Naujienos

Kuršių nerijos lankytojams - unikali galimybė išgirsti miško simfoniją

2016 08 17 

 

Kuršių nerijos nacionaliniame parke lankytojų jau laukia unikalus projektas – megafoną primenanti garsų gaudyklė. Įspūdingas statinys įrengtas Juodkrantėje, Karališkoje sengirėje priešais Gintaro įlanką. „Žmonėms tai bus visiškai nauja atrakcija ir proga geriau pažinti Juodkrantės grožybes, ilgiau pabūti gamtoje ir patirti naujų įspūdžių“ –  dienraščiui „Lietuvos žinios“ teigė KNNP direktorė Aušra Feser.

Garsų gaudyklės pagalba žmonės gali praturtinti savo potyrius klausydamiesi miško simfonijos – natūralių gamtos garsų, paukščių čiulbesio, vėjo šnaresio. Apie šio projekto idėją imta kalbėti šį pavasarį, tačiau jam įrengti prireikė daug pastangų ir laiko. Plačiau


Parengta Kompleksinė atsigavimo po intensyvios veiklos periodo, sukeliančio nuovargį, metodika

2016 08 04 

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra parengė Kompleksinę atsigavimo po intensyvios veiklos periodo, sukeliančio nuovargį, metodiką. Ji skirta asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios pacientų reabilitacijai naudoja natūralų mineralinį vandenį. 

Metodikoje pasiūlytos konkrečios programos, kurios sudarytos remiantis praktiškai atliktu mineralinio vandens poveikio tyrimu ir mokslo literatūros duomenimis. Metodika individualizuojama, panaudojant objektyvius asmens ištyrimo metodus prieš atsigavimo programos sudarymą ir taikymą.

 

Higienos instituto informacija 


Siūlomos įvažiavimo į Neringą naujovės

2016 08 02 

 

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis ketina kreiptis į Tarybą dėl vietinės rinkliavos už leidimą mechaninėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į Neringą nuostatų pakeitimo. Kreiptis į Neringos savivaldybės tarybą merą paskatino Lietuvos Respublikos Seimo nario Arvydo Mockaus, kuris yra ir Neringos miesto bičiulių parlamentinės grupės pirmininkas, pateiktas pasiūlymas.

Seimo narys A. Mockus į merą kreipėsi kviesdamas pakeisti minėtos rinkliavos nuostatus, numatant galimybę nustatyti vietinę rinkliavą, kuri galiotų kelias dienas ar savaitę.

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu yra patvirtintos dvi vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą mechaninėmis transporto priemonėmis rūšys – vienkartinė, suteikianti asmeniui teisę įvažiuoti vieną kartą bei lengviesiems automobiliams taikoma rinkliava metams.

Ilsėtis į kurortą atvykstantiems asmenims dažniausiai taikomas vienkartinis vietinės rinkliavos mokestis.  Anot A. Mockaus, jei ši rinkliava leistų į Neringą įvažiuoti kelis kartus, naudos tūrėtų ne tik kurortas, bet ir visas regionas.  

„Dažnai tenka bendrauti su kurorto svečiais ir ne kartą teko girdėti atsiliepimų iš žmonių, kurie Neringoje apsistoja kelioms ir daugiau dienų, kad tokia tvarka apriboja jų laisvalaikio galimybes, o noras apsilankyti, pavyzdžiui, Lietuvos jūrų muziejuje pabrangsta kelis kartus “, - teigė  Seimo narys A. Mockus.

Meras Darius Jasaitis prisiminė, kad Neringos savivaldybės taryba prieš kelis metus jau buvo priėmusi sprendimą, kuriuo apsilankiusiems Lietuvos jūrų muziejuje, grįžtant į kurortą vietinės rinkliavos mokestis nebūdavo taikomas. Šio sumanymo teko atsisakyti, modernizavus Alksnynės kontrolės postą ir įdiegus naują apmokėjimo už įvažiavimą į Neringą sistemą.

„Kaip rodo statistika,  Neringoje vyrauja  lankytojai, kurie pas mus vidutiniškai apsistoja trims ir daugiau dienų. Jei priimtume sprendimą nustatantį, kad mechaninėms transporto priemonėms taikoma įvažiavimo rinkliava galioja kelias dienas ar savaites, mano nuomone, praplėstume laisvalaikio galimybes, kurių įvairove ypatingai svarbi prastu oru“, - pasiūlymą komentuoja meras Darius Jasaitis.

Anot mero, įvertinus technines galimybes įgyvendinti tokį sprendimą, pasiūlymas bus teikiamas svarstyti Neringos savivaldybės tarybai.

Neringos savivaldybės informacija 

 
 


Neringa – legenda, kuri įkvepia

Kuršių nerija – siaura smėlio juosta iš abiejų pusių skalaujama vandenų. Dėl išskirtinės gamtos ji dažnai prilyginama SPA po atviru dangumi. Neringos miestas čia buvo įkurtas 1961 m., kuomet Kuršių nerijos gyvenvietės – Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė bei Alksnynės viensėdis – buvo sujungtos į vieną administracinį vienetą, besitęsiantį 47 km. Nuo 2000-ųjų metų Kuršių nerijos pusiasalis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė.


Palanga – saulė, jūra ir bangos

Palangos gamtovaizdžiai, įvairių spalvų bekraštė jūra, puikus parkas ir aromatingas pušynas sužadins teigiamas emocijas, pakels nuotaiką, išblaškys nuo kasdienių rūpesčių. Palangos gamtiniai gydomieji veiksniai skiriasi nuo esančių kituose Lietuvos kurortuose. Šio kurorto klimatas – jūrinis, be žymesnių temperatūros svyravimų, su šiltomis vasaromis ir, palyginus, švelniomis žiemomis. Pastovus oro masių judėjimas tarp sausumos ir jūros sudaro natūralią pajūrio ventiliaciją, ko nepastebime sausumos klimato sąlygomis. Palangos oras ne tik švaresnis, bet ir turintis daugiau ozono, jonizuotų ir augmenijos fitoncidinių dalelių. Nuo jūros vėjas su mažais vandens lašeliais atneša į paplūdimį chloro, jodo ir kitų druskų dalelių, todėl kvėpuodami pajūrio oru, tartum naudojamės natūralia inhaliacija.


Anykščiai – poetų ir romantikų svajonė

Anykščiuose tave sužavės mėlynos ežerų akys ir atgaivins tyras Anykščių Šilelio oras. Šis romantiškas miestas ne veltui yra Lietuvos literatūros lopšys, išauginęs tris literatūros ąžuolus - Antaną Baranauską, Antaną Vienuolį – Žukauską ir Joną Biliūną. Jo paunksnėje augo ir kiti rašytojai, poetai, menininkai bei mokslininkai.


Birštonas – Tavo istorijos harmonija

Karališkasis Birštonas – tai sveikatos, gerovės ir harmonijos kurortas, esantis pačioje Lietuvos širdyje – vos 40 km nuo Kauno ir 90 km nuo Vilniaus. Birštonas yra nepakartojamas savo unikalia, autentiška gamta ir Nemuno kilpų vingiais. Pušynais apsuptas Birštonas – vienas seniausių ir gražiausių Lietuvos balneologijos kurortų, jau nuo 19 a. garsėjantis dėl savo karališkos kilmės bei natūralių gamtos turtų: trykštančių mineralinio vandens šaltinių, gydomojo purvo, švaraus oro ir palankaus sveikatai klimato.


Druskininkai – sveikatos šaltinių kurortas

Druskininkai – gausiai gamtos apdovanotas kurortas, jau ištisus šimtmečius vertinamas dėl gamtinių ir gydomųjų išteklių. Tai didžiausias šalies pietuose įsikūręs kurortas, kuriame dera miškų ramybė ir modernūs kurortinio gydymo metodai. Ilgametė kurortologijos patirtis, ištobulinta ir efektyvi mineralinio vandens, purvo ir klimato terapija, aukštos kokybės procedūros, patraukli turistinė infrastruktūra bei paslaugų kokybės ir kainos santykis Druskininkuose prilygsta geriausiems Europos kurortams.


Zarasai – salų ir ežerų kraštas

Žvilgtelėjus į Lietuvos žemėlapį Zarasų kraštas iš karto išsiskirs. Jo teritorijoje tiek daug mėlynos spalvos, kad net suabejosi, ar kas nors žino, kiek ežerų ir upių įsitaisę šio krašto žemėse. Negalima nekreipti dėmesio ir į skambius vietovių pavadinimus, kurie saugo senos sėlių genties kultūros atminimą. Zarasų miesto vardas – vienas iš ryškiausių išnykusios genties kalbos paminklų.


Ignalina – ramybės ir tylos oazė

Rytų Lietuvoje esantis Ignalinos rajonas nuo seno garsėja žaviu kraštovaizdžiu – ežerai, miškingos vietovės, išvystyta turizmo infrastruktūra – visą tai mielai pripažįsta tiek Lietuvos, tiek užsienio poilsiautojai. Net 200 ežerų, kelių dešimčių upių bei tvenkinių puošiamą Ignalinos krašto pavadinimą liaudies etimologai kildina iš legendos apie lietuvių kunigaikščio Budrio dukters Linos ir kryžiuočio Igno meilę.


Trakai – miestas, kuriame prabyla istorija

Vienas labiausiai lankomų Rytų Europos miestų žavi senąja medine architektūra ir įstabiu kraštovaizdžiu. Pusiasalyje įsikūręs miestelis ir iš visų pusių ežerų apsupta salos pilis dėl unikalių gynybinių galimybių buvo svarbiu kariniu ir politiniu centru bei didžiųjų kunigaikščių rezidencija.