą eksploatuoti atskiromis zonomis.

Baseino zona užims daugiau nei 1000 kv. m plotą, jame bus įrengti aštuoni 25 m ilgio takeliai su tribūnomis žiūrovams. Čia taip pat numatomi baseinai mažiesiems ir vaikams nuo 7 metų, skirti mokytis plaukti, persirengimo patalpos. Baseinas bus pritaikytas tarptautinėms varžyboms, juose bus įmontuota moderni laiko fiksavimo sistema ir sporto įranga. Baseino technologinę įrangą planuojama pilnai automatizuoti, visus duomenis bus galima perkelti į kompiuterį. Chloro junginiams pašalinti numatyta naujausia nano filtravimo sistema.

Sveikatingumo centre bus įrengtos pirtys, pramoginiai baseinai vaikams ir suaugusiems, sūkurinės vonios, masažo kabinetai, treniruoklių salė ir persirengimo patalpos. Pastatas turės ir atskirą viešąją pirtį, skirtą miesto gyventojams. Šalia jos numatoma automobilių stovėjimo aikštelė, o pagrindinio įėjimo kiemelyje – žalioji zona.

Palangos baseiną su sveikatingumo centru statančios įmonės „Conresta“ direktoriaus Luko Laukaičio nuomone, tai projektas, kurio pajūrio miestui reikėjo jau seniai. „Palangą daugelis įsivaizduoja kaip kurortą, tačiau reikėtų nepamiršti ir nuolatinių miesto gyventojų, jų laisvalaikio. Džiaugiuosi, kad turime galimybę miestą papuošti dar vienu išskirtiniu statiniu, kuris užtikrins, kad tiek turistai, tiek miesto gyventojai vandens pramogomis mėgausis ištisus metus“, – kalbėjo jis.

Naujai iškilsiančiu statiniu džiaugėsi ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. „Dėkoju Vyriausybei, Premjerui Sauliui Skverneliui už tai, kad šių metų biudžete buvo skirta lėšų Palangos miesto baseino statybai, taip pat dėkoju vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui, Kūno kultūros ir sporto departamentui ir jo direktoriui Edžiui Urbanavičiui už tai, jog daug padėjo, kad Palangoje prasidėtų šio objekto statyba. Modernus baseinas – palangiškių ir kurorto svečių ilgai lauktas objektas. Palanga yra šeimoms draugiškas kurortas, todėl siekiame, kad mieste atsirastų kuo daugiau laisvalaikio praleidimo vietų, kurios suburtų įvairaus amžiaus žmones, šeimas. Sveikatingumo paslaugos bei treniruoklių salė neabejotinai daugeliui taps ne tik smagus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir proga palaikyti fizinį aktyvumą, puikią sveikatos būklę. Tačiau dar svarbiau yra tai, jog baseinas patenkins ne tik augantį vandens pramogų Palangoje poreikį – mieste atsiras galimybė čia rengti kūno kultūros pamokas bei Palangos mokinius išmokyti plaukti. O juk vaikams, gyvenantiems prie jūros, mokėti plaukti yra labai svarbu. Palangos baseino su sveikatingumo centru statybos miestui itin svarbios ir todėl, kad gyventojai pagaliau turės viešąją pirtį“, – sakė meras.

Palangos m. sav. informacija


Užsienio turistai Lietuvoje pernai paliko 806 milijonus eurų

2017 08 01


Keliaudami po Lietuvą pernai turistai iš užsienio buvo išlaidesni – mūsų šalyje paliko 5 proc. daugiau pinigų nei 2015 m., t.y. 806,4 mln. EUR.

 

Išankstiniais Valstybinio turizmo departamento skaičiavimais, daugiau nei ketvirtadalį šios sumos sudarė turistų iš tikslinių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų išlaidos: vokiečiai, britai, norvegai, švedai, prancūzai ir italai 2016 m. mūsų šalyje paliko net 215,7 mln. EUR, t.y. 11,2 proc. daugiau nei 2015 m.

 

„Išvardintose šalyse kryptingai dirbame tiek su turizmo verslu, tiek su žiniasklaida, organizuojame reklamines kampanijas, dalyvaujame turizmo parodose, komunikuojame socialiniuose tinkluose ir jau galime matyti tokios intensyvios turizmo rinkodaros rezultatus. Vokietija apskritai yra TOP1 Lietuvos atvykstamojo turizmo rinka – iš jos sulaukiame daugiausia turistų. Atvykusių vokiečių išlaidos pernai augo daugiau nei trečdaliu – 34,8 proc. ir siekė 90,3 mln. EUR, o vidutinės vienos kelionės išlaidos sudarė 445 EUR (+25,3 proc.). Pagal jas Vokietija yra trečioje vietoje – po Kinijos (536,9 EUR (+14 proc.) ir JAV – 448,2 EUR“, - rodiklius komentuoja laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

 

Augo be išimties visų tolimųjų rinkų turistų išlaidos Lietuvoje: net 43,5 proc. daugiau išleido kinai (9,9 mln. EUR). Jų vienos kelionės išlaidos pernai buvo didžiausios, t.y. 537 EUR. ketvirtadaliu daugiau nei 2015 m. – turistai iš Izraelio (9,4 mln. EUR). Plačiau pinigines atostogaudami Lietuvoje atvėrė ir japonai (viso išleido 10,7 mln. EUR) bei amerikiečiai (16,6 mln. EUR).

 

Didžiausią atvykusių į Lietuvą turistų išlaidų dalį sudarė turistų iš Baltarusijos išlaidos – jos pernai siekė net 117,7 mln. EUR. Baltarusai vienos kelionės metu vidutiniškai išleido 298,1 EUR. Beveik penktadaliu padidėjo Rusijos turistų išlaidos – jos siekė 95,8 mln. EUR, t.y. 18,1 proc. daugiau nei 2015 m. Pagal šį rodiklį bei augančią apgyvendinimo įstaigų statistiką galima daryti prielaidą, kad Rusijos rinka atsigauna ir pamažu grįžta į prieškrizinį laikotarpį.

 

Bendros atvykusių turistų išlaidos apima išlaidas nakvynei, transportui, maistui, pirkiniams, laisvalaikiui ir kt. 

 

VTD informacija 


Vytautas mineral SPA kelia kartelę visos Europos SPA centrams

2017 05 15

Romoje įvykusiuose prestižiniuose Europos SPA asociacijos (ESPA) apdovanojimuose, kurių metu buvo paskelbti geriausi 2017 metų Europos SPA centrai, specialų žiuri prizą už inovatyviausius sveikatinimo sprendimus laimėjo Vytautas mineral SPA.

 

Kristina Citvarienė, Lietuvos kurortų asociacijos vykdančioji direktorė: “Nuoširdžiai džiaugiuosi tokiu solidžiu pasiekimu. Vytautas mineral SPA veiklą pradėjo tik praėjusių metų pabaigoje, o jau rodo tokius puikius rezultatus. Šis apdovanojimas - ne tik prestižo ir pripažinimo simbolis, tai labai garsus ir aiškus pareiškimas visai Europos sveikatinimo ir sveikatingumo centrų administratorių ir lankytojų bendruomenei. Kurortų asociacija didžiuojasi, kad ši pergalė paryškino Lietuvos pasiekimus Europos SPA žemėlapyje.”

 

Europos SPA asociacijos apdovanojimą už inovatyvumą Vytautas mineral SPA gavo už integralų žmogaus sveikatinimo metodą, kuris grindžiamas vidiniu ir išoriniu unikalių mineralų naudojimu, gyvenimo būdo ir įpročių korekcija bei ilgalaikiu teigiamu fiziniu bei emociniu poveikiu po atliktų sveikatinimo procedūrų bei ritualų.

 

“Kantriai ir nuosekliai puoselėjame Vytautas mineral SPA filosofiją. Mūsų unikalumas ir stiprybė - nepakartojami mineralai. Taip, Birštone turime daug gręžinių, bet mūsų sveikatingumo ir poilsio kompleksas stovi ant mineralinio vandens “aukso gyslos”. Išskirtinai tik Vytautas mineral SPA turi tokios aukštos mineralizacijos ir iš daugiau kai 70 skirtingų elementų sudaryto mineralinio vandens versmę. Kitas  toks panašios sudėties ir naudingumo žmogaus sveikatai mineralinis vanduo yra tik Negyvojoje jūroje. Dėkoju puikiai mūsų profesionalių darbuotojų komandai, kuri kartu sukūrė ir visai Europai pristatė unikalią ir itin veiksmingą SPA patirtį”,- sakė Deimantė Laumytė, generalinė Vytautas mineral SPA direktorė.